Tiriama dar viena NDNT korupcijos schema, antradienio popietę praneša STT.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, A.Tumalavičienė, būdama atsakinga už NDNT Utenos teritoriniame skyriuje atliktų specialiųjų poreikių ir darbingumo lygio vertinimų teisingumą, kaip įtariama, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir klastojo dokumentus.
Įtariama, kad kai kuriems asmenims, kurie kreipėsi į NDNT Utenoje, galimai buvo neteisėtai nustatyti specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai, be to, kai kuriems asmenims buvo nustatytas žemesnis nei objektyvus (esamas) darbingumo lygis. Kaip įtariama, buvo suklastoti dokumentai apie tų asmenų sveikatos būklę, NDNT priimti specialiųjų poreikių bei darbingumo lygio vertinimo dokumentai.
Remiantis suklastotais dokumentais, kaip įtariama, buvo patvirtintos neteisingos ir nustatytų vertinimo kriterijų neatitinkančios išvados dėl specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių ir darbingumo lygio nustatymo.
Atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus, STT pareigūnai iš NDNT ir NDNT Utenos teritorinio skyriaus paėmė tyrimui reikalingus dokumentus ir atliko kitus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Tyrimas atliekamas nuo žiemos
Gegužės 20 d. svetainėje lrs.lt buvo viešintas Seimo narės Agnės Bilotaitės pranešimas, pavadintas „Už neįgalumo nustatymą žmonės moka nuo 100 iki 1000 eurų kyšius“.
Tądien Seimo Antikorupcijos komisija aiškinosi, kaip vyksta prieš kelerius metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žadėta neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemos pertvarka.
Dėl galimų piktnaudžiavimų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje buvo kreiptasi ir į parlamento Antikorupcijos komisiją.
Dar vasario 26 dieną į Antikorupcijos komisijos narius buvo kreiptasi dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Utenos teritorinio padalinio vedėjo Tado Mickevičiaus pateiktos informacijos apie ankstesnės NDNT vadovybės ir darbuotojų daromus sisteminius pažeidimus, galimą piktnaudžiavimą.
Atsižvelgdama į T.Mickevičiaus pateiktą informaciją, Generalinė prokuratūra dar 2020 m. vasario 18 d. jam suteikė pranešėjo statusą.
T.Mickevičiaus nurodyta informacija leidžia daryti prielaidą, kad neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistema vis dar veikia nepakankamai skaidriai, vidaus tvarkos trūkumai sudaro sąlygas reikštis korupcijai, neteisėtiems susitarimams tarp procese dalyvaujančių medikų ir NDNT specialistų.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Tiesiai įvardijo kyšių sumas, tiesa, jos skiriasi
Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė taip pat pripažino, kad sistema veikia neskaidriai: „Pas mus norint gauti neįgalumą, reikia atsigulti į ligoninę, paskui pabūti tam tikrą laiką sanatorijoje, o tada jau tau priklauso neįgalumas.“
STT atstovai patvirtino, kad gyventojai neretai vis dar yra priversti mokėti kyšius net tais atvejais, kai neįgalumo išmokos jiems priklauso pagal įstatymą. Kyšių sumos svyruoja nuo 100 iki 1000 eurų, teigiama lrs.lt pranešime.
Asmenis, nukentėjusius nuo galimai neteisėtų Utenos NDNT darbuotojų veiksmų, prašytume kreiptis į STT Panevėžio valdybą (kontaktai čia).
Korupcijai neatspari sritis
„STT korupcijos prevencijos ir antikorupcinio švietimo veiksmais ne kartą atkreipė dėmesį į korupcijos rizikas neįgalumo ir darbingumo nustatymo srityje. Periodiškai vykdomos antikorupcinio švietimo paskaitos, teikiami siūlymai dėl teisės aktų tobulinimo, didinant sprendimų kontrolę. Šiuo metu atliekame korupcijos rizikos analizę dėl NDNT veiklos, vėl pateiksime siūlymų dėl korupcijos rizikas mažinančių priemonių. Deja, tačiau taip pat kasmet pradedami ir ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių korupcinių nusikaltimų šioje srityje. Pasikartojančios korupcijos apraiškos rodo, kad būtina ir atsakingų institucijų lyderystė, siekiant neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemą padaryti iš esmės skaidresnę“, – STT pranešime cituojamas Tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus.
Per 2014–2019 metus STT yra pradėjusi 11 ikiteisminių tyrimų dėl 236 nusikalstamų veikų, susijusių su neįgalumo ir darbingumo nustatymu.
Per 2014–2019 metus STT yra pradėjusi 11 ikiteisminių tyrimų dėl 236 nusikalstamų veikų, susijusių su neįgalumo ir darbingumo nustatymu. Šiuose tyrimuose 36 asmenims yra pareikšti kaltinimai, vyksta teisminiai procesai.
2019 metų Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba yra laikoma viena iš labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje. Kad ši institucija labai korumpuota, mano 32 proc. gyventojų, 30 proc. įmonių vadovų ir 41 proc. valstybės tarnautojų. Tarp gyventojų, kurie per pastaruosius penkerius metus tvarkė reikalus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, 18 proc. teigė, kad iš jų buvo tikimasi kyšio šioje institucijoje.
