Ketvirtadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 38 metų moters pranešimą.
Ji pasakojo, kad nuo gegužės 7 iki rugpjūčio 9 dienos nepažįstami asmenys, pasiūlę investuoti per investavimo platformą, iš jos banko sąskaitų apgaule išviliojo 83 tūkst. 293 eurų.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
Dar vieną nemažą sumą sukčiai išviliojo iš Vilniaus rajono gyventojos.
Ketvirtadienį, apie 13.36 val., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 70-metė moteris.
Ji pranešė, kad nuo rugpjūčio 28 iki rugsėjo 5 dienos, antradienio, nenustatyti asmenys apgaulės būdu iš jos išviliojo 18 tūkst. eurų.
Ketvirtadienį policija gavo ir daugiau pranešimų apie nukentėjusius nuo sukčiavimų, bendra žala siekia apie 100 tūkst. eurų.
Lietuvos bankų asociacija skelbė, kad finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių antrąjį šių metų ketvirtį išviliojo apie 2,5 mln. eurų, o sustabdytų bei atgautų lėšų suma siekė apie 1,9 mln. eurų.
Asociacijos teigimu, fiksuojama vis daugiau sukčiams sėkmingų incidentų: balandį–birželį finansų įstaigose užfiksuoti 2951 atvejis, kai nusikaltėliams pavyko išvilioti pinigus (pernai tuo pat metu – 2454), o vidutinė išviliota suma sumažėjo maždaug dukart – nuo 1588 pernai iki 856 eurų šiemet.
Finansų įstaigoms antrąjį ketvirtį pavyko iš sukčių atgauti apie 200 tūkst. eurų, dar apie 1,7 mln. eurų buvo sustabdyta.
Populiariausias sukčių būdas išvilioti pinigus tebėra vadinamasis „fišingas“ (angl. phishing), kai gyventojams siunčiama suklastota SMS žinutė ar elektroninis laiškas siekiant išvilioti asmens duomenis ir pavogti pinigus iš sąskaitos – antrąjį ketvirtį buvo 1698 tokie atvejai (pernai 1533).
Be to, šiemet dukart padaugėjo investicinio sukčiavimo atvejų – 440 (pernai 204), kai sukčiai gyventojams siūlo investuoti į patrauklią grąžą generuojančius investicinius produktus.