Iki šios dienos yra gauti 244 nuteistųjų prašymai paleisti juos lygtinai. Surengti 7 specialiųjų komisijų posėdžiai, išnagrinėti 25 prašymai.
11 nuteistųjų nutarta paleisti. Lygtinį paleidimą dar turės patvirtinti teismai. Tikėtina, kad pirma laiko gryno oro įkvėps 4 Alytaus pataisos namų, 6 Marijampolės pataisos namų ir 1 Vilniaus pataisos namų gyventojas.
Kaip žinoma, nuo liepos 1 d. prie kiekvienos įkalinimo įstaigos iš visuomenės, psichologų, Kalėjimų departamento, probacijos pareigūnų, švietimo ir savivaldybės įstaigų atstovų buvo sudarytos specialios komisijos, kurios sprendžia dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo.
Ketvirtadienį Vilniaus pataisos namuose Rasų gatvėje posėdžiavusi specialioji komisija svarstė penkių nuteistųjų prašymus dėl lygtinio paleidimo. Trys prašymai atmesti, vienas patenkintas, dar vienas net nesvarstytas dėl formalios priežasties – nuteistasis jau ir taip greitai išeis į laisvę.
Netenkinti prašymai tų asmenų, kurie daugybę kartų teisti, o po ankstesnių lygtinių paleidimų netrukus ir vėl nusikalsdavo.
Ketvirtadienį žiniasklaidos atstovai pakviesti atvykti į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8) kur teisingumo ministras ir komisijos nariai pateikė išsamių komentarų apie pradėtą komisijų veiklą.
Ministras Remigijus Šimašius naujosios lygtinio paleidimo tvarkos esmę suformuolavo taip: mūsų tikslas nėra atlaisvinti kalėjimų kameras naujiems nuteistiesiems, o užtikrinti sklandų bausmę atlikinėjančių asmenų sugrįžimą į visuomenę.
15min.lt paklaustas, kokiais argumentais įtikintų manančius, jog „žulikas turi sėdėti kalėjime“ ir prieštaraujančius bet kokiems išankstiniams nuteistųjų paleidimams, teisingumo ministras R.Šimašius atsakė, kad visus labiausiai turėtų jaudinti toks pagrindinis klausimas: „Kai tas asmuo išeis į laisvę, ar jis vėl darys nusikaltimus, ar sieks savo tikslų teisinėmis priemonėmis.“
Ministras aiškino, kad perpildytos nelaisvės atėmimo įstaigos nėra siekiamybė – kur kas svarbiau užtikrinti, kad prasižengę visuomenės nariai galėtų sugrįžti į visavertį gyvenimą ir prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo.
Beje, ministras R.Šimašius su šypsena prisimena skeptikų gąsdinimus, kad nuo liepos 1-osios kalėjimų durys masiškai atsivers galvažudžiams ir prievartautojams.
Nuteistasis, kurio vienintelio prašymas ketvirtadienį buvo patenkintas, sutiko papozuoti pieš kameras, kaip stropiai dirba valytojo darbą ir pabendrauti su žurnalistais apie savo perspektyvas. Ilgiau nei trejus metus kalintis vyras sakė, kad atsidūrė nelaisvėje padaręs klaidą, kurios daugiau gyvenime nekartos. Išėjęs į laisvę ir žada pirmiausia ieškotis būsto ir darbo. Anot vyriškio, jis eis dirbti į statybas, mokėtų netgi mūryti židinius.
Kaip skelbta anksčiau, nuo liepos 1-osios įsigaliojus naujam Probacijos įstatymui, visose 11 šalies įkalinimo įstaigų pradėjo veikti 14 lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų.
Komisijos sudarytos iš aštuonių narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Atstovai komisijos nariais paskirti vieniems metams. Bausmių vykdymo sistemos darbuotojai negali sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų komisijos narių.
 |
| BFL nuotr./Remigijus Šimašius |
Tikimasi, kad visuomenės atstovų dalyvavimas komisijose padidins priimamų sprendimų dėl lygtinio paleidimo objektyvumą.
Pagrindinės komisijų funkcijos – priimti sprendimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuris pagal įstatymus turi teisę prašyti išeiti į laisvę anksčiau laiko, nagrinėti nuteistųjų prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadas, teismo nutartis atsisakyti patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Komisijos vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pakartotinai nusikalsti ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo, teikia rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo.
„Sprendimai priimami jau ne pagal konkretaus pareigūno nuotaiką, kaip anksčiau, o gerokai objektyviau ir atsakingiau“, – teigia R.Šimašius.
„De facto tai reiškia, kad visuomenė jau dalyvauja priimant teismų sprendimus. Nuteistųjų prašymų dėl lygtinio paleidimo svarstymo procedūra tapo gerokai griežtesnė, atitinkamai sustyguota sprendimą priimančiųjų atsakomybė: įkalinimo įstaigų bei probacijos pareigūnai pagal specialią metodiką parengia išvadas apie kiekvieno nuteistojo elgesį ir riziką, tuomet lygtinio paleidimo komisija, kurioje dalyvauja ir visuomenės atstovai, jas ir kitą turimą informaciją atsakingai įvertina bei priima sprendimą, kuris perduodamas teismui tvirtinti. Taigi, šie sprendimai priimami jau ne pagal konkretaus pareigūno nuotaiką, kaip anksčiau, o gerokai objektyviau ir atsakingiau“, – ketvirtadienį paviešintame Teisingumo ministerijos pranešime cituojamas R.Šimašius.
Iki šiol teismui siūlyti kurį asmenį paleisti anksčiau galėjo įkalinimo įstaigų vadovai, nebuvo nustatyta aiškių kriterijų į ką turi būti atsižvelgiama, tad buvo palikta atvira landa galimiems neleistiniems susitarimams.
Nuo šiol į laisvę lygtinai išeiti gali tik tie asmenys, kurie noriai stengiasi grįžti į visuomeninį gyvenimą, jau atliko didžiąją dalį bausmės ir nekelia grėsmės visuomenei. Tuo tikslu yra vertinama kaip nuteistasis elgėsi bausmės atlikimo metu, kaip noriai ir kiek dalyvavo įvairiose pataisos programose, kaip psichologai ar probacijos pareigūnai vertina jo elgesio pokyčius, ar nuteistasis palaiko santykius su šeima ir rūpinasi artimaisiais, ar stengiasi atlyginti padarytą žalą (jei tokia buvo) ir pan. Išleidžiamiems anksčiau laiko lygtinai asmenims specialios komisijos taip pat nustato ir griežtus įpareigojimus – pvz. mokytis, atlikti viešuosius darbus, tam tikru laiku būti namuose ir kt. – bei atidžiai stebi kaip jų laikomasi.
Per pirmas dvi savaites jau įvyko 6 pirmieji lygtinio paleidimo komisijos posėdžiai, kurių metu buvo įdėmiai svarstomas kiekvienas nustatytas sąlygas atitinkančių nuteistųjų prašymas. Iš viso nuo liepos 1 d. visoms 14-ai komisijų prašymus paleisti lygtinai pateikė 244 nuteistieji. Per pirmus posėdžius apsvarstyta 25, iš kurių 11 bus teikiama teismui sankcionuoti.
Naujųjų komisijų posėdžiai jau įvyko Kauno tardymo izoliatoriuje, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, Marijampolės pataisos namuose (du), Alytaus pataisos namuose ir Panevėžio pataisos namuose. Šį ketvirtadienį dar vienas, iš viso jau septintasis, posėdis įvyko ir Vilniaus pataisos namuose.
