Vidinį tyrimą atlikusi STT nurodo nenustačiusi, jog pareigūnų veiksmai būtų prieštaravę įstatymams. STT vadovas interviu BNS tikino, jog šis dar vasarį pradėtas tyrimas atliktas objektyviai, tačiau pripažino, jog pasiaiškinimus pareigūnai rašė tik po to, kai informacija apie susirašinėjimus iškilo į viešumą.
Ž.Bartkus taip pat ragino pasikliauti ir Kriminalinės policijos tyrimo atliekamo ikiteisminio tyrimo nešališkumu, nors su šiuo tyrimu susijęs STT žvalgybos pareigūnas Renatas Martišius anksčiau ne vienerius metus dirbo būtent kriminalinėje policijoje.
Kriminalinės policijos biuras, vadovaujant prokuratūrai, atlieka tyrimą, kuriame keli sostinės advokatai bei verslininkas įtariami neteisėtu poveikiu STT vadovybei ir tyrėjai. STT teigia, jog advokatai bandė šantažuoti gautais pareigūnų susirašinėjimais, siekdami, kad būtų nutrauktas tyrimas Nacionalinio kraujo centro byloje. Advokatai neigia siekę poveikio ir tikina, jog bandė pranešti apie galbūt neteisėtus STT pareigūnų veiksmus.
– (...) Sakote, kad tarnyba kaip ir tapo nukentėjusiąja, bet ar STT imuniteto padalinys padarė viską, kad apskritai šis atvejis nebūtų kilęs?
– Sunku man vertinti, kas būtų, jeigu būtų. Aš manau, kad šioje vietoje reikėtų kalbėti, ar mūsų imuniteto padalinio priimti sprendimai buvo padaryti laiku.
Tai šiandien galiu pasidžiaugti, kad sprendimai buvo padaryti ryžtingai ir iš karto, kai tik tapo tarnybai žinoma apie tokios susirašinėjimo informacijos egzistavimą pas trečiuosius asmenis. Praktiškai nebuvo delsiama nė dienos – buvo iškart pradėtas vidinis patikrinimas ir ta informacija buvo pasidalinta su Generaline prokuratūra.
– Jūsų vadovaujama institucija – STT – yra skaidrumą užtikrinanti institucija. Advokatai kelia klausimą apie tai, kaip jūs galite reikalauti skaidrumo iš kitų, jeigu patys nesate susitvarkę savo viduje. Kaip jūs tai vertinat?
– Sakyčiau taip, kad klausimas yra formuluojamas jame naudojant teiginį, tik jis nėra pagrįstas įrodymais. Tai iškart sakau, kad, matyt, nėra institucijos, kurioje dirba žmonės ir jie nedarytų klaidų. Nė vienas mes nesame apsaugotas nuo klaidų, taip pat ir STT.
Jeigu tik žmonės signalizuoja ar tarnyba pati gauna signalų apie tai, kad kažkuris iš tarnybos pareigūnų elgėsi neteisėtai ar netinkamai, tai tarnyboje veikia sistema, kuri tokius atvejus išsiaiškina ir šalina.
Be jokios abejonės, yra keletas būdų, kaip tokią informaciją gauti, vienas iš tokių būdų, kad tokią informaciją mums gali pateikti žmonės iš išorės. Tai visada laukiame, esame atviri ir tokiai informacijai, jeigu tik kažkas galvoja arba net susidaro regimybė, kad STT pareigūnai elgiasi netinkamai, dalintis tokia informacija su mumis – mums tai be galo svarbu.
Dėl tos pačios priežasties, kurią jūs minėjote, kad tarnyba kelia aukščiausius elgesio ir darbo standartus savo pareigūnams. Logiška, kad mes patys turime būti nepriekaištingos reputacijos tam, kad galėtume tokio elgesio reikalauti iš kitų.
– Pranešėte, kad baigėte vidinį patikrinimą dėl jūsų tarnybos pareigūno, agento Renato Martišiaus susirašinėjimų turinio. Jūs kalbėjote apie klaidas, kaip jūs manot, ar čia nebuvo padaryta pareigūno klaida, nors tyrime ir teigiate, kad pareigūnas nesuklydo?
