Garbaus amžiaus šiaulietis buvo nuteistas dar liepos 16 dieną už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, pornografinio turinio produkcijos gaminimą, platinimą, viešą demonstravimą. Jam buvo skirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, rašoma Šiaulių apygardos teismo pranešime žiniasklaidai.
Trečiadienį Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje paskelbė naują, išteisinamąjį nuosprendį.
Nemenką visuomenės smalsumą sukėlęs padarytas nusikaltimas į viešumą iškilo 2018 metų spalį, kai vieną dieną į Šiaulių centre prie Talkšos ežero, prie skulptūros „Geležinė lapė“ įrengtą biotualetą užėjęs vienas šiaulietis netikėtai aptiko vaizdo kamerą. Vyras nedelsdamas apie tai informavo policiją.
Netrukus įvykio vietoje pareigūnai rado į klozeto dangtį įmontuotą vaizdo įrašo įrangą. Vėliau buvo atkurta 340 įrašų su užfiksuotomis gamtinius reikalus atliekančių žmonių intymiomis kūno dalimis. Šiuos vaizdus pareigūnai, specialistai pripažino pornografinio turinio informacija. Per ikiteisminį tyrimą kamera užfiksuotus vaizdus tyrę specialistai aptiko netyčia įsiamžinusio neva kameros savininko atvaizdą. Kriminalistai konstatavo, kad tai minėtas šiaulietis S.B.
Kaltinamasis ir per ikiteisminį tyrimą, ir teisme atkakliai gynėsi, kad nusikaltimą padarė ne jis, kameroje užfiksuotas vyro atvaizdas yra visai ne S.B. Kaltinamojo gynėjas teigė, kad ekspertizę atlikęs specialistas neišsklaidė abejonių, advokatas ekspertizę įvardijo kaip nevisapusiškai atliktą. Šią bylą išnagrinėjusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakako, teisėja S.B. pripažino kaltu. Tokį nuosprendį S.B. apskundė.
Apeliacine tvarka šią bylą išnagrinėjusios Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso atitinkančias nuostatas, nes priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neįvertino S.B. teisinančių įrodymų.
Pirmiausia, S.B. gyvena netoli tos vietos, kur buvo rasta biotualete sumontuota vaizdo įrašymo įranga, todėl natūralu, kad jo mobiliojo ryšio telefonas buvo prisijungęs prie atitinkamų celių, į kurių veikimo zoną patenka ir teritorija prie skulptūros „Geležinė lapė“.
Antra, nei ant klozeto dangčio, nei ant savadarbės vaizdo įrašymo įrangos nebuvo rasta pėdsakų, tinkamų identifikuoti asmeniui.
Trečia, byloje esantys duomenys patvirtina, kad, rodant nuotrauką netoliese gyvenantiems asmenims bei netoliese veikiančių įstaigų darbuotojams, niekas neatpažino nuotraukoje matomo asmens. Tačiau netrukus pareigūnė tarnybiniame pranešime nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu paieškos priemonėmis nustatyta, kad nuotraukoje užfiksuotas vyras yra S.B.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareigūnė negalėjo paaiškinti, kokiomis priemonėmis buvo nustatyta, kad nuotraukoje matomas asmuo yra S.B.
Ketvirta, ikiteisminio tyrimo metu apskritai nenustatyta, kad vaizdo įraše matomas žmogus sumontavo vaizdo kamerą, tai tik prielaida, kurios nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Nusikalstamos veikos tyrimą atlikusios pareigūnės pripažino, kad tyrimo metu nebuvo bandoma nustatyti, ar yra kitų asmenų, kurie būtų panašūs į vaizdo įraše matomą vyrą, todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami tik tie duomenys, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti versiją, kad tai S.B.
Kaltinamasis teisme nurodė, kad niekada neturėjo tokių rūbų, kuriuos vilki vaizdo įraše matomas vyras. Šią aplinkybę patvirtino kaip liudytoja apklausta jo sutuoktinė.
Apeliacinės instancijos teisme apklausta policijos pareigūnė, atlikusi ikiteisminį tyrimą, pripažino, kad kratos metu S.B. namuose nebuvo rasta rūbų, kurie galėtų būti panašūs į tuos, kuriuos dėvi vaizdo įraše matomas vyras. Nerasta nei įrankių, nei medžiagų, kurie buvo būtini gaminant savadarbę vaizdo įrašymo įrangą. Kratų metu taip pat nerasta ir įrenginių, kurie galėtų būti naudojami vaizdo įrašams peržiūrėti.
Ekspertai nustatė, kad vienintelis įrenginys, kuris galėtų būti naudojamas vaizdo įrašams peržiūrėti, t.y. kompiuteris, paskutinį kartą buvo naudotas 2013 m.
Nors specialisto išvadoje nurodoma esanti labai didelė tikimybė, kad tiriamame vaizdo įraše ir lyginamosiose nuotraukose yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo, teismo posėdyje apklaustas specialistas patvirtindamas savo išvados teisingumą pripažino, kad negalėjo pateikti kategoriškos išvados, nes nenustatyta pakankamai sutampančių požymių.
Byloje surinkti duomenys rodo, kad S.B. yra tik panašus į vaizdo įraše matomą vyrą. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendį draudžiama grįsti prielaidomis, o baudžiamajame procese galiojanti nekaltumo prezumpcija įpareigoja visas objektyviai nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nepagrįstai pripažino S. B. kaltu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį.
Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino beverčiais ir nusprendė sunaikinti iš S.B. paimtus daiktus, nenustačius jų ryšio su padaryta nusikalstama veika (t.y. jo rūbus bei mobiliojo ryšio telefonus) patvirtina, kad apylinkės teismas neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą.
Šiaulių apygardos teismas panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį – išteisino S.B. pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
