„Arba tu p**k per tą gazą, arba aš per tavo galvą taip p**telsiu iš kokios nors taburetės, supratai?“ – rėkė Andrius Raziūnas paskambinęs savo žmonai Agnei Raziūnei, vėlavusiai įvykdyti jo nurodymą. Į vyro grasinimus žmona atsakė: „Taip.“
Šį telefoninį pokalbį užfiksavo kriminalistai, ilgai sekę įtariamos sukčių grupuotės pėdsakais. Tarp jų – ne tik pats A.Raziūnas, bet ir jo žmona A.Raziūnė. Jiedu ir jų bendrininkė, pensininkė Antanina Stafeckienė kaltinami apgavę dešimtis žmonių ir, pasinaudoję skolų išieškojimo įmone „Turtuvos grupė“, iš savo aukų išviliojo daugiau nei 600 tūkst. eurų.
Pirmąją tyrimo dalį, kurioje pristatėme įtariamo sukčiavimo schemą ir pagrindinį kaltinamąjį skaitykite čia: Šventieji vekseliai (1): neįgaliosios gyvenimą sugriovė Eimanto skambučiai iš kalėjimo
A.Raziūnė, iki šiol valdanti „Turtuvos grupę“, įtariama perdavinėjusi šios įmonės klientų duomenis savo vyrui į kalėjimą. Ji vykdydavo visus sutuoktinio A.Raziūno nurodymus: pasirašinėdavo skolų išieškojimo sutartis, tvarkydavo vekselius, veždavo žmones pas notarus, surinkdavo aukų pinigus.
Vėliau, kai buvo sulaikyta ir apklausta policijos pareigūnų, 38-erių A.Raziūnė pasakojo patyrusi savo vyro smurtą, bijojusi jo ir todėl vykdžiusi jo nurodymus. Esą per pasistumdymus namuose duždavo daiktai, esą ji būdavo mušama kumščiais, smaugiama, spardoma.
„Psichologinis smurtas pasireiškė įžeidinėjimu: žiurkiasnukė, padla, žertva, auka. Sakydavo, kad atvažiuos man padegt namus, kojas rankas sulaužys, kad pabėgs iš kalėjimo ir pats man kojas sulaužys“, – per apklausas pasakojo A.Raziūnė.
Nors ji minima bemaž visų aukų liudijimuose, bet savo kaltę tvirtai neigia.
Kaip ten bebūtų, iš visų A.Raziūnui neabejingų moterų, – o jų per penkerius sukčiavimo metus buvo bent trys, – A.Raziūnė vienintelė suprato, ką daro. Kitos suviliotos moterys manė bendraujančios su teisininku Eimantu, siuntė jam pinigus į kalėjimą, perleido turtą ir, galiausiai, pačios liko tuščiomis kišenėmis.
Kaip marijampolietė kirpėja Vaiva, susižavėjusi juodbruvu klientu, neteko bemaž visų pinigų ir, galiausiai, buvo priversta emigruoti.
Išsamiai apie šią istoriją jau galite išgirsti pirmajame Lietuvoje kriminaliniame septynių epizodų podkastų seriale „Šventieji vekseliai“.
Klausyti šį podkastą gali tik 15min mokamo turinio 15MAX prenumeratoriai, taip pat jį įsigyti galima audioteka.lt. Jei nesate 15MAX turinio prenumeratoriai, podkastų serialą – visas jo serijas iškart – galite klausyti įsigiję 15MAX narystę ČIA arba audio knygų platformoje audioteka.lt.
Kviečiame pasiklausyti podcasto ištraukų:
Nepažįstamasis kirpykloje
2011-ųjų vasarą Marijampolės kirpykloje, kur tuo laiku dirbo Vaiva, pradėjo lankytis patrauklus vyriškis: pasipuošęs, sudarantis verslaus žmogaus įspūdį, atrodė, tartum nuolat skubėtų. Marijampolėje sklido gandas, esą jis pats ne vietinis, bet mieste turi kažkokią moterį.
