Dabar sukčiavimu ir pensininkės nužudymu kaltinamas A.Raziūnas teisėsaugos pareigūnams yra puikiai pažįstamas. Dėl vagysčių, plėšimo ir sukčiavimo 34-erių metų vyras yra teistas jau 15 kartų ir didelę savo gyvenimo dalį praleido už grotų.
„Taip, aš, atlikdamas bausmę, įkūriau „Turtuvos grupę“ ir organizavau veiklą“, – savo laiške 15min redakcijai rašė pats A.Raziūnas. Būtent šios skolų išieškojimo įmonės „Turtuvos grupė“ klientai, kaip įtariama, buvo apgauti. Savo aukoms A.Raziūnas skambindavo taip pat iš įkalinimo įstaigos, kur turėjo būti prižiūrimas pareigūnų.
Galiausiai, A.Raziūnas pasinaudodavo kalinio teisėmis ir už gerą elgesį būdavo paleidžiamas iš Pravieniškių pataisos namų savaitgalio išvykoms pas žmoną. Per dvejus metus jis buvo išleistas į keturias tokias išvykas, kurios trukdavo po tris paras. Vėliau prokurorai nustatė, kad tokių išvykų metu A.Raziūnas vykdavo ne pas žmoną, o pas nukentėjusiuosius ir viliodavo iš jų pinigus.
Tam, kad policija priimtų vieną pirmųjų skundų dėl A.Raziūno ir jo bendrininkių galimo sukčiavimo, prireikė Seimo nario pagalbos ir skambučių policijos viršininkams. Bet net tuomet, kai dėl galimo jo sukčiavimo iš kalėjimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, jis buvo paleistas į laisvę lygtinai, beveik dvejais metais sutrumpinus jo bausmės laiką.
Išsamiai apie šią istoriją jau galite išgirsti pirmajame Lietuvoje kriminaliniame septynių epizodų podkastų seriale „Šventieji vekseliai“.
Klausyti šį podkastą gali tik 15min mokamo turinio 15MAX prenumeratoriai, taip pat jį įsigyti galima audioteka.lt. Jei nesate 15MAX turinio prenumeratoriai, podkastų serialą – visas jo serijas iškart – galite klausyti įsigiję 15MAX narystę ČIA arba audioknygų platformoje audioteka.lt.
Kviečiame pasiklausyti podkasto ištraukų:
Skambučiai ir išvykos iš kalėjimo
Nukentėjusysis Konstantinas 15min pasakojo, kad vieną dieną Raziūnas atvyko į jo ir jo tetos Teresės namus. Teta buvo senyvo amžiaus, prikaustyta prie lovos, sunkiai sirgo. Tuo pasinaudojęs A.Raziūnas davė senolei pasirašyti vekselį, neva ši yra skolinga 145 tūkstančius litų A.Raziūno bendrininkei, pensininkei Antaninai Stafeckienei.
Tai buvo neegzistuojanti skola. Tačiau dokumentai su apgaulės būdu išgautu parašu buvo perduoti antstoliams, kurie pradėjo išieškojimo procedūrą iš Konstantino tetos. Nors dabar Konstantino teta jau mirusi, dėl šios netikros skolos jos butas iki šiol yra areštuotas. (Plačiau apie tai galite skaityti penktojoje tyrimo dalyje.)
Prokurorai nustatė, kad parašą iš mirštančios Konstantino tetos A.Raziūnas išviliojo būtent per savaitgalinę išvyką iš Pravieniškių pataisos namų.
Kelios moterys mums pasakojo sulaukusios A.Raziūno grasinimų telefonu. Nukentėjusioji Jurga tvirtino, kad A.Raziūnas reikalavo pinigų ir grasino pagrobti jos vaikus.
„Būsi pakabinta žemyn galva, anūkei bus nutrauktos kojos“, – tokius žodžius iš A.Raziūno teigė telefonu girdėjusi kita nukentėjusioji Eglė.
