Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal prokuroro kasacinį skundą, konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami nuteistojo N. B. nusikalstamus veiksmus dėl fizinio skausmo sukėlimo trims mažamečiams kaip tęstinę nusikalstamą veiką.
Teismai neatsižvelgė į tai, kad nurodyto nusikaltimo objektas yra žmogaus sveikata ir kūno neliečiamumas, t. y. šis straipsnis saugo konkretaus asmens sveikatą, taip pat išsamiai neįvertino smurtavimo prieš mažamečius aplinkybių.
I. B. buvo kaltinama tuo, kad ji nesudarė savo trims mažamečiams vaikams saugių gyvenimo sąlygų, nesiimdama priemonių, kad būtų nutrauktas sutuoktinio N. B. naudojamas sistemingas fizinis smurtas prieš vaikus, ir pati mušdama – suduodama nenustatytą skaičių kartų jiems ranka į įvairias kūno vietas, sukėlė savo atžaloms fizinį skausmą.
Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas I. B., padarė esminį BPK pažeidimą, t. y. neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, juos vertino atsietai, kai kuriems iš jų suteikdamas išskirtinę reikšmę, tai lėmė ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymą.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nusprendus, kad byloje nustatyti pažeidimai sutrukdė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
