Sostinėje į teismą perduota kibernetinio sukčiavimo byla.
Pavyko išgelbėti pusę pervestų lėšų
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimų elektroninėje erdvėje.
2019 m. rugsėjo mėn. kibernetiniams sukčiams įsilaužus į elektroninio pašto paskyras ir perėmus tarp dviejų užsienio įmonių vykusį elektroninį susirašinėjimą, buvo pateikta informacija, kad keičiasi banko sąskaitų, į kurias reikia atlikti mokėjimo pavedimus už suteiktas paslaugas, rekvizitai bei pateikti Lietuvos Respublikos piliečiui priklausančios banko sąskaitos rekvizitai, į kurią apgauta įmonė pervedė apie 30 000 eurų.
Kibernetiniai sukčiai įsilaužė į elektroninio pašto paskyras ir perėmė tarp dviejų užsienio įmonių vykusį elektroninį susirašinėjimą.
Tuo pačiu metu Nigerijoje esantys kibernetiniai sukčiai, bendraudami su Lietuvos Respublikos piliečiu, į kurio sąskaitą buvo persiųstos nusikalstamu būdu įgytos piniginės lėšos, pastarajam duodavo nurodymų dėl gautų piniginių lėšų realizavimo būdų, nurodydami užsienio šalies piliečių banko sąskaitų rekvizitus. Tik kriminalinės policijos pareigūnų operatyvumo dėka pusę pervestų piniginių lėšų pavyko sustabdyti/suspenduoti.
Ikiteisminio tyrimo metu pranešimai apie įtarimą buvo įteikti Lietuvos Respublikos piliečiui ir Nigerijos piliečiui, atliktos kratos, kurių metu buvo rasti grynieji pinigai, svetimos banko mokėjimo kortelės ir paimti įrenginiai, kuriuose vėliau buvo aptikti svetimų mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenys (banko mokėjimo kortelių duomenys).
2020 m. gruodžio mėn. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė bylą perdavė į teismą.
Policija įspėja: tokie atvejai nevienkartiniai
Sostinės pareigūnai atkreipia dėmesį, kad tokie atvejai teisėsaugos praktikoje nėra vienetiniai, todėl visų įstaigų, įmonių vadovų ar kitų už finansus atsakingų darbuotojų dėmesys prieš atliekant mokėjimo pavedimus turi būti nukreiptas į būtinybę atsakingai įvertinti el. laiško siuntėją (ar jis pažįstamas, ar siuntėjo el. pašto adresas sutampa su tuo, su kuriuo realiai bendraujama). Jei nurodoma, kad pasikeitė verslo partnerių banko sąskaita ar pats bankas – telefonu ar kitais būdais būtina susisiekti su šalimi, nespausti el. laiške nurodytų nuorodų, nesisiųsti prieduose esančių dokumentų, ypač jeigu siuntėjas nėra žinomas.
Už sukčiavimą Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų, tuo tarpu už netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis ‒ laisvės atėmimą iki šešerių metų.
