Kauno apskrities policijos pareigūnas R.Laukutis teisme atsidūrė už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, papildomai dirbdamas greito reagavimo grupės apsaugos darbuotoju, 2019 metų lapkričio 14 dieną apie 22 valandą 9 minutės, gavęs apsaugos pulto pavojaus signalą dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo, atvyko prie picerijos, veikiančios viename Kauno prekybos centrų, kur, įvykus žodiniam konfliktui su neblaiviu nukentėjusiuoju A.A., be teisėto pagrindo panaudojo fizinį smurtą.
Pareigūnas naudojo jėgą tik siekdamas demonstruoti apsaugos darbuotojo galią, tyčią pažeminti picų mėgėją, jį sužaloti.
Kaip buvo teigiama kaltinamajame akte, R.Laukutis veikė nesant tarnybinio reikalingumo ar būtinosios ginties sąlygų, o tik siekdamas demonstruoti apsaugos darbuotojo galią, tyčią pažeminti A.A. ir jį sužaloti.
Viešąją tvarką drumsčiusiam nukentėjusiajam buvo suduota kumščiu į veidą, dėl ko šis krito ant grindinio ir, atsitrenkęs galvą į jį, kurį laiką buvo be sąmonės, patyrė momenkaulio ir smilkinio lūžį, nusitęsusį į kaukolės pamatą per smilkinkaulio piramidę.
Tokiais apsaugos darbuotojo pareigas vykdžiusio R.Laukučio veiksmais A.A. buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis pasijuto viešai pažemintas, patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Prokuratūra sprendė, kad tokiais veiksmais R.Laukutis viršijo savo įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Be to, ne tik nukentėjusiajam, bet ir apsaugos tarnybai buvo padaryta didelė neturtinė žala, nes buvo iškreiptas ir sumenkintas apsaugos tarnybos, užtikrinančios asmens ir turto saugumą, autoritetas, iškreipta apsaugos tarnybos paskirtis.
Grasino „iškirsiąs“
Pasakodamas įvykio aplinkybes R.Laukutis teigė, lemtingąją dieną, prieš 22 valandą, sulaukęs pranešimo – vienos Kauno picerijos darbuotojos paspaudė pavojaus mygtuką.
Vienos Kauno picerijos darduotojos paspaudė pavojaus mygtuką prieš 22 val.
Nuvykęs į vietą, jis pabendravo su picerijos darbuotojomis (šioms A.A. tikinęs, kad priklauso kažkokiai gaujai, vienu momentu net ketino pačiupti nuo baro stiklinę, sakydamas, kad paleis į salę su klientais), kurios nurodė, kad paspaudė pavojaus mygtuką dėl kavinėje buvusių dviejų apsvaigusių asmenų, kurių vienas, žemesnio ūgio, kėlė konfliktą tiek su savo draugu, tiek kabinėjosi prie kitų kavinėje buvusių žmonių, nedaug trūko iki muštynių.
Picerijos darbuotojos paaiškino, kad iki R.Laukučiui atvykstant atėjo prekybos centro apsaugos darbuotojai ir minėtus du asmenis išlydėjo.
Išeidamas pirmame aukšte prie įėjimo R.Laukutis pasakojo pastebėjęs apibūdintus asmenis, aukštesnis bandė laikyti žemesnį vaikiną, nes šis brovėsi į vieną parduotuvę, šūkavo, rėkavo.
Priėjęs R.Laukutis prisistatė, kad yra apsaugos darbuotojas, paaiškino, kad atvyko dėl jų elgesio.
Aukštesnis vyras neva suprato, pasakė, kad viskas gerai, išeina namo, o štai žemesnio ūgio vyras pradėjo elgtis konfliktiškai, sakė jo nevarinėti, perspėjo esąs kovos menų specialistas, grasino „iškirsiąs“.
R.Laukutis pasiūlęs abiem vyrams išeiti į lauką, nes baigėsi prekybos centro darbo valandos.
Einant link išėjimo agresyvusis vyras (A.A.) pradėjo rankomis mosikuoti, grasinti, tikino, kaip savo parodymuose liudijo R.Laukutis, esąs kovotojas.
Tokie mosikavimai rankomis neva išgąsdinę. Kadangi vyrai buvo du, R.Laukutis teigė nežinojęs, ar jie kažką darys, ar ne.
Galiausiai jie išėjo į lauką. R.Laukutis nusisuko eiti ir tuomet pajautė, kaip jam sugriebė už rankos. Atsisukęs pastebėjo, kad vyras (A.A.) eina link jo smūgiuodamas.
„Tenorėjau apsiginti“
Teisiamasis tikino, kad nesusigriebęs, ką daryti, tam asmeniui trenkė ar tai nustūmė jį. Viskas įvyko staiga, jis esą tenorėjo apsiginti, tikrai nenorėjo tyčia suduoti.
Galiausiai R.Laukutis pripažino, kad situacijai nebuvo tinkamai pasiruošęs, mokymų metu neva moko atremti puolimą griaunant, suimant už rankos, tačiau šiuo atveju tokių veiksmų, išsigandęs dėl savo sveikatos, neatliko, nes buvo netikėtai užpultas.
Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, kaltu R.Laukutis neprisipažino, tikino, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios sužaloti nukentėjusįjį.
Vos girdi viena ausimi
Duodamas parodymus nukentėjusysis A.A. pripažino tą vakarą daug su draugu išgėręs, sunkiai prisiminė įvykio aplinkybes, tikino nelankęs jokių kovos menų, savigynos kursų, netarnavęs kariuomenėje, taip galėjo sakyti tik dėl išgerto alkoholio kiekio.
A.A. nemano, kad išprovokavo konfliktą. Matė vaizdo medžiagą, kaip priėjo apsaugininkas (R.Laukutis), pakalbėjo, nusisuko, jis ranką tiesė link apsaugininko peties, apsauginis suėmė ją, jis ją išsitraukė, ir iš karto smūgis buvo jam į žandikaulio sritį, dėl to smūgio nukrito.
Sumuštasis pareiškė 10 tūkst. eurų ieškinį, nes neurochirurgas jam pasakęs, kad jeigu truputį dešiniau būtų nukritęs – liktų „daržove“.
Byloje A.A. pareiškė 10 tūkst. eurų civilinį ieškinį, nes neurochirurgas jam pasakęs, kad jeigu truputį dešiniau būtų nukritęs – būtų likęs „daržove“.
Nukentėjusysis prisipažino, dar ir dabar su viena ausimi girdintis tik 60-70 proc., 6 savaites buvęs nedarbingas, jautęs didelį išgąstį.
Pirmasis teismas išteisino
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 metų gruodžio 17 dienos nuosprendžiu baudžiamoji byla R.Laukučio atžvilgiu buvo nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties.
Buvo atsižvelgta į vieną istorijos detalę – neva neblaivus A.A. užsimojo suduoti apsaugos darbuotojui, tad jis reagavo atitinkamai.
Nukentėjusysis A.A. pripažino tą vakarą daug su draugu išgėręs.
Dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo tiek nukentėjusysis, tiek prokuroras pateikė apeliacinius skundus.
Prokuroras siūlė pripažinti R.Laukutį kaltu ir skirti jam laisvės atėmimą trejiems metams.
Prokuroras apeliaciniame skunde tikino, kad nors nukentėjusysis A.A. minėtą vakarą ir buvo neblaivus, kėlė konfliktines situacijas, tačiau buvo suvaldomas.
O ir pats R.Laukutis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, neva teigęs, kad kai atvažiavo, konfliktas jau buvo lokalizuotas ir nukentėjusysis prekybos centro apsaugos darbuotojų buvo išlydėtas į lauką.
Prokuroras atkreipė dėmesį ir į tai, kad net kai nukentėjusysis vėl veržėsi į parduotuvę, apsaugos darbuotojui R.Laukutis pasakęs, kad policijos dar nekviestų, kad viskas išsispręs, ir jis vienas juos (A.A. su bičiuliu) išlydėjo į lauką.
Prokuroro įsitikinimu, A.A. elgesys buvo sukontroliuojamas žodžiais, tad R.Laukučio atlikti veiksmai atitinka ne būtinosios ginties požymius, o tyčinio nusikaltimo sudėtį.
Prokuroro nuomone, R.Laukučio parodymus, kad nukentėjusysis ėjo link, jį sugriebė ir grasino suduoti, paneigia vaizdo įrašo turinys.
Vaizdo įraše matoma, kad nukentėjusiajam A.A. mostaguojant rankomis ir galimai užkabinus R.Laukučio petį, jis atsisuka ir, net nevertindamas situacijos, tiesiog smūgiuoja nukentėjusiajam A.A. į galvos sritį, dėl ko šis nukrenta ant grindinio.
Nebuvo įjungta kūno kamera
Prokuroro teigimu, įvertinus R.Laukučio ekipuotę – dujų balionėlį, antrankius (galėjo panaudoti juos ir kovinius imtynių veiksmus), galima konstatuoti, kad smūgio sudavimas tebuvo susierzinimo ir galimo išgąsčio pasekmė, juk prekybos centro apsaugos darbuotojas prieš tai sugebėjo agresyviai nusiteikusį ir pernelyg girtą A.A. nuraminti žodžiu ir išprašyti lauk.
Neva R.Laukučiui negrėsė joks realus pavojus, nuo nieko jam nereikėjo gintis, tiesiog įvykdytas perteklinis jėgos panaudojimas prieš nekoordinuotą asmenį, tyčia smūgiuojant į gyvybiškai svarbią kūno dalį.
Prokuroras pastebėjo ir tai, kad incidento metu nebuvo įjungta R.Laukučio vaizdo stebėjimo kamera (bodycam).
Teigia, kad tyčia sumušė
Savame apeliaciniame skunde nukentėjusysis A.A. tikino, kad būdamas specialiai apmokytas, R.Laukutis nesiekė pirma panaudoti kitų priemonių, neįspėjo jo, jog bus panaudoti koviniai veiksmai, tiesiog tyčia jį sumušė.