–Taip, mes paskelbėme apie baigtą neigiamos informacijos patikrinimą ir jame konstatavome, kad patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, kad STT pareigūnai, ne tik jūsų minimas R.Martišius, bet ir apskritai, ir daugiau minimų pareigūnų būtų veikę neteisėtai.
Kaip ir kalbame, kad iš viešoje erdvėje pasklidusios informacijos, iš susirašinėjimo fragmentų, nematant viso konteksto, ir mums patiems buvo kilę minčių ir regimybė, kad pareigūnai galėjo elgtis netinkamai.
Vidinio patikrinimo metu surinkti duomenys parodė, kad neteisėto elgesio nustatyta nebuvo.
Bet, be jokios abejonės, tarnyba šią situaciją priims kaip pamoką ir dar kartą visiems tarnybos pareigūnams bus priminta, naudojantis šia situacija tiek mokymo programose, dėl pareigūnų bendravimo tarpusavyje ir bendravimo su kitais asmenimis, kad neturėtų susidaryti ne tik, kad reali situacija, bet net ir regimybė išoriniams stebėtojams, kad pareigūnas elgėsi netinkamai.
– Kalbate apie klaidas. Šitas vidinis patikrinimas irgi yra jūsų pareigūnų darbas. Ar jūs esate užtikrintas, kad jis atliktas tinkamai?
– Aš tikiuosi, kad tikrai jis atliktas tinkamai, tačiau kalbėjome ir diskutavome viduje apie tai, kaip mūsų atlikto patikrinimo objektyvumo matas galėtų būti tai, kad patikrinimo išvada persiųsta Generalinei prokuratūrai.
Tai yra, tai prokuratūrai, kuri įvertins mūsų surinktus duomenis ir palygins juos su jų pačių turimais duomenimis. Sakyčiau, kad tai yra tas žvilgsnis iš šalies, ar patikrinimas atliktas kokybiškai.
– Kalba eina apie pareigūnų susirašinėjimą, apie jo turinį. Jis buvo paviešintas žiniasklaidoje, ten minima ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Kalbama apie kažkokius reikalus, susijusius su viena bendrove. Ar jums žinomas šitas atvejis?
– Be jokios abejonės. Žinomas todėl, kad šita informacija buvo tikrinama vidinio patikrinimo metu ir, pirmiausia, jo metu buvo keliamas tikslas nustatyti, ar STT pareigūnai, bendraudami su jūsų minima viceministre, prašė jos atlikti kažkokius neteisėtus veiksmus ir antras dalykas, ar tokie veiksmai buvo atlikti.
Patikrinimo metu nenustatyta, ką patvirtino ir pati viceministrė bei kiti darbuotojai iš Užimtumo tarnybos, kad niekas neprašė atlikti neteisėtų veiksmų ir jie atlikti nebuvo. Patikrinus, ar priimtas sprendimas dėl konkrečios bendrovės buvo toks, koks turėtų būti priimtas vadovaujantis teisės aktais, nustatyta taip, kad sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Kitas dalykas – tas epizodas, apie kurį jūs klausiate, ir yra sukėlęs mums patiems daugiausia klausimų dėl bendravimo. Tai būtent dėl šito epizodo aš grįžtu prie prieš tai minėtos temos, kad tarnyba peržiūrės ir dar kartą primins pareigūnams, kad pareigūnas neturi atsidurti tokiose situacijose, jog bendraudamas tarpusavyje, tarkime, pavaldus pareigūnas su viršininku, viršininkas su pavaldiniu arba pareigūnai su kitais asmenimis, sudarytų bent regimybę, kad yra prašoma kažko neteisėto ar prašoma kažko, ko prašyt neturėtų. Tai yra – neturi susidaryti regimybė, kad veikiama neobjektyviai.
– Bet kodėl apskritai jūsų agentas bendrauja su aukštą politinį postą užimančia pareigūne ir sprendžia kažkokius klausimus, susijusius su įmone?
– Patikrinimo metu nustatyta, kad nebuvo prašoma priimti kažkokį sprendimą. Iš esmės, buvo ieškoma informacijos. Mūsų agentas, bendraudamas su viceministre – tai nebuvo pareigūno bendravimas su nepažįstama valstybės tarnautoja. Tai yra asmenys, tarpusavyje pažįstantys vienas kitą. Tai yra žmogus, kuris gali suteikti informaciją iš savo kuruojamos srities.
