Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikdamas galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį, pažymi, kad J.Kybartas kitam asmeniui išsiųstoje SMS žinutėje pateikė neigiamą konstatuojamojo pobūdžio informaciją apie Joniškio rajono merą V.Gailių.
J.Kybartas iš dviejų laikraščių publikacijų, atrinkdamas kai kurias frazes, kurios publikacijose buvo pateiktos kaip bendro pobūdžio prielaidos, pateikė jas kaip žinią – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą faktą ar teisingus duomenis.
„Sveiki. Bendraujant su žmonėmis būtina kalbėti tiesą apie Vitalijų GAILIŲ, – parašė J.Kybartas ir išdėstė tai, ką skaitė „Laisvame laikraštyje“. – Gailius būdamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršin pavad, 2008 03 04 pasirašė ir bankams išsiuntė slaptą suklastotą pažymą. Banditai pasinaudoję Gailiaus pasirašyta tikrovės neatitinkančia pažyma užvaldė Rimanto Pašakinsko iš Pakruojo turtą už 38 mln. eurų. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl žalos atlyginimo. Pašakinskai iš LR valstybės reikalauja beveik 40 mln. eurų. Gailius už suklastotą pažymą iš banditų gavo 50 tūkst. litų. Visa istorija buvo aprašyta 2018 02 rašinyje Kriminalistų klastotė išrengė turčių.“
Pasak LAT, SMS žinutėje pateiktą informaciją J.Kybartas suformavo kaip savo paties apgalvotai iš publikacijų išrinktą neigiamą informaciją apie V.Gailių, pašalindamas iš jos hipotetinį (spėjamą) turinį, turėdamas tikslą tokią melagingą informaciją, kuri niekina ir žemina nukentėjusįjį, pakerta juo pasitikėjimą, paskleisti per kitą asmenį neapibrėžtam asmenų ratui.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad J.Kybartas. veikė tyčia, suvokdamas, kad SMS žinutėje nurodyta informacija neatitinka tikrovės, nes pirminiame šaltinyje nebuvo konstatuoti faktai ar konkreti pozicija, kad nukentėjusysis paėmė 50 000 LT (14 481 Eur) kyšį ir suklastojo dokumentą. Todėl paskleista žinutė yra žeminančio pobūdžio, niekinanti nukentėjusįjį ir galinti pakirsti pasitikėjimą juo.
J.Kybartas, būdamas išsilavinęs, dirbantis, visuomeniškas, rajono politinėje veikloje dalyvaujantis žmogus, suprato, kad paskleidimas žinios dėl pažymos klastojimo ir kyšio paėmimo yra apkaltinimas asmens nusikaltimu, taip pat ir sunkaus nusikaltimo padarymu.
Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad J.Kybartas puikiai suprato, kokią žinią paskleidžia ir norėjo ją paskleisti. Išsiųsdamas žinutę, J.Kybartas laikėsi konspiracijos – ją išsiuntė anonimiškai iš naujai įsigytos išankstinio apmokėjimo SIM kortelės ir ši kortelė buvo panaudota tik vieną kartą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Naudojimasis ja yra susijęs ir su pareigomis bei atsakomybe, todėl tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti ribojama pagal įstatymą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, apsaugoti kitų asmenų garbę ir teises.
Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, be kita ko, ir nusikalstamą veiką asmens garbei ir orumui – šmeižimą.
2019 m. vasario 21 d. J.Kybartas Joniškyje iš savo mobiliojo telefono kitam asmeniui išsiuntė SMS žinutę, kurioje buvo konstatuoti faktai, kad nukentėjusysis paėmė 50 000 LT (14 481 Eur) kyšį ir suklastojo dokumentą. Taip J.Kybartas tyčia šmeižė nukentėjusįjį, neva šis padarė sunkų nusikaltimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
