2015 metų rugpjūčio 31 dieną restorane „Da Antonio“ susitiko tuometinis „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis R.Paksas ir G.Vainauskas.
Pusantros valandos trukusio pokalbio metu jie aptarė daugybę temų: galimybę pasirašyti sutartį su „Lietuvos rytu“, politiką, konkurenciją, Vilniaus ir Kauno merų darbą, artėjančius rinkimus ir potencialius kandidatus, partijų rėmimą, padėtį Irake, Rusijoje bei Ukrainoje, teisėsaugos tyrimus ir slaptus STT pasiklausymus, pabėgėlių priėmimą į Lietuvą bei dar daugybę aktualijų.
„Aš šiandien turiu tau vieną tokį pasiūlymą, – R.Paksui per susitikimą užsiminė G.Vainauskas, o visa tai užfiksavo STT. – Liečiantį tavo partijos vieną ministeriją. Kalbėjau su tuo žmogum, nes jisai taip pik... Jisai rašyt sako nereikia, aš nenoriu rašyti. Bet padėtų. Biškį, kokia... Penkiolika tūkstančių eurų sakė nebūtų problema. Nu, tai nėra per daug, normalu.“
„Lašas prie lašo, – atsako R.Paksas. – Tai, o ką reikėtų daryt?“
„Reikia vieną darbuotoją jūsų ministerijos priverst pasirašyti parduotuvės pridavimo aktą, nes jinai vienintelė nepasirašo ir nieks nesupranta, jinai iš Kauno“, – kalbėjo G.Vainauskas.
Šių žodžių išklausę STT agentai padarė išvadą, kad buvo susitarta dėl 15 tūkst. eurų kyšio.
Už šiuos pinigus R.Paksas esą turėjo pasirūpinti, kad jų partijos vadovaujama Aplinkos ministerija pajudintų reikalus ir sutvarkytų prekybos centro „Norfa“ Prienuose statybos užbaigimo aktą.
„Norfa“ savininką Dainių Dundulį G.Vainauskas apibūdino kaip normalų žmogų, kuris nemažai jam padeda. Tuo metu „Norfa“ buvo svarbus „Lietuvos ryto“ reklamos užsakovas.
„Dar... Jo, dar lietuvis likęs“, – verslininką apibūdino G.Vainauskas, į ką R.Paksas atsakė: „Dar mano kaimynas.“
„Nu. Tai va, – tęsė G.Vainauskas. – Pats tokių dalykų ne, bet kartais norisi žmogui padėt. O čia smulkmena yra. Prienuose parduotuvė – koks čia šūdas. Visur viskas tvarkoj, visi Prienai, Meras, visi pasir... kam reikėjo, visi pasirašė. Ta Prienų ir Birštono ta nepasirašo, todėl, kad neleidžia Kaunas pasirašyti.“
Vėliau pokalbio metu „Lietuvos ryto“ savininkas užsiminė, kad inspektoriai galbūt dėl parašo reikalauja kyšio. Beje, teisme išsiaiškinta, kad statybų užbaigimo aktas buvo nepasirašomas dėl mažareikšmių smulkmenų, kurias statytojai sutvarkė.
„Galėčiau, žinai, pasiųsti žurnalistus, pradėtumėm knaisiotis, vėl nueitumėm iki Trečioko. Kam reikia to?“, – paklausė G.Vainauskas.
„Nereikia“, – atsakė R.Paksas.
Teisiamųjų suole atsidūrę išteisintieji kategoriškai neigė tokius teisėsaugos jiems pateiktus kaltinimus. G.Vainauskas aiškino jokio kyšio nesiūlęs, o atvirkščiai, esą pagrindinis susitikimo tikslas – prieš Seimo rinkimus gauti reklamos užsakymų iš R.Pakso vadovaujamos partijos.
Tokie susitikimai, anot jo, įvyko su visais pagrindinių partijų lyderiais – Gabrieliumi Landsbergiu, Eligijumi Masiuliu, Algirdu Butkevičiumi .