A.Raziūnas savo aukoms skambindavo iš įkalinimo įstaigos, kur dienas leido dėl ankstesnių savo nusikaltimų. „Iš kalėjimo [skambindavo], aš tik sužinojau paskui tyrimo metu. Skambindavo visą laiką tuo pačiu laiku, kai ten baigdavosi patikrinimai, visokie kitokie dalykai. <...> Kaip jis rėkia, jūs neįsivaizduojat, kaip kalėjime ten negirdėjo, kai jis taip šaukdavo, tai aš stebiuosi“, – pasakojo Eglė.
15min paklausė Kalėjimų departamento, kodėl 15 kartų už tuos pačius nusikaltimus teistas nusikaltėlis galėjo būti paleistas iš kalėjimo savaitgaliams ir turėjo lengvatų. Institucijos atstovai teigė, kad vykdant nuteistojo resocializaciją ir skatinant jį teigiamai veiklai, atsisakant polinkio į neteisėtus veiksmus, ieškoma įvairių nuteistojo poveikio formų.
„Tačiau tam tikra rizika išlieka, nes prognozuoti visus nuteistojo veiksmus, ypač spontaniškus, yra sudėtinga. Rizika pareigūnams priimti netinkamą sprendimą, mažėja turint kuo išsamesnę informaciją apie nuteistąjį, jo ryšius, galimus planus laisvėje“, – rašoma Kalėjimų departamento atsakyme.
Leidimą išvykti duoda pataisos namų direktorius
Kalėjimų departamento atsakyme rašoma, kad pagal įstatymus, nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus.
Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius. Pasak Kalėjimų departamento, direktorius priimdamas sprendimą atsižvelgia į pataisos įstaigoje sudarytos specialios komisijos rekomendacijas.
„Komisija ir pataisos įstaigos direktorius, priimdami sprendimą, pirmiausiai vertina teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taip pat nuteistojo asmenybę apibūdinančius kriterijus (padaryto nusikaltimo sunkumas, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, santykiai su šeima ar artimaisiais ir kt.).
Yra vertinamas jo galimas pavojingumas visuomenei, ar yra sutikimas artimųjų priimti grįžusį nuteistąjį, duomenys apie gyvenamąją vietą, ar anksčiau yra slapstęsis nuo teisėsaugos institucijų, ar nebuvo pabėgęs ar vengęs atlikti bausmę, ar nusikaltimas padarytas ne artimojoje aplinkoje; ar suteikus trumpalaikę išvyką, nebus pažeisti kitų asmenų interesai“, – komentavo Kalėjimų departamentas.
Kalėjimų departamento komentare rašoma, kad institucijos diegia darbo metodikas, moko personalą, kad būtų įmanoma kuo geriau pažinti nuteistuosius, prognozuoti jų elgesį konkrečiose situacijose, įvertinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Pasak institucijos, trumpalaikės nuteistųjų savaitgalio išvykos yra svarbios.
„Trumpalaikės išvykos yra reikšminga socialinės reabilitacijos priemonė, sudaranti sąlygas nuteistajam neprarasti (atstatyti) socialinių įgūdžių, socialinių ryšių su šeima bei artimaisiais, pasirengti grįžimui į visuomenę. Tokio pobūdžio išvykos itin reikalingos ryšiams su artimaisiais atkurti ar palaikyti, darbo paieškoms, konsultacijoms valstybinėse institucijose ir nevyriausybinėse organizacijose, dokumentams susitvarkyti, įvairiausiems buitiniams reikalams spręsti“, – teigė Kalėjimų departamentas.
Policija nenorėjo priimti pareiškimo
Kaip ten bebūtų, iš Pravieniškių pataisos namų reikalus laisvėje organizavusio A.Raziūno veikla sukėlė įtarimų kai kuriems nukentėjusiesiems. Jie įtarė sukčiavimą, bet ir čia kilo problemų.
Nukentėjusysis Kastytis į įtariamų sukčių pinkles pateko tuomet, kai mirė jo senelis. Jam paskambino „Turtuvos grupės“ atstovu prisistatęs A.Raziūnas ir pareiškė, kad ši įmonė jo seneliui yra davusi beveik 9 tūkstančių eurų paskolą ir dabar, kai senelis mirė, šią skolą privalo grąžinti Kastytis, paveldėjęs senelio turtą.