Po Naujųjų metų tasai vyriškis kirpykloje pasirodė nešinas dovanomis. Tą kartą kirpėjai Vaivai jis prisistatė vardu – Andrius. Taip pat jis paprašė kirpėjos mobiliojo telefono numerio, kad dėl kito vizito galėtų susitarti iš anksto. Taip jiedu pradėjo bendrauti.
Praėjus metams nuo jų pažinties, kirpėją Vaivą prislėgė asmeninės problemos: skyrybos, liga, depresija. Regis, tai pastebėjo ir rūpestingasis klientas Andrius.
Vieną dieną į kirpyklą paštininkas atnešė popierinį laišką, skirtą Vaivai. Kas čia dabar? Kas šiais laikais rašo popierinius laiškus? Pasirodo, tai tas išsičiustijęs klientas, pirmą kartą prisistatęs pilnu vardu – Andrius Raziūnas. Laiške jis klausė, kaip sekasi asmeninių problemų iškamuotai moteriai? Taip pat pasakojo esąs sulaikytas, nežinąs už ką, esą jam bandoma pripaišyti nusikaltimus, kurių jis nepadaręs. Laiške parodytas jautrumas sujaudino kirpėją.
„Aš nustebau, dėl ko jis čia man taip parašė, bet tuo metu man buvo labai sunku psichologiškai, aš galvojau, kad jis geras žmogus, nes prieš tai jis sudarė labai gero žmogaus įspūdį, galvojau, kad ir jam gyvenime nepasisekė, todėl atrašiau jam“, – tyrėjams pasakojo Vaiva.
Jiedu pradėjo susirašinėti. Viename iš laiškų A.Raziūnas rašė, esą serga kraujo vėžiu, esą jam reikia brangių vaistų, bet niekas iš artimųjų negali padėti – su žmona nesutaria, su motina susipyko, o brolis išvyko į Švediją. Jis paprašė paskolinti pinigų. Vaiva kaip tik turėjo pinigų, mat po skyrybų iš buvusio vyro gavo 30 tūkst. litų. Norėdama padėti sergančiam žmogui, į banko sąskaitą Pravieniškėse ji pervedė 200 litų. Suma nedidelė, bet tai buvo tik pradžia.
A.Raziūnas ėmė jai skambinėti. Skambindavo nuolat ir prašydavo pinigų: tai vaistams, tai kažką sumokėti valstybei, tai maistui. Moteris į kalėjimą siųsdavo pinigus, siuntinius, įvairius daiktus, kurių jis prašydavo. Taip per dvejus metus A.Raziūnas iš kirpėjos išviliojo visus tuos 30 tūkst. litų, gautus per skyrybas. Jis žadėjo pinigus grąžinti.
Tuo laiku A.Raziūnas pasikvietė Vaivą į kalėjimą. Kai moteris ten nuvyko, A.Raziūnas bandė įkalbėti ją imtis bendro verslo su jo žmona Agne Raziūne, kuri neva vertėsi nekilnojamuoju turtu. Taip pat siūlė jos vardu pirkti butą ir žemės sklypą, bet Vaivai kilo įtarimų ir ji atsisakė dalyvauti tokiuose versluose.
Moteris ėmė reikalauti, kad A.Raziūnas grąžintų jai pinigus. 2014-ųjų sausį A.Raziūnas paskambino Vaivai ir iškėlė sąlygą – pinigus grąžins, jei ji kaip garantą pasirašys teisinių paslaugų sutartį. Vaiva pasirašė, mat sutartis jai atrodė tikroviškai, parašyta teisine kalba, su parašais, antspaudais. Po savaitės ji gavo antrą laišką, o jame – pinigų išmokėjimo kvitas, kuriame rašoma, esą Vaiva jau atgavo 15 tūkst. litų.
