Darbas priešo užnugaryje
Darbas ir slaptos operacijos pasienyje realybėje iš dalies primena Specialiųjų operacijų pajėgų veiksmus priešo užnugaryje. Nors esi savo šalies teritorijoje, tačiau privalai maskuotis ir slėptis net ir nuo kolegų pareigūnų.
Paprastai apie tokias operacijas žino tik joje dalyvaujantys žmonės ir žvalgybos vadovas.
Realybėje operacijos rajonas – kontrabandininkų teritorija. Čia jie, o ne pareigūnai diktuoja savo sąlygas. Nusikaltėliai dirba beveik nesislėpdami, kone visi vietiniai žino, kuo jie užsiima, ir sąmoningai ar nesąmoningai padeda.
Tie, kurie neprisideda – bijo ir niekam nieko nepraneša. Dar prieš mėnesį tokios kalbos man pačiam būtų kėlusios šypseną – šventai tikėjau, kad mūsų šalis jau atsikratė baimės ir 90-ųjų sindromo. Dabar, pamatęs pareigūnų darbą iš šalies, suprantu, kaip stipriai klydau.
Žvalgybos pareigūnai neslepia, kad būtent pareigūnai turi prisitaikyti dirbti kontrabandininkų teritorijoje, o nusikaltėliai turi pranašumą čia kovoti su žvalgybos pajėgomis.
Naudoti šnipinėjimo įrangą pasienio ruože yra legalu
Lietuvos pasienyje gali laisvai judėti žmonės su naktinio matymo prietaisais, termovizoriais, ryšio blokavimo sistemomis ir jiems niekas negresia.
Naujausia technika apginkluoti kontrabandininkų žvalgai niekuo nerizikuoja. Jie gali važinėtis specialiai perdarytais automobiliais, skirtais kiek įmanoma apsunkinti pasieniečių darbą. Juose įtaisytos dūmų uždangų ir pareigūnų ratams pradurti skirtos „ežių“ sistemos Lietuvoje iki šiol yra beveik legalios. Kaip ir numerių ar šviesų slėpimo mechanizmai, įvairios slėptuvės ir kitos nusikaltėlių naudojamos gudrybės.
Sulaikius tokį kontrabandai paruoštą automobilį, jo vairuotojui ar savininkui blogiausiu atveju gresia 12 eurų bauda. Pirmą kartą jis greičiausiai atsipirktų tik įspėjimu. Paradoksali situacija teisinėje bazėje – už žolės suktinukės pasidalijimą bausmė yra 2 metai kalėjimo, o už kontrabandai gabenti ir sprukti nuo pareigūnų paruoštą automobilį – keliolika eurų baudos.
Spraga gali pasinaudoti ne tik kontrabandininkai
Šia spraga gali pasinaudoti ne tik sienos pažeidėjai. Bet kokios šalies priešiškos jėgos gali laisvai judėti mūsų pasieniu su termovizoriais, koduotomis skaitmeninėmis radijo stotimis, naktinio matymo prietaisais, nuo pareigūnų atsiplėšti skirtais perdarytais automobiliais, slapčia ir per atstumą stebėti skirtomis kameromis, bepilotėmis skraidyklėmis ir kita šnipinėjimo arba dvigubos paskirties įranga.
Net ir pasienio zonoje tai yra legalu. Vienintelis reikalavimas – turėti asmens dokumentą. Bet ir tai nebūtina. Už jo neturėjimą toks asmuo gaus tik nedidelę piniginę baudą.
Netgi jeigu pas jus aptiks radijo ryšio blokavimo įtaisą – atsipirksite bauda nuo 60 iki 140 eurų.
Pasipriešinti pareigūnams – kontrabandininko garbės reikalas
Pasienio pareigūnų automobilio bagažinėje guli lygiavamzdis šautuvas. Jo greičiausiai prireiks sulaikant kontrabandininkų grupuotę. Dujinis užtaisas iš ginklo į automobilio saloną turi būti paleistas tuo atveju, jeigu vairuotojas nepaklūsta sustoti. O taip būna kone visais atvejais.
Kriminalinė žvalgyba ir specialiosios paskirties komanda kontrabandininkus su lazdele stabdo tik todėl, kad to reikalauja įstatymas. Tačiau jie žino, kad niekas nepaklus jų reikalavimams. Po šio simbolinio gesto ruošiamasi tikriesiems veiksmams – kelių blokavimui, ežiams ir dujiniams užtaisams.
Beveik kaskart pasiruošiama, kad po tokio sulaikymo (jeigu jis pavyks) bus sudaužytas bent vienas kelią blokuojantis tarnybinis automobilis. Kontrabandininkai užtvarų nepaiso. Jiems yra garbės ir savo vertės įrodymo reikalas bent jau pabandyti sprukti nuo pareigūnų. Net jeigu nepavyks pasprukti – būsi užsitarnavęs teigiamą reputaciją tarp nusikaltėlių.
Įstatymas kontrabandininkų rankas atriša, o pareigūnų –suvaržo
Nusikaltėliai jokių taisyklių neturi ir jiems už tai beveik niekas negresia. Jie gali daužyti pareigūnų automobilius, mėtyti ant kelio jų mašinoms spyglius, naudoti dūmų užtaisus ar sukelti kitas pavojingas kliūtis. Baudos už tai yra gana simbolinės, palyginti su jų gaunamais neteisėtais uždarbiais.
O pareigūnai, persekiojantys kontrabandininkus, suvaržyti daugybės įstatymų raidžių ir punktų. Jiems bet kokio šaunamojo ar kitokio ginklo panaudojimas yra leistinas tik kraštutiniu atveju.
Jeigu persekiodamas žvyrkeliu 160 km per valandą greičiu šausi į padangas, bet automobiliui krestelėjus pataikysi į nusikaltėlį – gali būti garantuotas, kad keletą metų vaikščiosi po teismus ir dar klausimas, kaip viskas pasibaigs.
Tokių atvejų yra buvę ir ne vienas. Tad klausimas paprastas – koks motyvas pareigūnui sulaikyti aršų nusikaltėlį, kai jam pabėgus niekas nė nepastebi, o pabandžius sulaikyti – gali sulaukti net ir baudžiamosios atsakomybės?
Kartais tokie klausimai kyla pareigūnams, dirbantiems ne tik pasienyje. Kriminalinė žvalgyba mato realų pasaulį ir susiduria su realiais nusikaltėliais, jų aršumu ir pasipriešinimu. O didžioji dalis visuomenės ir įstatymų leidėjų elgiasi kaip niekada palaido šuns neužpultas žmogus. Jam atrodo, kad agresyvų gyvūną reikia papirkti švelnia šypsena ir įkalbinėjimu. O spirti ar panaudoti dujas tik tuo atveju, kai jis jau suplėšo blauzdos raumenį.
Realybė skiriasi nuo mūsų suvokimo apie tamsiąją Lietuvos pusę. O tą geriausiai ir mato kriminalinės žvalgybos ir gatvėje dirbantys pareigūnai.
RYTOJ SKAITYKITE: ką reiškia būti žvalgu?