Iš esmės, pagrindinis šio bendravimo tikslas buvo, kaip rasti informaciją, kuri susijusi su specifine sritimi – dėl leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje. Nebuvo tikslas, kad leidimas būtų pratęstas ar priimtas kažkoks sprendimas, bet buvo klausimas, ką pasakyti žmonėms, kurie buvo susidūrę su situacija ir trūksta informacijos dėl veiksmų, kokius turėtų atlikt.
– Grįžtant prie vidinio patikrinimo, ar tiesa, kad agentas R.Martišius ir kitas pareigūnas Robertas Žilinskas pasiaiškinimus rašė tik po to, kai visa šita istorija iškilo į viešumą?
– Ką turite omeny?
– Jie rašė pasiaiškinimus?
–Turite omeny, vidinio patikrinimo metu?
– Vidinio patikrinimo metu ar apskritai, jie rašė pasiaiškinimus?
– Taip, jų buvo paprašyta paaiškinti situaciją dėl viešumoje pasirodžiusios ir mūsų gautos susirašinėjimo medžiagos.
– Bet STT šita situacija buvo žinoma nuo seniau, kodėl anksčiau nebuvo prašoma paaiškinimų?
– Geras klausimas. Tai yra todėl, kad, grįždamas atgal į vasario mėnesį, kai tapo žinoma, kad R.Martišiaus susirašinėjimo duomenys galėjo patekti pas trečiuosius asmenis, STT tų duomenų negavo. STT tų duomenų neturėjo nuo vasario mėnesio.
Tie duomenys STT atsirado tik balandžio mėnesį, kai man juos pateikė kitas advokatas. Kai tik tarnyboje buvo gauti detalūs duomenys apie susirašinėjimo turinį, vidinis neigiamos informacijos patikrinimas buvo praplėstas ta kryptimi – jau analizuota ir tikrinta informacija buvo ne tik dėl jos patekimo pas trečiuosius asmenis, bet ir dėl mūsų pareigūnų, minimų šiame susirašinėjime, galimai neteisėtų veiksmų.
– Kodėl taip ilgai užtruko vidinis patikrinimas? Jūs turbūt gebate viduje tuos klausimus išspręsti pakankamai greitai?
– Taip. Matyt, aš jau prieš tai truputį atsakiau į šitą klausimą. Įsivaizduokime logiškai – vasario 19 dieną mes gavome informaciją apie tai, kad tretieji asmenys galimai disponuoja vieno iš mūsų pareigūnų susirašinėjimo turiniu, tačiau tų pačių duomenų mes negavome. Tai buvo tik parodyta tyrėjai ir sudarytas vaizdas, kad advokatas turi kažkokius duomenis.
Automatiškai mes tą pačią dieną pradėjome vidinį patikrinimą dėl to, kaip galėjo mūsų pareigūno susirašinėjimo duomenys patekti pas trečiuosius asmenis. Būtent dėl to mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kalbėdami apie tai, kad kažkokiu būdu mūsų pareigūno susirašinėjimo duomenys pateko pas trečius asmenis.
Visą šitą laiką iki balandžio pradžios STT neturėjo susirašinėjimo duomenų turinio. Mes jau kalbame apie pusantro mėnesio. Balandžio pirmą dieną gavus informacijos turinį, buvo pradėtas būtent jo vertinimas. Šiandien yra gegužės penkta diena, užtrukome pakankamai greitai tam, kad būtų atsakyta į klausimus dėl pareigūno elgesio.
– O nebuvo paprasčiau tiesiog kreiptis į savo pavaldinį, į agentą R.Martišių ir paprašyti, kad jis paaiškintų, parodytų tą turinį?
– Kalbate apie vasario mėnesį?
– Taip.
– Matyt, kad tas – kreiptis į R.Martišių tam, kad jis parodytų savo susirašinėjimo turinį, vertinkim, kad tai yra susiję ir su privačia informacija, ir mes kaip tarnyba neturime pagrindo paprašyti bet kurio pareigūno, kad jis parodytų savo susirašinėjimą su visais asmenimis tam, kad mes galėtume įvertinti, ar jis susirašinėja tinkamai ar netinkamai, ar jis bendrauja su tinkamais asmenimis ar ne. Vis tik mes negalime elgtis ne pagal teisės aktus, o teisės aktai mums nesuteikia tokios galimybės patikrinti bet kurio iš STT pareigūnų susirašinėjimą.