„Kai man paskambino Andrius, aš jo paklausiau, kodėl turiu pasirašyti kvitą, jei pinigų dar negavau?“ – pasakojo Vaiva. Ji išgirdo atsakymą, kad vos tik pasirašys kvitą, pinigai įkris į jos banko sąskaitą, o likusią sumą – 15 tūkst. litų – jis grąžinsiąs vėliau. Nors Vaiva bandė prieštarauti, bet A.Raziūnas nukirto: nepasirašysi – nebus jokių pinigų.
„Aš eilinį kartą juo patikėjau, nes maniau, kad viskas teisėta, todėl pasirašiau ir nusiunčiau atgal į Pravieniškių kalėjimą“, – sakė Vaiva.
Vėliau Vaiva gavo dar vieną laišką. Jame buvo vekselis, kuriame parašyta, esą ji tuos 30 tūkst. litų paskolino ne A.Raziūnui, bet kažkokiam nepažįstamam Sigitui. Tai buvo netiesa ir Vaiva paklausė apie tai A.Raziūno, šis atsakė, kad viskas sutarta ir teisėta.
„Aš juo patikėjau, tuo labiau, man reikėjo pinigų, – pasakojo Vaiva. – Galvojau, kad vekselyje nurodytas žmogus Andriui skolingas, o jis vietoj Andriaus, skolą grąžins man.“
Kaip galima įtarti, jokių pinigų nei iš A.Raziūno, nei iš Sigito Vaiva taip ir negavo. Vėliau paaiškėjo, kad Sigitas tuo laiku jau buvo miręs, – tasai velionis buvo A.Raziūnės dėdė.
Po šios istorijos, Vaiva persikraustė gyventi į Londoną. Ryšys su A.Raziūnu nutrūko. Kartą jis vėl apsireiškė, bandė su ja susitikti, kvietė grįžti į Lietuvą, bet vėliau pats neatsiliepė į skambučius. Mums, 15min žurnalistams, su Vaiva susisiekti nepavyko.
A.Raziūnas savo laiškuose mums apie Vaivos istoriją rašė šitaip:
Šiuo atveju nebuvo įvykdyta nusikalstama veika. Su ja palaikėme artimus ryšius, ji padėjo vykdyti įvairias schemas, tariamai perleisdavo skolas ir taip toliau. Kad išvengtų kaltinimų, ji pasirinko apsimesti auka ir tapo tariama nukentėjusiąja.
Tuo laiku, kai Marijampolės kirpykloje Vaiva kirpdavo A.Raziūno plaukus, šio galvoje jau dėliojosi naujas planas, su nauja moterimi.
Išgąsdino mokesčių inspektorės skambutis
Toji nauja moteris buvo Danutė iš Elektrėnų. Jos istorija prasidėjo 2012-aisiais, kai vyras paliko ją vienišą su dukra.
„Man tuomet buvo labai sunkus periodas ir vieną kartą, klausydama radijo stoties „A2“, aš išgirdau telefono numerį, jį užsirašiau. Telefonas buvo vyro, kuris nori susipažinti. Tuo metu man tikrai reikėjo kažkokio bent minimalaus bendravimo su kitos lyties asmeniu, kad grįžtų savivertė, kad užsimirštų vyro išdavystė“, – pareigūnams pasakojo Danutė.
Ji parašė trumpąją žinutę tam nepažįstamajam. Jai atrašė vyras, prisistatęs Andriumi. Jis sakėsi esąs 36-erių, nors iš tiesų tuo metu buvo kone dešimtmečiu jaunesnis. Andrius ėmė jai skambinti, rodė labai didelį dėmesį.
„Aš jam siūlydavau susitikti, bet jis kaip džentelmenas sakydavo, kad jam reikia pirmiau pabendrauti, vėliau susitikti“, – pasakojo Danutė. Ji nežinojo, kad tasai Andrius sėdi kalėjime.
Taip praėjo keli mėnesiai. Vieną dieną A.Raziūnas telefonu prasitarė turįs bėdų su teisėsauga. Jis pasakojo esąs nekaltas, tai buvusi žmona jį pakišo dėl finansų. A.Raziūnas klausinėjo, ar Danutė jį lankys, jei jį pasodins į kalėjimą.
