Kaip pranešimu spaudai informuoja Lietuvos Respublikos prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Laimonas Petreikis, surašęs kaltinamąjį aktą, perdavė teismui Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtą baudžiamąją bylą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Šilainių poliklinikoje bei dėl, įtariama, apgaule įgyto svetimo turto keliose bendrovėse.
Ikiteisminį tyrimą, kuriame kaltinimai pareikšti 4 juridiniams asmenims – 3 Kauno uždarosioms akcinėms bendrovėms, vienai mažajai bendrijai ir dar 7 fiziniams asmenims, atliko STT Kauno valdybos pareigūnai.
Su kaltinamuoju aktu teismui perduodamą baudžiamąją bylą sudaro 86 tomai.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkta duomenų, kad buvęs Kaune esančios Šilainių poliklinikos direktorius Vidmantas Obelienius galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, 2012–2015 metais penkioms įmonėms galimai neteisėtai leidęs neatlygintinai naudotis poliklinikos patalpomis jų ūkinei komercinei veiklai vykdyti.
Tam nebūdavo gaunami Kauno miesto savivaldybės sutikimai, neorganizuoti viešieji patalpų nuomos konkursai.
Taip iš 5 bendrovių savivaldybė per kelerius metus į miesto biudžetą nesurinko daugiau nei 45 tūkst. eurų.
Atliekant tyrimą nustatyta, kad vienai iš savo veiklą poliklinikos patalpose vykdžiusių įmonių (anksčiau skelbta, kad tai – „DG ir Ko“) faktiškai vadovavo gydymo įstaigos vadovo V.Obelieniaus sūnus Gytis.
Tyrimo duomenimis, ši ir dar dvi to paties asmens faktiškai vadovaujamos bendrovės turėjo neįgaliųjų socialinės įmonės (NSĮ) statusą ir, manoma, piktnaudžiaudamos šia padėtimi, jose 2010–2015 metais fiktyviai įdarbindavo neįgaliuosius. Įmonės iš Užimtumo tarnybos gaudavo darbo užmokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei darbo vietų neįgaliesiems steigimo subsidijas.
Asmenys būdavo įdarbinami į įvairias pareigas – pagalbinio darbininko, plataus profilio statybininko, dantų techniko, gydytojo, valytojo, informacinių technologijų specialisto ir kt. Pastarieji įmonėse faktiškai nedirbdavo, apie nusikalstamas veikas nesuvokdavo ir atiduodavo didžiąją dalį gaunamo darbo užmokesčio kaltinamiesiems.
Iš viso, manoma, fiktyviai buvo įdarbinta per 50 neįgaliųjų.
Organizuotos kaltinamųjų grupės nariai mokėjo įdarbintiems asmenims, įtariama, neoficialų sumažintą atlyginimą, siekdami išlaikyti įmonėse įdarbintų darbuotojų, priklausančių neįgaliųjų tikslinei grupei, skaičių, reikalingą NSĮ statusui išsaugoti.
Kaltinamieji, galimai, klastodami įmonės buhalterinę apskaitą, vesdami „juodąją buhalteriją“, apgaulės būdu įgijo didelės vertės Užimtumo tarnybos mokamo darbo užmokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei darbo vietų neįgaliesiems steigimo subsidijų.
Atliekant tyrimą apklausta daugiau nei 140 asmenų ir surinkta duomenų, kad galimai nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala yra didesnė nei 530 tūkst. eurų.
Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje visos 4 bendrovės kaltinamos sukčiavimu ir dokumentų klastojimu, 3 iš jų taip pat – piktnaudžiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir viena jų – neteisėta ūkine, finansine ir komercine veikla.
Buvęs poliklinikos direktorius kaltinamas piktnaudžiavimu, 6 fiziniai asmenys kaltinami sukčiavimu ir dokumentų klastojimu, 3 iš jų taip pat – apgaulingu apskaitos tvarkymu ir 2 – piktnaudžiavimu.
Užimtumo tarnyba yra pateikusi civilį ieškinį didesnei nei 589 tūkst. eurų sumai, o Kauno miesto savivaldybė – didesnei nei 45 tūkst. eurų sumai.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
