Kaip žinoma, buvęs aplinkos ministro patarėjas, Seimo narės Astos Baukutės vyras K.Rupulevičius išgarsėjo anksčiau užkeikta vadintoje sostinės sankryžoje, kai jo vairuojamas visureigis „Toyota Land Cruiser“ taranavo šviesoforą, o vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos, maža to, paslėpė iš mokesčių mokėtojų pinigų pirklą parlamentinėms reikmėms skirtą automobilį.
Po šio skandalo 50-metis K.Rupulevičius išmestas iš patarėjo posto, o teismas už šiurkščius KET pažeidimus skyrė jam tūkstantinę baudą ir ketveriems metams atėmė vairuotojo pažymėjimą.
Neseniai K.Rupulevičius kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą teigdamas, kad iš darbo ministerijoje jį atleido neteisėtai. Pareiškėjas reikalauja grąžinti jam postą.
Tuo tarpu LVAT šį pirmadienį nagrinėja K.Rupulevičiaus skundą, kuriuo jis reikalauja grąžinti ir atimtą vairuotojo pažymėjimą.
LVAT trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, šią kelių erelio bylą svarsto rašytinio proceso tvarka – tai reiškia, kad bylos šalys į teismą nekviečiamos, posėdis nerengiamas.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas pernai lapkritį uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K.Rupulevičius buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmęs turto sugadinimą, taip pat pasitraukimo iš eismo įvykio.
Rugsėjo 14 dieną buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. dėl to, jog pažeidėjas vairuodamas „SEB lizingui“ priklausantį automobilį „Toyota Land Cruiser“ buvo neatsargus, trenkėsi į šviesoforo apsauginę tvorelę ir nuvertė šviesoforą, be to, nesustojo ir pasišalino iš įvykio vietos, tuo padarydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė turto sugadinimą, bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis susijęs, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, kad surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pažeidėjo kaltę, be to, K.Rupulevičius prisipažino padaręs administracinių teisės pažeidimų.
Svarstydamas nuobaudos skyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad K.Rupulevičius pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam 2009 m. liepos 22 d. buvo skirta administracinė nuobauda. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Teismas nutarė subendrinti bausmes K.Rupulevičiui už padarytus administracinius teisės pažeidimus ir galutinai skirti 3 700 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams.
Lapkritį K.Rupulevičiaus žmona A.Baukutė pagimdė jau ketvirtą atžalą. Argumentus, kad gyvena užmiestyje ir augina mažametį vaiką, vairuotojo pažymėjimą atgauti siekiantis K.Rupulevičius bandė išnaudoti teisme.
Papildyta 12.07 val. LVAT pirmadienį paskelbė, kad K.Rupulevičiaus skundas atmetamas. Teisėjų kolegija paliko galioti minėtą ankstesnį Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutarimą. Šiandienė LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
LVAT atstovės spaudai Neringos Lukoševičienės pirmadienį išplatintame pranešime pažymima, kad administracinė nuobauda pareiškėjui K.Rupulevičiui buvo skirta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nustačius, jog jis, vairuodamas automobilį ir sankryžoje darydamas posūkį, buvo neatsargus, nesiėmė visų privalomų priemonių išvengti nuostolių, sukeldamas pavojų kitų asmenų turtui, atsiradus kliūčiai nesulėtino automobilio greičio, laiku nesustabdė transporto priemonės, trenkėsi į šviesoforo apsauginę tvorelę ir šviesoforą – juos nuvertė, po eismo įvykio nesustojo, neįjungė avarinės šviesos signalizacijos, apie eismo įvykį nepranešė policijai, neužtikrino eismo įvykio pėdsakų saugojimo, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija nustatė, kad administracinė nuobauda apeliantui buvo paskirta nepažeidžiant administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Kaip pabrėžiama nutartyje, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudų sušvelninimo, LVAT yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nagrinėtoje byloje aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą, nustatyta nebuvo. Anot LVAT, apelianto nuoširdus gailestis dėl padarytų pažeidimų laikytinas deklaratyviu ir taip pat nelaikytinas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Darydama šią išvadą teisėjų kolegiją atsižvelgė ir į tai, kad kaltę apeliantas pripažino tik administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui, kai jau buvo surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą šios teisės normos sankcijoje nustatyta bauda nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliantui K.Rupulevičiui skirta nuobauda – 3 700 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams ir trims mėnesiams – nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį.
