Paprašyta prisiminti, kas vyko tą lemtingą 2019 metų rugsėjo 1-ąją, kaunietė Ilona Grigienė papasakojo apie tai, kad jos trečią klasę lankantis sūnus tuo metu jau pusmetį pratinosi būti kuo labiau savarankiškas: į šalia namų esančią mokyklą ėjo vienas, į greta esantį Draugystės parką – taip pat. Tiek iki vieno, tiek iki kito objekto berniukui tereikėdavo įveikti po vieną pėsčiųjų perėją. Tėvai ryžosi mokyti sūnų savarankiškumo, nes tai juos paskatino daryti berniuko mokytojos. Iki tol vaikas buvo visur vežiojamas mamos.
Nustatyti du atviri kojos lūžiai, gili trijų centimetrų žaizda iki kaulo. Jei ne šalmas, pasekmės būtų tragiškos.
Tą dieną buvo sekmadienis. Ryte laukė mokslo pradžios šventė. Prastai pasijutusią Iloną vyras vežė į ligoninę, jų sūnus tuo metu išsiruošė su paspirtuku į parką. Dėvėjo šalmą, buvo išmokytas, kaip pereiti gatvę. Staiga pora sulaukė skambučio iš vaiko telefono numerio – kalbėjo nepažįstamas asmuo, jis Ilonai pranešė, kad ką tik pėsčiųjų perėjoje buvo partrenktas jų vaikas. Sužeisto berniuko tėveliai išskubėjo į eismo įvykio vietą, vėliau – į Kauno klinikas, kur sūnui buvo atlikta operacija.
„Nustatyti du atviri kojos lūžiai, gili trijų centimetrų žaizda iki kaulo. Jei ne šalmas, pasekmės būtų tragiškos. Iki tol mano vaikas niekuo nebuvo sirgęs, pas gydytojus lankėmės tik dėl pažymos mokyklai“, – prisiminė Ilona.
Iš ligoninės vaikas buvo paleistas po 5 dienų, tačiau jo laukė ilgas gijimo procesas, kuris ir šiandien nėra pasibaigęs. Slaugydama sūnų, Ilona į darbą nėjo 2,5 mėnesio: vaikas negalėjo tuo metu vaikščioti, apsitarnauti, jam skaudėjo, kasdien teko vykti į perrišimus, kurių metu buvo naudojami specialūs tvarsčiai, laukė ir reabilitacija. Kaulai nesugijo pusę metų, o ant sužalotos berniuko kojos atsirado dar ir trys pragulos. Jis neramiai miegojo naktimis, kaip teigė Ilona, „šokinėdavo iš lovos“, tad prireikė psichologės bei neurologės pagalbos, paskirti ir psichotropiniai vaistai.
„Kaulai negalėjo sugyti patys – dėtos osteosintezės vinys. Atskilusi skeveldra neprigijo, tad neseniai – birželio 18 dieną, atlikta antra operacija: šalino tą skeveldrą. Mano sūnus dėl šio įvykio iki šiol išgyvena, šlubčioja, negali būti toks, koks buvo: negali žaisti, bėgti, eiti maudytis. Jam skauda koją, nesulenkia jos. 2 ar 3 kartus per savaitę reiks atlikti perrišimus. Po antrosios operacijos sustiprėjo nervinis tikas, sūnus iki šiol bijo eiti vienas per perėją“, – atviravo Ilona.
Pirmąją pagalbą suteikė ne kaltininkas
Moteris sužinojo, kad nelaimės vietoje jos sūnui pirmąją pagalbą suteikė ir medikus iškvietė kariai. Būtent jie sustojo pirmoje juostoje prie pėsčiųjų perėjos, kad praleistų pagal visas Kelių eismo taisykles gatvę pradėjusį kirsti ir apsidairiusį, ar niekas neatvažiuoja, berniuką.
