Pareiškėjai paspaudę atsiųstas nuorodas ir suvedę reikalaujamus duomenis, vėliau pastebėdavo, kad iš jų banko sąskaitų apgaulės būdu yra pasisavintos įvairios sumos, kurios svyruoja nuo 276 iki 7000 eurų.
Dar trys asmenys nukentėjo ketindami internetu parduoti įvairius daiktus – vaikišką vežimėlį, vaikui skirtas bokso pirštines ir panašiai.
Daiktus neva įsigyti norėję sukčiai taip pat atsiuntė nuorodas, kurias paspaudę ir reikalaujamus duomenis suvedę pareiškėjai pastebėjo, kad ne tik negavo papildomų pajamų, bet iš jų banko sąskaitų buvo pasisavinta nuo 600 iki 1500 eurų.
Ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo (pagal LR BK 215 str.) arba sukčiavimo (pagal LR BK 182 str.) pradėję policijos pareigūnai ragina neprarasti budrumo – ypač jei parduodamą daiktą įsigyti norintis asmuo susisiekia ne telefonu, o per įvairias programėles, atsiunčia nuorodas, kuriose reikalaujama suvesti asmeninę informaciją bei elektroninės bankininkystės duomenis. Įtarimų turėtų sukelti ir tai, jei pinigus prašoma pervesti į kito, ne pardavėju prisistatančio asmens, banko sąskaitą – sukčiai taip bando „sumėtyti pėdas“ – siekia apsunkinti galimybes juos susekti.
Parduodant prekes patariama įsitikinti, kad pinigai tikrai yra pervesti į jūsų sąskaitą ir tik tada prekę išsiųsti ar perduoti jos pasiimti atvykstančiam asmeniui.
Pareigūnai pataria nepasiduoti emocijoms – neskubėti spausti atsiųstų nuorodų, kad ir kokiu pretekstu jos būtų atsiųstos. Daug patikimiau ir saugiau, jei prie banko svetainės prisijungsite jums įprastu būdu, o ne per atsiųstas nuorodas, nes vienas neatsargus mygtuko paspaudimas gali pridaryti labai daug žalos.
Jei vis dėlto pakliuvote į sukčių pinkles, ar bent įtariate ketinimus sukčiauti – visada praneškite policijai bendruoju pagalbos telefonu 112 arba per www.epolicija.lt