– Tas susirašinėjimas vyko „Viber“ programėle ir advokatai teigia, kad tą susirašinėjimą pats agentas R.Martišius persiuntė verslininkui Antanui Petrošiui, kuris irgi buvo sulaikytas. STT vis dėlto yra žvalgybos institucija. Kaip jūs manot, ar naudotis tokia programėle yra saugu žvalgybos pareigūnams?
– Matyt, yra visokių nuomonių apie įvairias programėles. Šiuo atveju, pats informacijos patekimas pas trečiuosius asmenis vis dar yra tiriamas ikiteisminiame tyrime, tai šiandien aš negalėčiau atsakyti į klausimą, kokiu būdu pateko šitie duomenys pas kitus asmenis ir, ar tai buvo programėlės saugumo spragos, ar tai buvo žmogiška klaida. Kai turėsim šiuos atsakymus, tada, be jokios abejonės, mes pasikoreguosim ir savo veiksmus tarnybos viduje.
– Bet agentas R.Martišius savo pasiaiškinime turbūt nurodė, persiuntė jis savo duomenis ar ne?
– Negaliu aš to sakyti iš vienos pusės dar ir dėl to, kad tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kitas momentas – neigiamos informacijos patikrinimo metu mes patikrinimą toje dalyje sustabdėme todėl, kad negali tyrimas dubliuotis su atliekamu ikiteisminiu tyrimu.
– Bet jis nurodė šitą faktą savo pasiaiškinime ar nenurodė?
– Grįžtu prie to paties – negaliu aš atskleisti šito, kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas.
– Grįžkime prie advokatų, iš kurių vienas yra Giedrius Danėlius. Buvo sulaikyti ir kiti advokatai, bet suimti buvo prašoma tik G.Danėlių, nekalbant apie verslininką A.Petrošių. Kodėl buvo prašoma suimti tik būtent G.Danėlių, o ne kitus advokatus?
– Klausimas yra susijęs su ikiteisminiu tyrimu, tik labai svarbu šioje vietoje paminėti, ką matome ir viešoje erdvėje – kartais daromą klaidą, kad neva STT atlieka šitą ikiteisminį tyrimą, tai aš noriu pabrėžti, kad jį nei pradėjo, nei atlieka STT, jį atlieka Lietuvos kriminalinio policijos biuro pareigūnai, o kontroliuoja prokurorai. Tai jūsų klausimas, matyt, labiau būtų adresuotas jiems, nes aš ir norėdamas negalėčiau atsakyti, kodėl ir kokiais motyvais, pagrindais remiantis buvo prašoma vienos ar kitos kardomosios priemonės įtariamiesiems.
– Teismas G.Danėliaus suimti neleido. Kaip jūs vertinat tai?
– Vertinu labai pozityviai. Tai reiškia, kad gyvename teisinėje valstybėje. Yra niekuo neišsiskiriantis atvejis tiek ir STT atliekant ikiteisminius tyrimus, tiek ir kitoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kad kiekviena pusė ateina su savais argumentais – ir prokuroras, ir gynyba – ir teismas vertina, ar tų argumentų užtenka, ar pakanka pagrindo ir ar pagrindas yra pagrįstas faktiniais duomenimis, kad būtų skiriama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
Tai šioje vietoje nežinau, kokiais pagrindais buvo kreipiamasi į teismą dėl suėmimo, bet, matyt, teismas įvertino, kad tie pagrindai nėra pakankami, kad suėmimas būtų skiriamas. Bet kalbu apie suėmimo pagrindus.
– O kaip jūs manot, kodėl tie prokurorų argumentai galėjo neįtikinti teismo?
– Nežinau, negaliu komentuoti teismo motyvų.
– Toje istorijoje minimas ir kitas advokatas – Valdas Rakauskas. Jis teigė, kad esate kursiokai ir puikiai pažįstami jau gana seniai. Jis taip pat sakė, kad tai jis buvo pas jus atėjęs kalbėtis apie tą informaciją. Ar jūs esate deklaravęs šitą pažintį?
