Iš vilnietės, kuri šių metų pradžioje buvo sustabdyta vairuojanti neblaivi, turėtų būti konfiskuota 40 tūkst. eurų. Ši pinigų suma atitinka jos tuo metu vairuoto automobilio vertę. Tokį sprendimą priėmė Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno apeliacinį skundą ir sugriežtinęs pirmosios instancijos teismo š. m. balandžio 18 d. nutartimi jai skirtas baudžiamojo poveikio priemones.
Pirmosios instancijos teismas šią vairuotoją apskritai buvo atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos mamos laidavimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas š. m. balandžio mėn. vilnietę G. V.-K. už vairavimą neblaiviai, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršijo 1,5 prom., pripažino kalta ir atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos mamos laidavimą. Teismo nutartimi jai buvo uždrausta vairuoti transporto priemones pusantrų metų bei nurodyta sumokėti 1500 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
„Pirmosios instancijos teismas G. V.-K. skyrė pakankamai švelnias baudžiamojo poveikio priemones. Ji nepatyrė iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, o tai nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir sulaikyti asmenis nuo panašaus pobūdžio veiksmų ateityje“, – sprendimą teikti apeliacinį skundą argumentavo prokuroras E.Motiejūnas. Apeliaciniu skundu jis teismo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir iš G. V.-K. konfiskuoti jos nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotą automobilį „Land Rover“ ar jo vertę atitinkančią pinigų sumą (40 090 eurų).
Penktadienį Generalinės prokuratūros paviešintame pranešime primenama, kad būdama neblaivi, ji vairavo jos vyrui nuosavybės teise priklausantį automobilį. Pirmosios instancijos teismas automobilį „Land Rover“ pripažino nusikaltimo padarymo priemone, tačiau, įvertinęs tai, kad G. V.-K. ankščiau nebuvo teista ar bausta už vairavimą esant neblaiviai, minėta transporto priemonė priklauso jos vyrui, kuris apie daromą nusikaltimą nežinojo, automobilis yra reikalingas G. V.-K. darbinei veiklai bei šeimos poreikiams tenkinti, automobilio nekonfiskavo.
Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl automobilio konfiskavimo netaikymo yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio asmens kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio, buvo numatyta siekiant didinti visuomenės saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, eismo įvykiams, kuriuosi žūsta ar sužalojami žmonės.
Prokuroro nuomone, šių tikslų įgyvendinimas, nekonfiskuojant automobilio, kurį vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, daugeliu atveju yra neįmanomas.
Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į prokuroro argumentus ir apeliacinį skundą tenkino. Jis konstatavo, jog konfiskuoti vilnietės vyrui priklausantį ir šeimos poreikių tenkinimui naudojamą automobilį nėra tikslinga, bet yra pagrindas iš G. V.-K. konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacine tvarka baudžiamąją bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos nuomone, nusikalstamos veikos padarymo metu vairuoto automobilio vertės išieškojimas valstybės naudai iš nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos vilnietės yra proporcinga ir teisinga baudžiamojo poveikio priemonė.