O 15 tūkst. eurų, anot G.Vainausko, esą tiesiog buvo spontaniškai kilusi mintis patikrinti, kaip R.Paksas sureaguos, ir iš to atspėti, kokia jo vadovaujamos partijos finansinė situacija. Be to, tokiu pasiūlymu jis norėjo sukurti šiltesnius santykius su politiku, kurie buvo itin subjurę dėl kritiškų straipsnių apkaltos metu.
G.Vainauskas aiškino, kad tai nebuvo jokie neteisėti susitarimai. Anot jo, „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis jau anksčiau buvo užsiminęs, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija jam kiša pagalius į ratus – neišduoda statybų užbaigimo akto be jokios priežasties.
Pats D.Dundulis teisme tvirtino, kad buvo užsienyje, kai sužinojo, kad be jokios priežasties nepavyksta gauti parašo.
„Parašiau SMS žinutę G.Vainauskui ir paprašiau, kad priimtų statybų Prienuose rangovo įmonės vadovą, - sakė “Norfos„ savininkas. - Norėjau, kad visa ši negerovė būtų išviešinta, nes, mano požiūriu, su negerovėmis geriausia kovoti per viešumą.“
D.Dundulis įsitikinęs, kad elgiamasi nesąžiningai, nes jo žiniomis statinyje jokių trūkumų nebuvo. Prisikabinta, kad išduotas netvarkingas leidimas, nors už tai atsakinga savivaldybė tą klaidą jau buvo ištaisiusi, bet inspektoriai vis tiek nepasirašė.
Teismą įtikino
Ši G.Vainausko iškelta versija STT surinktais įrodymais, teismo vertinimu, niekaip nepaneigta.
Teisėjai atkreipė dėmesį, kad visas pokalbis su R.Paksu buvo nenuoseklus, temos nuolat keitėsi, todėl 15 tūkst. eurų pasiūlymo jie nesusiejo su G.Vainausko prašymu dėl „Norfos“.
„Akivaizdu, kad pašnekovams kalbant įvairiomis temomis, tuo pačiu ir minint penkiolikos tūkstančių eurų sumą, pokalbio aiškumo ir nuoseklumo nėra, todėl galima būtų daryti tik prielaidą, kad ši suma galėtų būti siejama su parama partijai „Tvarka ir teisingumas“, bet nei kas konkrečiai tokius pinigus sumokėtų, nei kada, nei už ką, neginčijamų įrodymų byloje nesurinkta, – rašoma nuosprendyje. – Vertinant visą tekstą ir pokalbio turinį, galima būtų suprasti, kad R.Paksas išreiškė sutikimą pasidomėti situacija dėl ko nepasirašomas parduotuvės „Norfa“ statybos užbaigimo aktas, tačiau daugiau nei vienas, nei kitas pašnekovas apie jokius pažadus vienas kitam nekalbėjo.“
Teismas, spręsdamas dėl kaltės, nevertino vien šio pokalbio turinio ar kaltinamųjų paaiškinimų. Teisėjai atkreipė dėmesį, kad slaptas sekimas truko apie pusmetį.
„Todėl bet kokie kaltinamųjų ar liudytojų neteisėti veiksmai, jeigu tokie būtų, be abejo, būtų užfiksuoti. Šiuo atveju, byloje nesurinkta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad tarp įtariamųjų ir liudytojų būtų tiesiogiai ar kaip nors užslėptai kalbėta apie kokius nors atsiskaitymus ar pinigų, susijusių su kokiu nors ankstesniu jų tarpusavio susitarimu dėl tarpininkavimo, pagreitinant parduotuvės „Norfa“ Prienuose statybos užbaigimo procedūras, perdavimus G.Vainauskui, R.Paksui ar jo vadovaujamai partijai“, – nusprendė teismas.
Paskutinis pokalbis
Teisėsauga užfiksavo ir pokalbį 2016 metų vasario 29 dieną tarp R.Pakso ir G.Vainausko. Tą rytą politikas buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.
R.Paksas pokalbio metu papasakoja, kaip ryte pas jį atvyko STT agentai ir išsivežė į apklausą, kur teiravosi apie parduotuvės statybą Prienuose ir politiko pažintis.