A.A. teigė, kad policijoje 5-erius metus, o apsaugos tarnyboje 7-erius metus dirbantis ir patirties konfliktų sprendime turintis kaltinamasis atrėmė tariamą jo kėsinimąsi suduoti smūgį ir tik tai padaręs, kai negrėsė joks realus pavojus ir agresyvūs veiksmai buvo neutralizuoti, jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą.
Nukentėjusysis sutiko, kad jis pats elgėsi neadekvačiai, buvo įžūlus, neblaivus ir nesiorientavo aplinkoje, galėjo įžeisti į įvykio vietą atvykusį kaltinamąjį, tačiau smurto jo atžvilgiu nepanaudojo, jo nesužalojo, smūgio nesudavė, jokio realaus pavojaus kaltinamajam nekėlė.
Pasak A.A., R.Laukutis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės nurodydamas, kad jis A.A. tik pastūmė, tačiau iš byloje pateiktų telefono pokalbių garso įrašų galima pastebėti, kad kaltinamasis iš karto po smūgio sudavimo skambino į apsaugos įmonės dispečerinę ir nurodė, kad asmenį „iškirto“.
Apeliacinis teismas pasiuntė už grotų
Pareiškus apeliacinius skundus, tirti bylą ėmėsi Kauno apygardos teismas, galiausiai priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį – R.Laukutis pripažintas kaltu.
Teisėjų kolegijos verdiktas – pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, kad R.Laukutis veikė atsiradus teisei į būtinąją gintį nuo pradėto pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi.
Be to, išvados dėl nekaltumo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jos padarytos remiantis išimtinai išteisinto R.Laukučio parodymais.
Teisėjų kolegija pastebėjo, kad nukentėjusiojo kabinėjimasis prie aplinkinių ar grasinimas pasireiškė daugiausia tik verbaliniais veiksmais, o tai galėjo sudaryti pagrindą manyti, jog nukentėjusįjį galima sutramdyti taip pat žodžiu ar pasirenkant kitą būdą nei tą padarė R.Laukutis.
Juk prekybos centro apsaugos darbuotojui kaltinamasis nurodė nekviesti policijos, tikino, pats vienas susitvarkysiąs, t. y., suvokė, kad realaus pavojaus A.A. jam nekelia, o tokiam pavojui kilus – susitvarkytų.
Be to, iš vaizdo įrašo galima įsitikinti, kad mostą A.A. atliko žengdamas atgal, tai patvirtina, kad puolimo veiksmų nebuvo ir reali grėsmė R.Laukučiui nekilo.
Tikėtasi adekvataus situacijos vertinimo
Teisėjų kolegija priminė, kad R.Laukutis įvykio metu buvo apsaugos darbuotojas, kuris prilyginamas valstybės tarnautojui, be to, 5-erius metus iki įvykio dirbo ir policijoje, todėl esant konfliktinei situacijai jam buvo keliami aukštesni reikalavimai nei eiliniam piliečiui, iš jo tikėtasi tinkamo situacijos įvertinimo ir racionalių, proporcingų veiksmų bei priemonių panaudojimo.
Konstatuota, kad R.Laukutis, būdamas instruktuotas ir apmokytas, su savimi turėdamas antrankius ir dujų balionėlį, netinkamai įvertino situacijos pavojingumą: į nukentėjusiojo mosavimą rankomis, nesant realaus pavojaus, nesistengdamas neutralizuoti konflikto kitais būdais, sureagavo aktyviais veiksmais, t. y., panaudojo ne kovinius imtynių veiksmus, dujų balionėlį ar turėtus antrankius, o fizinį smurtą – suduodamas jam smūgį į pažandę, prieš tai apie savo veiksmus nukentėjusiojo neperspėjęs.
Skyrė dvejus metus nelaisvės
Vis dėlto, Kauno apygardos teismas nustatė ir keletą R.Laukučio atsakomybę lengvinančių aplinkybių – po nusikalstamų veiksmų jis suteikė nukentėjusiajam pagalbą, be to, veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo A.A. elgesys.
Nusikalstamos veikos padarymo metu R.Laukutis buvo neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, tiek saugos tarnybos, tiek Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės I-osios kuopos 1-ojo būrio vado charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip pareigingas, sąžiningas, niekada neturėjęs drausminių nuobaudų darbuotojas.
Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismas skyrė kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo bei piktnaudžiavimo pripažintam R.Laukučiui galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.
Gegužės 28-ąją policijos pareigūnas R.Laukutis buvo ateistas iš vidaus tarnybos.
Nukentėjusiojo A.A. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nuspręsta tenkinti iš dalies – priteista ne 10 tūkst., o 7 tūkst. eurų suma.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo dieną – gegužės 27-ąją.
Kauno apskrities policija 15min informavo, kad kitą dieną po šio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo – gegužės 28-ąją, policijos pareigūnas R.Laukutis buvo ateistas iš vidaus tarnybos.