– Geras klausimas. Taip, matyt, mes buvome kursiokai, bet mes kalbame apie 1994 metus – Lietuvos policijos akademijos pirmą kursą, kuriame buvo 550 studentų, ir taip, matyt, tą kursą mes baigėme kartu, bet kurse tikrai nesimokėme vienoje grupėje. Tai iš matymo man jis matytas, niekada su juo bendravęs po studijų nesu.
– O jums anksčiau yra tekę susidurti su tuo, kad pasinaudojant, kad ir tokia, sakykime, menka pažintimi būtų bandoma siekti kažkokių tikslų?
– Taip, yra buvę situacijų ir prisimenant, matyt, prieš dešimtmetį vykusį įvykį, STT perdavė policijai informaciją apie vieno su manimi besimokiusio asmens sukčiavimo atvejį, kai buvo kreipiamasi į tarnybos įtariamąjį ikiteisminiame tyrime ir reikalaujama pinigų už tai, kad padarytų poveikį STT atliekamam tyrimui. Tai tas asmuo buvo sulaikytas paimdamas pinigus iš įtariamojo.
Noriu pasakyti, kad tarnybai dirbant, aplinkui veikia įvairūs žmonės, turintys įvairių interesų ir galintys pasinaudoti bet kokia informacija, prieinama viešoje erdvėje, netgi gali būti ir tokių, kurie gali apsimesti neva pažįstantys – turime atvejų, kai į tarnybą skambinama vien tik tam, kad sužinotų, kas atlieka ikiteisminį tyrimą, koks konkretus pareigūnas, kokia jo pavardė, koks vardas, kas yra jo vadovas tam, kad vėliau, jau siekdami pasipelnyti neteisėtai, galėtų sukurti įvaizdį, kad jis pažįsta tarnyboje dirbančius žmones vadindamas juos vardais, vadindamas vardais jų tiesioginius vadovus ir panašiai. Tai žmonės neturėtų apsigauti tokių žmonių kuriama alternatyvia tikrove.
– Grįžtant prie R.Martišiaus, ar vidinio patikrinimo metu buvo kažkokių sprendimų priimta jo atžvilgiu? Galbūt jis trumpam buvo nušalintas nuo tarnybos?
– Informacijos patikrinimo metu nė vienas pareigūnas nebuvo nušalintas nuo pareigų. Tam, kad pareigūnas būtų nušalintas nuo pareigų, turi būti ir pagrindas, ir būtinybė. Šiuo atveju, nei vieno, nei kito nebuvo.
– Advokatas G.Danėlius teigė, kad agentas R.Martišius galėjo teikti informaciją Latvijos verslininkui Aleksandrui Cessui, ar tai tiesa?
– Šioje vietoje vidinis patikrinimas kategoriškai įrodė, kad nei R.Martišius, nei koks kitas pareigūnas su Latvijos piliečiu A.Cessu niekaip nepalaikė jokio ryšio – su juo nebendravo ir jokios informacijos neteikė. Šiuo atveju, šis teiginys yra absoliučiai nepagrįstas.
R.Martišius A.Cessą matė vienintelį kartą – atliekant ikiteisminį tyrimą, kai buvo vykdomas Europos tyrimo orderis ir proceso veiksmai atliekami Latvijoje, jis dalyvavo tyrėjos vykdytoje procesinėje liudytojo apklausoje Latvijos antikorupcinės institucijos patalpose.
– Bet informacijoje, pranešime apie vidinį patikrinimą, jūs teigiate, kad neužfiksuota, jog jis būtų bendravęs telefonu arba el. paštu. Bet pokalbiai galėjo vykti „Viber“ programėle, ar jūs patikrinimo metu tikrinote tokius duomenis?
– Taip, mes tikrinome patį teiginį, kad R.Martišius galėjo bendrauti su jūsų minimu Latvijos piliečiu ir, kaip jau minėjau, nustatyta, kad niekaip nebendravo. Iš kitos pusės, viešoje erdvėje buvo ir kitas teiginys paskleistas, kad šis pilietis neva buvo atliekamo ikiteisminio tyrimo iniciatorius arba, kitaip sakant, užsakovas. Tai kategoriškai norėčiau paneigti – šis pilietis tikrai nebuvo iniciatorius STT atliekamo tyrimo, iš jo nebuvo gauta jokia informacija, kuri galėjo būti pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą ir panašiai.
– Ar vidinio patikrinimo metu buvo tikrintas R.Martišiaus telefonas?