„Bet čia mane nustebinai, čia... Ir aš tai ne, aš tuo metu, žinai, kažkur pasąmonėj... Nors būtų kažkoks pagrindas, kad, žinai, tikrai poveikis būtų daromas, – visa situacija stebėjosi G.Vainauskas ir kiek vėliau pokalbyje užsimena. – Bet įdomu, kur čia... Jeigu jie kažką turėtų, būtų rimčiau. Kai negali nieko turėt, tai nėra... Ar zonduoja?“
„Du šimtai dvidešimt šeštas, du šimtai dvidešimt aštuntas BK straipsniai, žinai, tai yra, įtaka poveikiu, įtaka poveikiu“, - R.Paksas įvertino Baudžiamojo kodekso straipsnį apie prekybą poveikiu, dėl kurio trečiadienį jis išteisintas.
„Tai čia bet kam gali“, - pastebi G.Vainauskas.
„Bet kam. Ir iš šūdo. Praeitą savaitę turėjau tokią provokaciją, bet, bet, bet, bet, ačiū Dievui, žinai, protas apsaugojo, žinai, nu grynai provokacija. Nu. Geras pažįstamas atvažiuoja, žinai, žmogų, kuris ten kažko tai prašo, kad aš kažko tai prašyčiau. Ir po to atviru...“ - istorija dalinasi R.Paksas.
„Politiškai aš sakau čia man viskas yra suprantama, – kalbėjo R.Paksas. – Viskas suprantama, reiškia. Sukalt partiją, kuriai buvo ten įtarimai pareikšti... Bet, matyt, trūksta ten datempt iki pirmininko, reikia dabar pirmininkui užkabint specialųjį liudytoją ir pakeliui dar vieną, kitą žmogų paimt, kurie dar sveikai mąsto. Iš tos pusės.“
Taip pat politikas pasidžiaugė, kad įtariamuoju šiame tyrime greičiausiai taps ir G.Vainaukas.
„Man tai gerai, kad tave meta į tą pačią pusę, žinai, tu turėsi kalt juos dabar“, – sakė jis.
Iškart po šio pokalbio iš restorano išėjęs G.Vainauskas buvo sulaikytas STT agentų.
Tačiau teisėjams STT agentų užfiksuota medžiaga nepasirodė inkriminuojanti, netgi atvirkščiai.
„Iš pokalbio turinio matyti, kad R.Paksas tik bendrais bruožais papasakojo apklausos aplinkybes, smulkiai nedetalizuodamas, kokius konkrečius parodymus jis davė, pokalbio metu pašnekovai nebandė derinti savo parodymų, nesitarė kokius parodymus turėtų duoti G.Vainauskas, jeigu jis būtų apklausiamas dėl „Norfos“ parduotuvės statybos užbaigimo procedūrų. Pažymėtina, kad pokalbio metu kaltinamieji vietomis patys stebisi dėl situacijos“, – taip šį pokalbį įvertino teismas.
Bliuško ir įtaka FNTT
Kitas G.Vainauskui pateiktas kaltinimas – esą jis susitarė su A.J.Zabuliu už kyšį paveikti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, kad būtų nutrauktas „BOD Group“ atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Iš šio kaltinimo G.Vainauskas juokėsi nuo pat pradžių, nes jis esą nėra toks galingas, kad galėtų paveikti FNTT.
Beje, šis tyrimas ir taip buvo nutrauktas. Teisėsauga apklausė tiek sprendimą priėmusį prokurorą, tiek FNTT pareigūną, tačiau jie tikino jokių nurodymų negavę, tiesiog nebuvo nusikaltimo.
„Jis skrega, – atsakė G.Vainauskas, kai A.J.Zabulis jo paklausė apie BOD grupę. – Galėtų daugiau laimėt, jeigu su manim bendrautų pastoviai. Aš ant FNTT turiu tokią medžiagą, aš būčiau davęs ir baigtųsi.“
Tuomet verslininkas pasiteirauja, ar rimtas FNTT atliekamas tyrimas.
„Nu, yra, vis tik. Ne rimti, bet yra. Kaip pateiksi. Bet yra. Pažeidimų yra. Tegul dabar kapstosi. Bet būčiau padėjęs išsikapstyt. Dabar nieko nedarau“, – atkerta G.Vainauskas.