Jis, kaip persakė liudininkų žodžius Ilona, nevažiavo paspirtuku, tvarkingai stūmėsi jį šalia savęs. Už karių sustojo dar viena mašina, tad liudininkų netrūko. Vis dėlto, devynmečiui nepavyko saugiai pereiti gatvės, – jį partrenkė antrąja eismo juosta atvažiavęs ir prie pėsčiųjų perėjos nesustojęs taksi automobilis.
Kaltininkas niekad nesigailėjo, prašė teismo jį visiškai išteisinti, kaltino viską aplink, tik ne save.
„Vairuotojas nepristabdė. Automobilis po smūgio sustojo 6 metrai už perėjos. Teisme jis teigė važiavęs po pamainos namo. Jo parodymai keitėsi. Iš pradžių jis tikino, kad berniuką matė, kad šis iššoko ant paspirtuko į perėją, kad trukdė stulpai, šviestuvai, kiti automobiliai, kurie prie perėjos ar už perėjos juk negali stovėti. Vėliau jau tikino, kad nematė vaiko, kad berniukas per greitai judėjo, kad atsitrenkė į automobilį. Bet buvo 4 liudininkai, kurie patvirtino, kad vaikas buvo nulipęs nuo paspirtuko, kad tikrai apsidairė“, – teigė Ilona.
Anot jos, kaltininkas niekad nesigailėjo, prašė teismo jį visiškai išteisinti, kaltino viską aplink, tik ne save. Tačiau jo žodžius, pašnekovės teigimu, paneigia keturių liudininkų parodymai.
Pamatęs teisme kaltinamąjį vaikas apsiverkė
Nepatenkinta moteris liko ir teisėjos darbu. Šią bylą turėjo narplioti Kauno apylinkės teismas, tačiau paaiškėjo, kad kaltininko dukra dirba šio teismo teisėjos, kuriai iš pradžių ir buvo paskirta nagrinėti bylą, sekretore. Dėl šios priežasties dokumentai iškeliavo į Jonavos teismą. Sužaloto berniuko tėvams teko prašytis iš darbo ir važinėtis į posėdžius, už tai jiems niekas iki šiol neatlygino.
„Mano vaikas teisme turėjo būti apklausiamas kitoje patalpoje, tačiau jis susitiko kaltinamąjį. Pamatęs jį, apsiverkė. Teismas nesugebėjo užtikrinti sąlygų, kad jie nesusitiktų. Teisėjai tai buvo visiškai neįdomu. O ir sūnaus apklausą atliko be manęs – tik su psichologe. Trūko posėdyje ir vaiko teisių specialisto.
Vienas posėdis vyko man nedalyvaujant, už akių. Per tą posėdį, į kurį nebuvau pakviesta, nusprendė, kad manęs negali pripažinti nukentėjusiąja šioje byloje, tad mano civilinis ieškinys, kuriuo prašiau priteisti 7 tūkst. eurų neturtinę žalą, buvo atmestas. Neva, mama turi išgyventi tai, ką išgyveno, tai yra normalu. Sūnaus vardu prašyta priteisti 35 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, tačiau priteisė vaikui tik kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų. Draudimo bendrovei antra sūnui atlikta operacija irgi pasirodė „nieko tokio“. Neva normalu tai, kad daroma antra operacija.
Su draudimo atstovais reikėjo daug kovoti. Jie ginčijo net tai, kodėl reikia įsigyti užsiėmimams namie kilimėlį. Neva, kodėl berniukas negali sportuoti tiesiog ant žemės. Pasiūliau jų vaikams pasportuoti su žaizdomis ant žemės. Sūnui po nelaimės tirpo koja, reikėjo treniruotis ir savaitgaliais, kai kineziterapija neatliekama, tad pratimus atlikdavome namuose“, – draudikų ciniškumu stebėjosi moteris.