– Vidinio patikrinimo metu, ką turite omeny, ar buvo tikrintas?
– Ar buvo paimtas jis ir ar imunitetas jį tikrino?
– Pradėjus vidinį tikrinimą, jo telefonas buvo paimtas ir perduotas ikiteisminį tyrimą pradėjusiam Lietuvos kriminalinės policijos biurui.
– Tai tarnybinis telefonas ar asmeninis?
– Taip, tai tarnybinis telefonas.
– Kodėl tada su viceministre, kaip supratau, buvo bendraujama ne darbo reikalais tarnybiniu telefonu?
– Taip, mes, matote, kalbame apie „Viber“ programėlę. Ji yra ta, kuri yra žmogaus turima paskyra, kuria gali naudotis ne tik iš vieno telefono aparato. Ta pačia programėle, matyt, galima naudotis ir iš planšetinio kompiuterio, ir iš bet kokio kito įrenginio. Nėra tarnyboje apribojimo, kad žmogus, bendraudamas ir privačiais reikalais, negalėtų naudotis tame telefone suinstaliuota kažkokia susirašinėjimo programa.
– Ar jums iš anksčiau buvo žinoma agento R.Martišiaus ir viceministrės bičiulystė?
– Ne, man nebuvo žinoma ir, matyt, man neturėjo būti žinoma apie asmenines pažintis, nes kiekvienas pareigūnas turi galimybę turėti savo privatų gyvenimą.
– O ji neturėtų būti deklaruota?
– Ar turėtų būti deklaruota? Jeigu tai nekelia interesų konflikto, tai neturėtų būti deklaruota. Jeigu tai yra giminystės ryšys, pagal įstatymą, tai turėtų būti deklaruota. Bet jeigu yra kitos pažintys, kurių mes kiekvienas, gyvendami socialioje aplinkoje, turime daug, tai mes patys sprendžiame, ar viena ir kita pažintis, ar vienas ir kitas asmuo mums gali sukelti interesų konfliktą ir pagal tai priimame asmeniškai sprendimą dėl tokio kontakto deklaravimo.
– O agentas R.Martišius turėjo kažkokį kontaktą su A.Petrošium ne tarnybinėse patalpose?
– Agentas R.Martišius yra kriminalinės žvalgybos pareigūnas, jo pareiga yra bendrauti su žmonėmis ir rinkti informaciją, tai, mano duomenimis ir ką matau iš susirašinėjimo, kad taip, agentas R.Martišius turėjo kontaktą su A.Petrošium.
– O tai buvo deklaruota?
– Taip, tai buvo deklaruota.
– Agentas R.Martišius, kiek mums žinoma, anksčiau yra dirbęs Lietuvos kriminalinės policijos biure. Šis biuras dabar atlieka ir tyrimą dėl sulaikytų advokatų ir verslininko, ar tai tiesa? Kaip vertinat tai, kad tyrimą atlieka būtent tas biuras, kuriame anksčiau dirbo agentas R.Martišius?
– Tuos faktus, kuriuos sakote, taip, tai yra tiesa, kad R.Martišius dirbęs Lietuvos kriminalinės policijos biure ir kad biuras šiuo metu atlieka tyrimą ne dėl R.Martišiaus, o dėl advokatų galimai neteisėtų veiksmų. Tai šiuo atveju, manau, tikrai viskas yra tvarkoj ir negali kilti jokio interesų konflikto.
– O kodėl? Jis ten gali turėti labai daug pažįstamų.
– O kodėl galėtų kilti kažkokia situacija, kuri sukurtų regimybę, kad kažkas ne taip? Aš galiu tik patikinti ir paprašyti visų preziumuoti, kad Lietuvos institucijos savo darbą atlieka objektyviai, priima sprendimus, kurie iš vienos pusės yra kontroliuojami, tai yra Lietuvos kriminalinės policijos biuras ikiteisminius tyrimus atlieka ne vienasmeniškai, bet yra kontroliuojamas ir prižiūrimas prokuroro, kuris yra pagrindinis tyrimo organizatorius. Tai jeigu tik pastebėtų, kad kažkuris veiksmas atliekamas neobjektyviai ar ne laiku, tai prokuroras priima sprendimus ir duoda privalomus nurodymus.