Paaiškėjo, kad įmonė 90-ies metų senoliui skolino be skolos grąžinimo termino, be jokių garantijų, be hipotekos, be nieko. Kastytis artimai bendravo su savo seneliu, bet apie jokią skolą nebuvo girdėjęs.
Kastytis norėjo kreiptis į policiją dėl galimo sukčiavimo. Bet tai padaryti nebuvo taip paprasta. Kaip pasakojo nukentėjusysis, Kauno policijos pareigūnai vos užmetę akį į pareiškimą nusprendė, kad čia – ne sukčiavimas, o tiesiog ginčas, kuris turėtų būti nagrinėjamas teisme.
„Jie mane tiesiog išvarė. Fizinės jėgos nenaudojo, bet jie pareiškė, kad tikrai nepriima pareiškimo“, – pasakojo Kastytis.
Išvarytas iš policijos Kastytis paskambino pažįstamam Seimo nariui Remigijui Ačui ir papasakojo apie situaciją. Seimo narys paskambino policijos vadovybei ir tik tuomet Kastyčio pareiškimas buvo priimtas. Vėliau net teismai patvirtino, kad visa tai buvo klastotė: jokios paskolos „Turtuvos grupė“ Kastyčio seneliui nebuvo davusi. (Plačiau apie tai galite skaityti trečiojoje tyrimo dalyje.)
Galiausiai, 2016-ųjų gegužę, Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo A.Raziūno sukčiavimo. Panašiu metu tyrimas dėl kito šios bylos epizodo buvo pradėtas ir Vilniuje.
Apie šią situaciją paklausėme Policijos departamento. Jo atstovas Ramūnas Matonis 15min teigė, kad Kauno policijos gautas pareiškimas nebuvo atskirai nagrinėjamas, nes 2016-ųjų gegužę dėl tų pačių faktų Panevėžyje jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Paaiškėjus naujoms aplinkybėms (išsiaiškinus, jog vienos įmonės buveinė yra Kaune) byla buvo perduota į Kauną. Kauno policijoje gautas 1 bylos tomas (apie 200 lapų). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai šioje byloje, be eilinių ikiteisminio tyrimo veiksmų, atliko daugybę kitų veiksmų, o ilgiausiai užtruko rašysenos ekspertizės, įmonių finansiniai tyrimai. Iš viso tyrėjams pavyko surinkti 5 bylos tomus (net apie 850 lapų)“, – komentavo R.Matonis.
Paleistas į laisvę beveik dvejais metais anksčiau
Nepaisant to, kad policija jau vykdė ikiteisminius tyrimus dėl galimų naujų A.Raziūno nusikaltimų, padarytų iš kalėjimo, 2016-ųjų vasarą jis buvo paleistas į laisvę lygtinai. Jo bausmės laikas buvo sutrumpintas beveik dvejais metais.
A.Raziūnas buvo įpareigotas be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą lygtinio paleidimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai reikės būti darbe.
Tačiau netrukus po lygtinio paleidimo A.Raziūnas ėmė aktyviai važinėti pas savo aukas. Telefonu grasinimus girdėjusi nukentėjusioji Eglė sako sulaukusi gyvo persekiojimo. Kartą važiuojant užmiesčio keliu ją ėmė sekti nežinomas, tamsus džipas. Vėliau paaiškėjo, kad tokį patį tamsų visureigį vairavo Raziūnas. Išsigandusi moteris pasuko į klaidžius miško keliukus ir ten pasislėpė.
Po visą Lietuvą A.Raziūnas galėjo važinėti, nes įtikino jį prižiūrinčius pareigūnus, kad jis pagal verslo liudijimą vairuoja krovininį transportą ir pristato statybines medžiagas į įvairius objektus visoje šalyje. Realybėje jis užsiėmė kitais reikalais – viliodavo pinigus iš nukentėjusiųjų visoje šalyje.
Kalėjimų departamentas, paklaustas apie lygtinį paleidimą, atsakė, kad lygtinai iš pataisos įstaigų paleisti gali būti nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
„Sprendimams dėl lygtinio paleidimo priimti pataisos įstaigoje Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaroma komisija“, – teigė Kalėjimų departamentas.