Teismo sprendimą žada skųsti
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai sprendimą šioje byloje priėmė praėjusią savaitę – pripažino Kęstutį Vaitkų kaltu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo – pernai rugsėjo 1 dieną sukelto eismo įvykio, kurio metu sunkiai sužalota mažamečio sveikata. Teismas K.Vaitkui paskyrė 3500 eurų baudą. Taip pat nuosprendžiu jam atimta teisė vairuoti vieneriems metams. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis, teisėjos žiniomis, anksčiau neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, vairavo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą.
Vietoj prašytų 35 tūkst. eurų priteista atlyginti vos 3450 eurų neturtinę žalą.
Už šią nusikalstamą veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, tad nesutikdama su tokiu teismo nuosprendžiu, Ilona žada jį skųsti – netenkina nei tai, kuriam laikui kaltinamasis prarado teisę vairuoti, nei skirtos baudos dydis, nei tai, kad ji nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, o jos sūnui už visas kančias priteista išmokėti tik 3450 eurų.
„Jei jis būtų gailėjęsis, atsiprašęs nuoširdžiai, padėjęs mano sūnui, būtų gal kitaip... Juk visko nutinka, suprantama. Galima užsižiūrėti, pvz., į navigaciją. Bet jei piktybiškai prašai tave išteisinti ir kaltini toliau vaiką, kuris neva turėjo žiūrėti, kur eina... Žmogus taip ir nesigailėjo padaręs vaikui sunkų kūno sužalojimą. Iššokęs iš automobilio nekvietė medikų, nesuskubo vaikui į pagalbą, o tik ėmė šaukti, kad berniukas yra pats kaltas, kad apgadino jo automobilį. Jis apšaukė sužalotą vaiką! Ir teismo metu jam rūpėjo mašina, o ne mažamečio sveikata. Teisme ir jo žmona šaukė, kad mūsų vaikas kaltas.
Neklausiu savęs, kodėl tai nutiko būtent mums, mano sūnui. Mano sūnus nėra vienintelis, patyręs tokią nelaimę dėl neatsakingo vairuotojo“, – teigė Ilona.
Paklausta, ar sūnus prisimena, kas nutiko tą dieną, moteris atsakė, kad prisimena berniukas tik tai, kad jį partrenkęs vairuotojas ant jo šaukė, kaltino apgadinus mašiną.
„Sūnus išgyvena, kad negalės vėl normaliai vaikščioti. Labai sunkus laikotarpis...“ – nutęsė Ilona.
Kaltino ir tėvus
15min publikavus Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų siųstą pranešimą apie teismo sprendimą, pasirodė keletas komentarų, kaltinančių Iloną vaiko nepriežiūra.
„Ką lengviausia apkaltinti? Vairuotoją. O kad vaikas neprižiūrėtas, niekam nerūpi“, – toks buvo vienas iš komentarų.
Jis apšaukė sužalotą vaiką! Ir teismo metu jam rūpėjo mašina, o ne mažamečio sveikata.
Pasiteiravus, ar tokios žmonių nuomonės, išgyvenant šeimos nelaimę, nežeidžia, pašnekovė patikino, kad berniukas buvo prižiūrėtas, ji neskuba teisti tų, kurie rašo kaltinančius komentarus, – tokie žmonės, Ilonos įsitikinimu, tiesiog nėra patyrę, ką reiškią išgyventi panašią tragediją.
„Žmonių požiūris nepasikeis, kol kažkam, nelinkiu to, panašiai nenutiks. Kol nepajus, ką tu išgyveni, kai reikia matyti sūnų kitokį, nei jis buvo iki šiol. Galų gale, galėjo eiti per perėją kokia žemaūgė močiutė, ar moteris su vežimėliu. Tą dieną paskui mano sūnų perėją būtent ir kirto mama su vežimėliu. Kas būtų, jei vežimėlis būtų pirmas išvažiavęs į priekį? Tai daug kam galėjo nutikti“, – retorinius klausimus kėlė Ilona.