– Agentas tyrė ir „agurkinių“ bylą. Ar jums žinoma, kad jam būtų kilę kažkokių problemų su ta byla, kad būtų užmezgęs kažkokių neaiškių ryšių?
– Šioje situacijoje nežinau, kokias bylas tyrė R.Martišius ir iš tiesų nežinau, kokia byla yra vadinama „agurkinių“ byla, nes tai yra organizuoto nusikalstamumo sritis, o mes tiriame korupcinius nusikaltimus.
– Advokatas G.Danėlius sako, kad buvo neteisingai apkaltintas šantažu ir teigė besitikintis jūsų atsiprašymo. Kaip tai vertinat, ar planuojate atsiprašyti?
– Sakyčiau, kad grįžkime į teisinį kelią – šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jūsų minimų advokatų galimai neteisėtų veiksmų. Būkime kantrūs ir palaukime galutinio sprendimo.
– Kalbant apskritai apie žvalgybą, apie pastaruosius įvykius, ar nemanot, kad kriminalinei žvalgybai reikėtų kontrolieriaus institucijos?
– Klausimas, kurį užduodate, pastaruoju metu keliamas pakankamai dažnai. Aktyviausiai jį kelia advokatūra. Matyt, jeigu klausimai kyla, į juos reikia ieškoti atsakymų. Pirmiausia, kelčiau klausimą, ar šiandien išnaudojamos visos kriminalinės žvalgybos jau egzistuojančios kontrolės formos.
Jeigu nesiplečiant, galėčiau paminėti, kad pirmiausia institucijos turi savo vidinę kontrolę, kitas dalykas – prokuratūra, kuri kontroliuoja kiekvieną atliekamą tyrimą ir kriminalinės žvalgybos tyrimą. Tada turime Seimo parlamentinę kriminalinės žvalgybos kontrolės komisiją, kuri savo kompetencijos ribose atlieka patikrinimus, jeigu kyla klausimų dėl galimai neteisėtos vykdomos neteisėtos žvalgybos ir taip toliau.
Tai aš sakyčiau, kad pati sistema – ji sukurta. Tobulumui, matyt, ribų nėra, tai kalbėti apie tai, ar galėtų būti efektyvesnis, tobulesnis kriminalinės žvalgybos kontrolės mechanizmas – taip, tos diskusijos visada yra sveikintinos ir jeigu yra svarūs argumentai, kodėl vienas ar kitas jau sukurtas mechanizmas turėtų būti keičiamas, be jokios abejonės, galima kalbėti apie tai. (...)
– Ačiū už pokalbį.
Šiuo metu teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame poveikiu STT vadovybei įtariami advokatai G.Danėlius, V.Rakauskas ir Dainius Baronas bei verslininkas A.Petrošius, kuris taip pat yra įtariamasis Nacionalinio kraujo centro byloje.
G.Danėlių teisėsauga įtaria neteisėtu poveikiu STT direktoriui Ž. Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą Nacionalinio kraujo centro byloje.
BNS gauta teismo nutartis rodo, kad įtarimai G.Danėliui yra susiję su jo ketinimais panaudoti kompromituojančią informaciją apie STT kriminalinės žvalgybos pareigūną R.Martišių.
Advokatai neigia šantažavę Ž.Bartkų, o G.Danėlius tvirtino, kad STT pareigūnas galėjo daryti neteisėtą poveikį teisėjams. Advokatas G.Danėlius taip pat tvirtino, kad STT savo veiksmais Nacionalinio kraujo centro byloje „pasitarnavo perpaskirstant tam tikrą rinką – iš vieno verslininko perduoti kitam“, t.y. tuo buvo suinteresuotas Latvijos verslininkas A.Cessas.
Poveikiu STT įtariami advokatai teigė, kad susirašinėjimus iš paties STT pareigūno R. Martišiaus gavo verslininkas A.Petrošius.
Nacionalinio kraujo centro byloje padėjimu piktnaudžiauti įtariamas verslininkas A.Petrošius, o buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė įtariama piktnaudžiavimu.
J.Bikulčienė po įtarimų korupcija 2018 metų balandį pasitraukė iš Nacionalinio kraujo centro vadovės pareigų.
Įtariama, kad ji su bendrininkais siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms eliminuojant užsienio konkurentus. Pati J.Bikulčienė šiuos įtarimus neigė.
