Lietuvos kriminalinės policijos veteranų asociacija (LKPVA) sunerimusi dėl vakar viešoje erdvėje išsakytų politikų siūlymų skubiai steigti Viešojo saugumo akademiją ir į ją perkelti visą policijos pareigūnų rengimą.
Centralizavimas kelia abejonių, nes policija, kaip pagrindinė ir didžiausia visuomenės saugumą užtikrinanti teisėsaugos institucija darė ilgalaikius sisteminius žingsnius iš esmės kuriant naują, modernią rengimo sistemą.
Ypatingą nerimą kelia unikalaus policijos kriminalinės žvalgybos mokymo centro galimas praradimas.
„Dar 2014 m., pavyko įtikinti tuomečius politikus ir policijos vadovus, kad būtina turėti atskirą, šiuolaikišką kriminalinės žvalgybos rengimo centrą, kur būtų rengiami kriminalinę žvalgybą vykdantys pareigūnai“, – sako asociacijos vadovas Algirdas Matonis.
„Į šį centrą sudėjome daug finansų, žmogiškų išteklių, išanalizavome užsienio kolegų patirtį ir tai puikiai pasiteisino. Mūsų turimais duomenimis, per metus centre apmokama daugiau nei 1000 kriminalinės policijos pareigūnų, kitų institucijų ir užsienio šalių pareigūnų, todėl skaudu matyti, kad vienu neatsakingu žingsniu tai norima sugriauti“, – pasakoja A.Matonis.
Taip pat kyla klausimas, ar logiška naikinti Mastaičiuose (Kauno r.) įsteigtą Lietuvos policijos mokyklą, į kurią per kelis metus investuota daugiau kaip 10 mln Eur.
Asociacijos vadovo teigimu, visos rengimo sistemos suplakimas į vieną bendrą mokymo įstaigą neišvengiamai turės neigiamos įtakos policijos atliekamų tyrimų kokybei ir policijos pareigūnų kvalifikacijos tobulinimui.
„Neslėpsiu, asociacija turėjo nuogąstavimų ir dėl vykdomų reformų policijoje, nes viešoje erdvėje pareigūnai buvo gąsdinami, kad bus naikinama kriminalinė policija, kad nebus kam tirti bylų, augs nusikalstamumas. Akivaizdu, kad permainos buvo būtinos, nes nieko nedarant sistema greitai taptų neefektyvia. Todėl dabar džiugu matyti, kad tie apokalipsiniai scenarijai neišsipildė ir policijos vadovybė išpildė duotus pažadus pareigūnams ir visuomenei“, – sako asociacijos vadovas A.Matonis.
Jo nestebina tai, kad diegiamos naujovės sulaukia tam tikrų seniau dirbančių pareigūnų nepasitenkinimo bei įvairių vertinimų. Tačiau jis teigia, kad policijos veteranai, dirbę policijoje, jautė įsisenėjusias sistemos bėdas, kurias buvo būtina spręsti.
Visiems akis badė aprūpinimo stoka, personalo senėjimas, motyvacijos trūkumas stoti į policiją, perteklinės biurokratinės procedūros, dėl kurių neefektyviai naudojami ištekliai ir pan.
„Abejojome, ar dabartiniams policijos vadovams pavyks suvaldyti ir įvykdyti suplanuotus pokyčius iš esmės, pasiekti iškeltus tikslus ir rezultatus, ar tai nebus dar vienas padalinių pavadinimų ir pareigybių pakeitimas. Šiandien gi matome, kad pokyčius pavyko įgyvendinti pakankamai greitai, nenukrypstant nuo užsibrėžtų tikslų, nestingant ryžto ir valios esminėms pertvarkoms“, – teigia asociacijos vadovas.
„Šių pokyčių įgyvendinimas yra nukreiptas į ilgalaikę perspektyvą, todėl tikėtina, kad žingsniai, kurių buvo imtasi, pasiteisins, toliau gerės institucijos darbo kokybė ir rezultatai“, – sako A.Matonis. Vis dėl to, jis teigia, kad nederėtų užmigti ant laurų ir išlikti budriems.
Kriminalinės policijos veteranai ir toliau įdėmiai stebės pokyčius policijoje, teiks argumentuotus siūlymus ir darys viską, kad visuomenė būtų saugi.
