Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo Igoris Ščetinskis buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo (pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.). Nuteistasis privalės atlikti jam skirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę bei atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. Igorį Ščetinskį nuteisė už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, skelbimų portale patalpino skelbimą apie neva parduodamą namą. Šiuo skelbimu susidomėjo nekilnojamąjį turtą norėjęs pirkti A. K.
Skelbimo autorius nurodė, kad parduoda neva jam nuosavybės teise priklausančius namą ir žemės sklypą už 170 000 eurų.
Nurodęs, kad parduoda neva jam nuosavybės teise priklausančius namą ir žemės sklypą už 170 000 Eur, bei melagingai pranešęs pirkėjui A. K., kad nėra faktinių ir teisinių kliūčių parduoti namą bei žemės sklypą, I.Ščetinskis iš pirkėjo paėmė 5000 eurų užstatą grynaisiais pinigais.
Kiek vėliau A. K. į I.Ščetinskio banko sąskaitą pervedė 60 000 eurų už perkamą namą bei žemės sklypą. Gavęs pinigus, I.Ščetinskis juos panaudojo savo reikmėms, namo su žemės sklypu nepardavė. Negrąžindamas pirkėjui sumokėtų pinigų, I.Ščetinskis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 65000 Eur.
Pirmosios instancijos teismas I.Ščetinskį buvo pripažinęs kaltu dėl sukčiavimo, skyrė jam vienų metų laisvės atėmimo bausmę bei įpareigojo atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Su šiuo teismo nuosprendžiu nesutiko ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras. Teikdamas apeliacinį skundą, jis prašė teismo nuteistajam skirti griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. I.Ščetinskis apeliacinės instancijos teismo prašė priešingo požiūrio – panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti. Teisiamasis aiškino nebegalėjęs parduoti nekilnojamojo turto tik todėl, kad nenorėjo prieštarauti savo tėvui, kuris su tuo nesutiko.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu I.Ščetinskis buvo išteisintas dėl sukčiavimo kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Principingai gindamas nukentėjusio asmens interesus, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras teikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą, prašydamas panaikinti I.Ščetinskio išteisinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tenkino prokuroro kasacinį skundą ir dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei dėl padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų Vilnius apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendį panaikino.
Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2021 m. rugsėjo 28 d. paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo kaltinamasis nuteistas už sunkų nusikaltimą realia laisvės atėmimo bausme.