Slapta STT agentų užfiksuotuose pokalbiuose tarp A.J.Zabulio ir G.Vainausko yra minimos 100-150 tūkst. litų sumos.
Tačiau kai A.J.Zabulis paklausė, kiek reikia duoti pinigų, G.Vainauskas atkirto: „Man nereikia. Iš tų pinigų reiks duot kyšį.“
Kaip vėliau, jau teisme pasakojo „Lietuvos ryto“ savininkas, šis pokalbis visai nebuvo apie kyšius. Įvardinta pinigų suma – tai „BOD grupės“ neįvykdyti įsipareigojimai žiniasklaidos grupei, su kuria buvo pasirašyta reklamos sutartis.
„Mane tas pokalbis erzino, norėjau tą temą greičiau baigti ir pasišaipydamas įgelti dėl susitarimų nesilaikymo, todėl pasakiau, kad reklamai nepanaudotus pinigus geriau skiria kyšiui“, – teisme aiškino G.Vainauskas.
Teismas, įsigilinęs į surinktus įrodymus, taip pat pritarė kaltinamiesiems, o ne teisėsaugai.
„Iš pokalbio matyti, kad G.Vainauskas nesutinka daryti tai, ko neva prašo padaryti A.J.Zabulis. Tokiu būdu, akivaizdu, kad joks susitarimas tarp pašnekovų neįvyko ir negalėjo įvykti, nes konkrečiai dėl nieko nebuvo tartasi bei susitarta“, – rašoma nuosprendyje.
Tuo metu užfiksuotas ir kitas pokalbis su „BOD Group“ vadovu Vidmantu Janulevičiumi, kuris esą buvo suinteresuotas kyšio davimu.
Šio pokalbio metu G.Vainauskas tik ramino V.Janulevičių, kad jam reikia palaukti.
„Po trijų su puse metų ateis naujas prezidentas ir visus tuos dalykus uždarys“, - užsiminė G.Vainauskas.
„Bet sakau, bet jinai neturi asmeninio nieko. Kelias yra tik vienas, kaip tas, kažkoks paintriguot, sutvarkyti. Atskirti priešus. Nu jos toks gyvenimas. Nu Lietuvoj nepasisekė, ką darysi, - toliau svarstymus tęsė G.Vainauskas. - Bet tai nu, treji su puse metų, nu reikia laukt. Likus metams jau viskas bus geriau. Tai žodžiu, dveji metai. O tie, kurie nauji ateis, bet kuris ateis iš karto yra jau daugmaž aišku, kad jis sutvarkys. Tas sisas nesąmones, tikrai. Ateis kita karta jau viskas.“
„Tikėkimės“, - atsakė V.Janulevičius, bet G.Vainauskas buvo užtikrintas. - „Ne, taip ir bus. Aš net nesitikiu, praktiškai taip ir bus.“
Nors ir buvo kalbama apie teisėsaugos tyrimą, teisėjai nieko inkriminuojančio šiame pokalbyje nepastebėjo.
„Pokalbio metu pašnekovai kalbėjo, kad reikia per daug nekreipti dėmesio į atliekamą ikiteisminį tyrimą ir ramiai dirbti savo darbus. Be to, iš pokalbio turinio akivaizdžiai matyti, kad V.Janulevičius iš tikrųjų domisi, kieno iniciatyva jo atžvilgiu galėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, užsimindamas, kad „savais kanalais“ G.Vainauskas galėtų apie tai pasidomėti“, – rašoma nuosprendyje.
Įvertinęs surinktus įrodymus, teismas pažymėjo, kad norint nuteisti žmogų, reikia neginčijamų įrodymų, o tokių byloje pritrūko. Priešingai – teisėjams kilo daugybė abejonių, o pačių kaltinamųjų iškeltos versijos buvo pakankamai logiškos ir jų paneigti nepavyko.
Todėl visa kaltinamųjų trijulė, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Pakalnytės–Tamošiūnaitės ir Dariaus Prankos, sprendimu buvo išteisinta dėl prekybos poveikiu. Tiesa, nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs ir gali būti apskųstas.
