„Visi šie kaltinimai yra nesąmonė“, – antradienį teisme 15min pareiškė Seimo nario, buvusio Šiaulių vicemero Stasio Tumėno sūnus J.Tumėnas.
Anksčiau sėkmės lydimo verslininko ir sportininkų globėjo įvaizdį susikūręs vyras neneigė iš daugelio žmonių gavęs dideles pinigų sumas, kurių negrąžino. Tačiau J.Tumėnas tikino, kad jokios piktos valios ir išankstinių kriminalinių ketinimų neturėjo: skolindamasis tikėjo verslo sėkme ir pelnu.
Paklaustas, kas vis dėlto lėmė nesėkmę, J.Tumėnas pareiškė, kad ne tik jis vienas privalo prisiimti atsakomybę už prastus rezultatus ir nepasiteisinusią riziką.
„Kartu su kreditoriais darėm verslą, o dabar mane daro atpirkimo ožiu!“ – piktinosi savanoriškai bankrutuoti siekiantis veikėjas.
Civilinė byla neatspindi istorijos mastų
Šį antradienį į Vilniaus miesto apylinkės teismą susirinko visi proceso dalyviai arba jų atstovai. J.Tumėno statusas šioje byloje yra pareiškėjas – vyras siekia oficialiai bankrutavusio asmens vardo, kad galėtų nusikratyti skolų naštos. Kreditorių tokia perspektyva nežavi: žmonės, kuriems J.Tumėnas yra skolingas, pirmiausiai viliasi ir siekia, kad jo veiklą per Baudžiamojo kodekso prizmę įvertintų teisėsauga.
Pagal bankroto byloje esančią medžiagą, skolas atgauti norintys nukentėjusieji iš J.Tumėno reikalauja iš viso 892 tūkst. eurų.
Tačiau bylos užkulisiuose kalbama, kad reali bendra skolų suma siekia 7-8 milijonus eurų.
Kaip 2016 m. skelbta 15min tyrimų publikacijoje, vien praeityje garsus krepšininkas Šarūnas Marčiulionis J.Tumėnui yra patikėjęs net 1,4 mln. eurų investiciją.
300 tūkst. eurų J.Tumėnui buvo paskolinęs buvęs krepšininkas, olimpietis Marius Prekevičius.
J.Tumėnas buvusio krepšininko Kęstučio Šeštoko žmonai Dianai skolingas 29 tūkst. eurų. Iš J.Tumėno paskolintų pinigų neatgauna ir buvęs garsus krepšininkas bei Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiasis treneris Tomas Pačėsas bei kiti žinomi sporto pasaulio žmonės.
Teigiama, kad dalis pinigus praradusių asmenų jau nebesitiki juos atgauti, be to, jiems nemalonu viešintis tokiame sudegusių investicijų kontekste, todėl jokių oficialių pretenzijų J.Tumėnui kai kas bent jau civiliniame procese nereiškia.
Tikimasi, kad aiškesnį vaizdą apie šio asmens veiklą ir valdytus „investicijų“ srautus atskleis prokuratūros ikiteisminis tyrimas.
Tarpinis, bet esminis sprendimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje antradienį nuskambėjo vienintelis prašymas, kol kas radikaliai pakeitęs proceso eigą. Teisėjai teko skelbti pertrauką ir prašyti savaitės, per kurią ji turės laiko apmąstyti ir surašyti svarbų tarpinį sprendimą.
J.Tumėno bankrotą administruojančios įmonės teisininkė pareiškė, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas teisme turi būti stabdomas iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo dienos arba, kitu atveju, įsigaliojusio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu.
Bankroto administratoriui atstovaujanti teisininkė pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo institucijos yra pritaikiusios sankcijas J.Tumėno sąskaitoms. „Gali būti pažeisti ir kreditorių interesai“, – apie neigiamas bylos nestabdymo pasekmes aiškino teisininkė.
Jos teigimu, kyla nemažai klausimų dėl skolų atsiradimo būdo – jis buvo nusikalstamas ar ne?
Esame įsitikinę, kad tik esant sėkmingam ikiteisminiam tyrimui bus išaiškintos visos reikšmingos aplinkybės.
„Esame įsitikinę, kad tik esant sėkmingam ikiteisminiam tyrimui bus išaiškintos visos reikšmingos aplinkybės“, – kalbėjo teisininkė.
Jei po fizinio asmens bankroto procedūros pabaigos paaiškėtų, kad asmuo darė nusikalstamas veikas, pastarasis verdiktas atgaline data nebegalioja.
Kitaip tariant, asmens bankroto byloje galiausiai yra nurašomos visos skolos, net jei tas asmuo vėliau bus pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje.
Motyvuodamas tuo, kad yra pradelstas terminas patvirtinti mokumo planą, vienas nukentėjusiųjų prašė J.Tumėno asmeninio bankroto procedūrą apskritai nutraukti.
„Jei bankrotas įvykęs – skolos atgaline data nebegalioja, viskas“, – paprastai aiškindama, kokia yra bankroto administratoriaus atstovės prašymo esmė, pabrėžė ir teisėja.
„Susieti tų dviejų bylų kol kas negalima. Nematau pagrindo stabdyti“, – savąją poziciją pareiškė J.Tumėno advokatas Remigijus Volikas.
Bylą paprašė ne stabdyti, o nutraukti
Vienas nukentėjusiųjų šioje byloje Marius Devyžis posėdžio metu suformulavo kiek kitokią poziciją, nei prašė teisininkė. Nes, jo žodžiais tariant, patys nukentėjusieji visgi geriau žino, kas jiems būtų naudinga.
„Prašymas stabdyti bylą, viena vertus, suprantamas, kita vertus, – sunkiai įgyvendinamas. Visi puikiai suprantame, kokias pasekmes sukelia bankroto bylos sustabdymas. Turi būti įvertintos ir aplinkybės, susijusios su kreditorių interesais. Kreditoriai turbūt geriau patys sau atstovauja, nei bet koks bankroto administratorius“, – teigė M.Devyžis.
Motyvuodamas tuo, kad yra pradelstas terminas patvirtinti mokumo planą, jis prašė J.Tumėno asmeninio bankroto procedūrą apskritai nutraukti.
„Jei teismas šios bylos nenutrauks, manyčiau, kad ji būtų stabdoma, nes nenorėčiau po baudžiamosios bylos atsidurti tokioje situacijoje, iš kurios nebebus kelio atgal“, – M.Devyžis norėtų išvengti situacijos, apie kurią jau aiškino teisėja: pirmiau paskelbus asmenį bankrutavusiu, vėliau iš jo negalima reikalauti net nusikalstamu būdu gautų lėšų.
Nutartį dėl galimybės stabdyti J.Tumėno fizinio asmens bankroto bylą teisėja Erika Stočkienė žada paskelbti balandžio 11 d.
