Panevėžio apylinkės teismas spalio 6 dieną atleido nuo baudžiamosios atsakomybės uteniškį J.Slapšinską, šiemet sausį neteisėtai sumedžiojusį stumbrę. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 272 str. 3 dalį dėl saugomų laukinių gyvūnų rūšiai padarytos didelės žalos.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai šių metų sausio 3 dieną Panevėžio rajone vykusios komercinės medžioklės metu J.Slapšinskas neteisėtai sumedžiojo stumbrę.
Iš pradžių Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdyboje minėtam medžiotojui buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas ir skirta atlyginti gamtai padarytą 12 tūkst. 198 eurų žalą.
Tačiau sausio viduryje Panevėžio rajone buvo sugautas vienas klaidžiojantis stumbro jauniklis, kuris netrukus nugaišo. Atlikus DNR ekspertizę buvo nustatyta, kad tai – per medžioklę J.Slapšinsko nušautos stumbrės jauniklis. Už nušautą vedžiojančią (maitinančią) stumbrę žala padidėja trigubai, todėl buvo paskaičiuota, kad gamtai padaryta daugiau nei 36,5 tūkst. eurų žala.
Paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir tai, kad gamtai padaryta gerokai didesnė, nei manyta anksčiau, žala, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos vasario 26 dieną kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio miesto bei rajono policijos komisariato pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Rima Matulionienė.
Medžiotojui J.Slapšinskui buvo pareikšti įtarimai, kad dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeisdamas medžioklės taisykles, draudžiančias šaudyti į neatpažintą taikinį, jis nušovė jauniklį vedžiojančią (maitinančią) stumbro patelę ir tokiu būdu padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų sąrašą, rūšies apsaugos būklei.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, J.Slapšinskas savo kaltę pripažino, atlygino dalį gamtai padarytos žalos – daugiau nei 26 tūkst. eurų, o likusią dalį įsipareigojo atlyginti iki 2021 metų lapkričio.
Rugsėjo 28 dieną J.Slapšinskas ir jo sutuoktinė Loreta Slapšinskienė pateikė prašymą Panevėžio apylinkės prokuratūrai, prašydami atleisti įtariamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J.Slapšinsko žmona sutiko tapti laiduotoja.
Įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, prokurorė R.Matulionienė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą dėl J.Slapšinsko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Spalio 6 dieną teismas patvirtino prokurorės nutartį ir nutarė uteniškį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos atsakomybei 2 metų terminui. Politikui taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metus medžioti.
Aplinkosaugininkai nenusikalto
Kiek anksčiau, rugsėjo 24 dieną, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame du panevėžiečiai Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai buvo įtariami galimai netinkami atlikę savo pareigas aiškinantis stumbrės sumedžiojimo aplinkybes.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas šių metų sausio pabaigoje, kai į teisėsaugą kreipėsi Aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamento) prie Aplinkos ministerijos atstovai.
Pastarieji prašė nustatyti, ar Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė ir vyriausiasis specialistas D.Š. tinkamai vykdė savo pareigas atliekant tyrimą dėl profesionalios medžioklės metu neteisėtai sumedžiotos stumbro patelės.
Departamento atstovų nuomone, minėtiems aplinkosaugininkams nenustačius, kad nušauta stumbrė buvo vedžiojanti (maitinanti) jauniklį, Saugomoms rūšims ir buveinėms padaryta žala buvo apskaičiuota 3 kartus mažesnė, todėl valstybei padaryta beveik 25 tūkst. eurų žala.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras rugsėjo 24 dieną priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Prokuroras padarė išvadas, kad Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas A.Breivė, atlikdamas pareigas, veikė nepakankamai užtikrindamas tarnybos interesus. Dėl to buvo sudarytos prielaidos, jog netinkamai nustačius žalą dėl nušautos stumbro patelės bei dėl jos sumedžiojimo pradėjus administracinio nusižengimo tyrimą, valstybei galėjo būti padaryta didelė žala.
Kadangi paaiškėjus naujoms aplinkybėms buvo apskaičiuota reali žala, o stumbro patelę sumedžiojęs J.Slapšinskas šį žalos dydį pripažino, jo neginčijo, didžiąją jos dalį atlygino, o likusią sumos dalį pažadėjo per metus sumokėti, žala valstybei nebuvo padaryta.
Prokuroro nutarime konstatuojama, kad Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas A.Breivė galimai tinkamai nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktiką.
LAT savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama tik kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
Prokuroro nuomone, A.Breivės veiksmų/neveikimo vertinimas, gali būtų atliktas drausmine tvarka, dėl ko Departamente jau ir yra pradėtas (bet, kol vyko šis ikiteisminis tyrimas, sustabdytas) drausminės atsakomybės pastarajam taikymo procesas. Dabar tarnybinio nusižengimo tyrimo procesas Departamente galės būti tęsiamas.
Prokuroras savo nutarime taip pat konstatavo, kad Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto D.Š. veiksmuose nenustatyta požymių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 229 str.