Paklausus, kiek nuteistųjų resocializacija apskritai yra veiksminga ir sumažina jų grįžimą į įkalinimo įstaigas, Kalėjimų departamentas teigė, kad vienareikšmiškai atsakyti į klausimą dėl statistikos, kuri apibūdintų resocializacijos veiksmingumą nuteistiesiems grįžtant iš laisvės atėmimo vietų į visuomenę, būtų sudėtinga.
„Resocializacijos veiksmingumą sąlygoja tiek nuteistajam teikiamos pagalbos kokybiškumas, tiek jo paties motyvacija ir pastangos gyventi visuomenėje teisėtais būdais“, – komentavo Kalėjimų departamentas.
-
Šventieji vekseliai (1): neįgaliosios gyvenimą sugriovė Eimanto skambučiai iš kalėjimo
-
Šventieji vekseliai (2): sukčiauti Eimantui padėjo ir jam neabejingos moterys
-
Šventieji vekseliai (3): nusikaltimais įtariama pensininkė Aniceta, kurios žodis – šventas
-
Šventieji vekseliai (4): sukčių vaidinime – pinigų pervežėjas Vytautas Šustauskas
-
Šventieji vekseliai (5): iš mirštančios kalėjimo prižiūrėtojo tetos išviliotas parašas grįžo didele skola
-
Šventieji vekseliai (6): dramatiškoje sukčiavimo istorijoje – įtariamas nužudymas, išviliotas butas ir žinomas futbolininkas
-
Šventieji vekseliai (7): Eimantui talkinusi skolų išieškojimo bendrovė veikia iki šiol
TAIP PAT SKAITYKITE: Pirmoji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (1): neįgaliosios gyvenimą sugriovė Eimanto skambučiai iš kalėjimo
Antroji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (2): sukčiauti Eimantui padėjo ir jam neabejingos moterys
Trečioji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (3): nusikaltimais įtariama pensininkė Aniceta, kurios žodis – šventas
Ketvirtoji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (4): sukčių vaidinime – pinigų pervežėjas Vytautas Šustauskas
Penktoji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (5): iš mirštančios kalėjimo prižiūrėtojo tetos išviliotas parašas grįžo didele skola
Šeštoji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (6): dramatiškoje sukčiavimo istorijoje – įtariamas nužudymas, išviliotas butas ir žinomas futbolininkas
Septintoji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (7): Eimantui talkinusi skolų išieškojimo bendrovė veikia iki šiol
15min atkreipia skaitytojų dėmesį: byla dėl šios istorijos ir galimų nusikaltimų yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Galutiniai sprendimai dar nepriimti.
Apie tyrimą
Šį tyrimą atliko 15min žurnalistai Birutė Davidonytė, Ernestas Naprys ir Dovydas Pancerovas. Didžioji dalis medžiagos surinkta per interviu su žmonėmis, nukentėjusiais nuo įtariamų sukčių. Iš aukų gavome ne tik liudijimus, bet ir kai kuriuos dokumentus ir įrodymus. Svarbios informacijos suteikė aukų interesams atstovaujantys advokatai Juris Petreikis ir Viktoras Onačko.
Dalį informacijos radome Vilniaus apskrities policijos komisariato kriminalistų surinktoje byloje ir Vilniaus apygardos prokuratūros surašytame kaltinamajame akte. Tyrimą vykdę pareigūnai ir prokurorai bendrauti atsisakė.
Panaudojome fragmentus iš anksčiau skelbtų publikacijų „Delfi“, „Aukštaitiškas formatas“, „Akistata“, „Kauno diena“.
Atskiras sistemines problemas, išryškėjusias per šį tyrimą, aptarėme su atsakingomis institucijomis: Kalėjimų departamentu, Notarų rūmais, Registrų centru, Policijos departamentu.
Svarbios informacijos suteikė kaltinamasis Andrius Raziūnas. Su mumis bendravo ir kaltinamoji pensininkė Antanina Stafeckienė. Kaltinamoji Agnė Raziūnė apsiribojo lakoniškais komentarais. Per šį tyrimą naudojome ir slapto filmavimo metodą, reikalingą atskleisti problemas, susijusias su įmone „Turtuvos grupė“, kurios klientų duomenys buvo naudojami galimoje sukčiavimo schemoje.
