Sukčiai iš kalėjimo, prisidengę FNTT vardu, apgavo patiklias vilnietes

Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje du 1992 m. gimę jaunuoliai ir Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantis 1986 m. gimęs vyras įtariami neteisėtu disponavimu elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis bei jų panaudojimu, sukčiavimu ir kitų nusikalstamų veikų padarymu.
Vilniaus pataisos namuose
Asociatyvinė iliustracija: skambutis iš pataisos namų / Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr.

Sukčiai išradingumu nepasižymi – apgavystėms naudoja tą patį scenarijų, tik skambinantysis pavirsta vis kitu asmeniu – šįkart buvo prisidengta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vardu. Vienas asmuo, iš nusikaltimą organizavusių Alytaus pataisos namuose bausmę atliekančių asmenų grupės, paskambinęs į laidinį telefoną, atsiliepusioms moterims, gimusioms 1951 m., prisistatė FNTT pareigūnu bei aiškino, jog, neva, per jų banko sąskaitas „plaunami“ pinigai. Jos, patikėjusios apgaviku, padiktavo savo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis.

To sukčiams ir tereikėjo – Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio minėto vyro  nurodymu, laisvėje esantys bendrininkai ištuštino moteriškių sąskaitas, taip pat vienos iš nukentėjusiųjų vardu paėmė dvi 579 € vertės momentines paskolas. Patirta žala siekia beveik 3000 €.

Dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (Sukčiavimas), 214 str. 1 d. (Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis), 215 str. 1 d. (Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas) bei 1981 str. 1 d.  (Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos), įtariamiesiems gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pareigūnai.

Policija pataria gyventojams būti ypač atidiems, nes pastebėta, jog sukčių aferos vis dažniau persikelia į elektroninę erdvę: telefoniniai sukčiai prašo asmens sąskaitų numerių, internetinės bankininkystės slaptažodžių ir kodų, o, gavę šią informaciją, valdydami jiems šiuos duomenis patikėjusių asmenų sąskaitas, atlieka įvairias finansines operacijas, ima kreditus iš greitųjų kreditų bendrovių. Policija primena, kad elektroninės bankininkystės duomenys yra ypač svarbūs ir niekuomet negali būti atskleidžiami telefonu, skirti tik asmeniniam naudojimui ir jais negalima dalintis su jokiais kitais žmonėmis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų