Vilniaus apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį teismo nuosprendį didelės vertės sukčiavimo baudžiamojoje byloje dėl fiktyviai įdarbintų 925 Lenkijos piliečių. Fiktyvūs darbo santykiai buvo paremti Europos Sąjungos Ministrų Tarybos Reglamentu „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“.
Šiam fiktyviam sukčiavimui pagrįsti (dėl Sveikatos draudimo apsaugos gavimo Lenkijoje Lietuvos Valstybinė ligonių kasos sąskaita) imitaciniams veiksmams kaltinamieji panaudojo 4 684 3 342 zlotų (1 104 589, 23 Eur).
Nusikalstamos veikos organizatorius Grzegorzas Golebiowskis nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme pagal visus kaltinimo epizodus dėl visų trijų pareikštų kaltinimų pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. (sukčiavimas), 222 str. (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 300 str. 1 d. (dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas).
Teismo procesas tuo pačiu metu paraleliai vyko Vilniaus miesto apylinkės teisme ir kaltinamajam fiziškai dalyvaujant teisme Lenkijoje.
Pasak valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusio Europos deleguotojo prokuroro Vytauto Kukaičio, teismo procesas tuo pačiu metu paraleliai vyko Vilniaus miesto apylinkės teisme ir kaltinamajam fiziškai dalyvaujant teisme Lenkijoje.
Iš viso nuo bylos perdavimo į Vilniaus apylinkės teismą (2018 m. spalio 30 d.) teisme įvyko net 41 posėdis. V.Kukaičio teigimu, šią itin sudėtingą tarpvalstybinio Europos Sąjungos sukčiavimo schemą, padedant Lenkijos tyrimo institucijoms ir prokuratūrai, per intensyvų ir daugiau nei trejus metus trukusį tarptautinį tyrimą (nuo 2015 m. iki 2018 m.) identifikavo Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
925 Lenkijos piliečiai fiktyviai buvo įdarbinti individualioje Vilniaus įmonėje tam, kad nemokėdami sveikatos draudimo mokesčių galėtų gydytis Lenkijos Respublikoje, o už tai turėjo būti mokama iš Lietuvos valstybinės ligonių kasos administruojamo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Buvo kėsinamasi mažiausiai į 200 tūkst. Eur valstybinės ligonių kasos lėšų.
Buvo kėsinamasi mažiausiai į 200 tūkst. Eur valstybinės ligonių kasos lėšų.
Iki apgaulės paaiškėjimo, kad 120 tūkst. Eur buvo pervesta Lenkijos ligonių kasai, po atlikto tyrimo užkirstas kelias dėl papildomų 80 tūkst. Eur žalos Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondui padarymo.
Teismas konstatavo, kad Lenkijos piliečiai pagal išankstinę schemą sostinėje įkūrė tariamas darbo vietas internetu. Interneto svetainėje buvo skelbiama informacija ir ieškomi žmonės, norintys įsidarbinti. Išaiškinta, kad per beveik vienerius metus Vilniaus bendrovėje buvo įdarbinta Lenkijoje reziduojantys 925 asmenys – taksistai, dantų technikai, kirpėjai, manikiūrininkai bei ūkininkai iš įvairių Lenkijos regionų.
Sudarytose sutartyse buvo numatytas tariamas darbas internetu, nuotoliniu būdu, taip pat darbas retai atvykstant į Vilnių.
Teismas nustatė, kad prokuratūra pateikė pakankamai duomenų, jog Vilniuje įdarbinti Lenkijos piliečiai buvo fiktyvūs darbuotojai – nebuvo rasta dokumentų ar informacijos apie realų darbą, jo pobūdį, be to, nebuvo gauta duomenų, kad už 800–1000 km nuo Vilniaus gyvenantys darbuotojai važiuotų bent kelioms valandoms į darbą bent kartą per mėnesį.
Nėra duomenų, kad už 800–1000 km nuo Vilniaus gyvenantys „darbuotojai“ važiuotų bent kelioms valandoms į darbą bent kartą per mėnesį.
Atliekant šį tyrimą buvo nustatyta, kad jau 420 (iš 925) fiktyviai Lietuvoje įdarbintų Lenkijos piliečių dėl įvairių ligų savo šalyje kreipėsi į šeimos gydytojus, chirurgus, stomatologus, o už suteiktas gydymo paslaugas – 200 tūkst. Eur – sąskaitos apmokėti buvo pateiktos Lietuvos valstybinei ligonių kasai.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas po teismo sprendimo teigė, kad „šis sudėtingas ir labai daug analitinių kriminalistinių – finansinių žinių bei profesinės kantrybės pareikalavęs tyrimas parodė FNTT žvalgybos ir tyrėjų gebėjimą atpažinti naujus Europos Sąjungos viduje veikiančius mokestinių sukčiavimo modelius“. Lietuvos Respublikos prokuratūra su užsienio kolegomis sėkmingai Lenkijos Respublikoje panaudojo teisinės pagalbos instrumentus – Europos tyrimo, turto įšaldymo orderius, kratas, apklausas, bankų informacijos gavimą, asmeninio pobūdžio, realios profesinės veiklos duomenis, kurie leido identifikuoti apgaulę ir darbo santykių teisinę simuliaciją.
Nuteistajam veikos organizatoriui priteista atlyginti Valstybinei ligonių kasai civilinį ieškinį, siekiantį beveik 120 tūkst. Eur sumą. Šis užkardytas sudėtingas tarpvalstybinio ES šalių sukčiavimo modelis turi tiesioginės įtakos visoms ES narėms dėl fiktyviai įdarbinamų asmenų.
Apie teismo sprendime nurodytą sukčiavimo būdą, sprendimui įsiteisėjus, bus informuotos už Europos Sąjungos Ministrų Tarybos Reglamentą „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“, atsakingos institucijos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
