Žodžiu atgailą deklaravęs, bet simbolinėmis perlaidomis nukentėjusiąją labiau erzinęs nei raminęs kaltinamasis M.Icikevičius ryžosi plačiau atverti piniginę. Tai gali duoti jam dividendų: kai kaltinamasis net tik šneka, bet ir realiai stengiasi parodyti apgailestavimą dėl savo poelgio, apčiuopiamai atlyginti žalą – tai gali būti vertinama kaip nuoširdi atgaila ir aplinkybė, teismui leidžianti skirti švelnesnę bausmę.
Nukentėjusios merginos advokatas Mindaugas Vasiliauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad buvo pasiektas susitarimas tarp jo klientės ir kaltinamojo.
-
Jurbarko 17-metės sumušimo ir prievartavimo bylos verdiktą subrandino ir Aukščiausiasis Teismas: vaikiną teis iš naujo
-
Teisingumo paieškos iš naujo: Klaipėdoje iš naujo nagrinėjama Jurbarko smurtautojo byla
-
Jurbarko smurtautojo byloje apklausiama liudininkė: „Nebuvau mačiusi taip verkiančių vaikinų“
-
Jurbarko smurtautojo advokatas: vaikiną į vakarėlį pakvietė? Vadinasi, jis to nusipelnė
-
Smurto Jurbarke byla: ekspertai paneigė, kad kaltinamasis prarado atmintį
-
17-metės sumušimo ir prievartavimo byloje teisiamas vaikinas iš Jurbarko susižeidė avarijoje
„Buvo sutarta atlyginti realią žalą, asmuo pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to, ką padarė. Pagal susitarimą bus mokamos įmokos. Nukentėjusioji savo skundo neatsisakė, tačiau bausmės klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Galiu pridurti, kad skunde nebeliko reikalavimo, kad kaltinamajam būtų paskirtas realus laisvės atėmimas“, – tv3.lt cituoja M.Vasiliauską.
Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam visuomet sprendžia teismas, tačiau tai daro, atsižvelgdamas tiek į prokuratūros, tiek ir į nukentėjusios šalies siūlymus.
15min primena, kad ši byla jau buvo nukeliavusi iki Aukščiausiojo Teismo, tačiau grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Svarbu tai, jog LAT vieną esminių nuosprendžio trūkumų įvardijo taip: teisėjai nepagrįstai įžvelgė nuoširdumą nuteistojo prisipažinime ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dabar, kad teisiamojo nuoširdumas tikriausiai bus paremtas ne vien žodžiais, bet ir realiai mokamais pinigais, šią aplinkybę kitaip galėtų žiūrėti ir aukščiausiosios instancijos teismas.
Suprasti akimirksniu
- 2019-ųjų gegužę Jurbarke, kaimo turizmo sodyboje, jaunimo vakarėlis baigėsi smurtu: septyniolikmetis sumušė ir pasikėsino išžaginti metais jaunesnę paauglę.
- Rytų kovos menus propagavęs jaunuolis buvo neblaivus.
- M.Icikevičius Tauragės teismo pripažintas kaltu, jam skirtas 3 m. ir 4 mėn. lygtinis laisvės atėmimas.
- 2020 m. spalį Klaipėdos apygardos teismas iš dalies patenkino nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliacinius skundus dėl neturtinės žalos padidinimo bei griežtesnės bausmės skyrimo, tačiau didžiulį visuomenės atgarsį sukėlusi istorija vis tiek pasiekė ir aukščiausios instancijos teisėjus. Bylos posūkis netikėtas buvo – istorija grąžinta į uostamiestį narplioti iš naujo.
Kaip žinoma, 2020 metų pradžioje paskelbtu pirmosios instancijos teismo Tauragėje nuosprendžiu vaikinas nuteistas dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę merginą, jos seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, už šiuos nusikaltimus jam paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas bausmę sumažino vienu trečdaliu – paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams keturiems mėnesiams, jos vykdymą atidėdamas trejiems metams, taip pat paskyrė auklėjamojo poveikio priemones.
Teismas nukentėjusiajai priteisė 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti (iš viso 10 tūkst. eurų, įskaičiavus atlygintą žalos dalį), nukentėjusiosios tėvui – 2 tūkst. eurų ir išsprendė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo klausimus.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą. Tokį sprendimą Aukščiausiajam Teismui skundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Jie siekia, kad vaikinui būtų skirtas realus laisvės atėmimas – panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.
Prokuratūra kasaciniame skunde motyvavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai įžvelgė nuoširdumą nuteistojo prisipažinime ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nepagrįstai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pernai gegužę paskelbė nustatęs žemesnių instancijų teismų padarytus esminius Baudžiamojo proceso kodekso normų dėl įrodymų tyrimo tvarkos pažeidimus ir su tuo susijusių Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, netinkamą taikymą.
Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.