„Tą pačią dieną, po pietų, gavau SMS ar tai skambutį, kur vyras, prisistatęs Andriaus advokatu, man pranešė, kad Andrius suimtas teismo salėje. Vakarop su manimi susisiekė neva Andriaus brolis, jis pradėjo mane raminti, sakė, kad Andrius gaus kokius tris mėnesius, atsėdės ir išeis. Aš jam pasakiau, kad Andrius nesijaudintų, aš jo lauksiu“, – kalbėjo Danutė.
Ji manė, kad jųdviejų santykiai yra rimti, taigi nuvažiavo į Pravieniškių pataisos namus, kur pirmą kartą jiedu susitiko akis į akį.
Kartą Danutė užsiminė savo naujajam draugui, kad su vyru turi santaupų dukros mokslams, 30 tūkstančių litų, bet dėl prasidėjusių skyrybų bijo juos prarasti. A.Raziūnas pasiūlė išeitį – kol vyksta skyrybos, pinigus paskolinti jam.
„Andrius jau buvo įgijęs mano pasitikėjimą, jis visada bendravo pagarbiai, apie santykius galvojo rimtai, man žadėjo, kai išeis į laisvę, gyventi su manimi, minėjo, kad yra apsirūpinęs finansiškai, turi gyvenamąjį namą, kad aš ten pas jį persikraustysiu gyventi. Kadangi buvau naivi ir patikli, patikėjau juo“, – pasakojo Danutė.
2013-ųjų pavasarį Danutė nuvyko į Kauno autobusų stotį ir čia susitiko su moterimi vardu Agnė. Įspūdį paliko Agnės automobilis „Audi“, kurio valstybiniai numeriai buvo sudaryti iš daug nulių. Danutė pasirašė dvi paskolos sutartis po 15 tūkst. litų, ant sutarčių buvo A.Raziūno vardas, pavardė ir parašas. Taip Danutė perdavė 30 tūkst. litų grynais A.Raziūnei. Tiesa, neaišku, ar tai tikrai įvyko, nes vėliau Danutė pakeitė parodymus – esą pinigus perdavė ne A.Raziūnei, bet nepažįstamam vyriškiui.
Tuo laiku Danutė sulaukė netikėto skambučio iš informacinio centro 118. Konsultantas pasakė, esą jai skambina Valstybinė mokesčių inspekcija. Šiurkštus moteriškas balsas pareiškė, esą buvusio jos vyro nauja žmona kreipėsi į mokesčių inspekciją ir ši dabar tikrins Danutės finansus. Danutė atsakė neturinti, ko slėpti, lai tikrina.
Po kelių dienų Danutė sulaukė dar vieno mokesčių inspekcijos skambučio. Ta pati moteris pasakė, kad Danutė nesumokėjo mokesčių po tėvų sodybos pardavimo. Jai liepta sumokėti 43 tūkst. litų baudą, arba jai bus iškelta baudžiamoji byla.
Išsigandusi Danutė kreipėsi į A.Raziūną. Sakė teturinti 10 tūkst. ir nežinanti, iš kur paimti likusią sumą. A.Raziūnas pasiūlė imti paskolą, girdi, su mokesčių inspekcija atsiskaityti būtina.
Danutė taip ir padarė: pasiėmė 18 tūkst. litų paskolą banke, dar 9 tūkst. litų pasiskolino iš sesers. Vėliau sesuo prisiminė, kad Danutė atėjo pas ją verkdama ir pasakojo apie mokesčių inspekcijos grasinimus. Sesuo dar bandė sakyti, girdi, tokiu atveju turėtų būti koks oficialus pranešimas, bet Danutė buvo įtikinta ir skambučio.
Nors dar trūko tūkstančio litų, ji vis tiek nusprendė važiuoti į Vilnių ir sumokėti skolą mokesčių inspekcijai. Čia įsikišo A.Raziūnas – liepė visus reikalus tvarkyti per jo advokatą Algį, kuris sumokės skolą mokesčių inspekcijai internetu. Danutė prisipažino neturinti visos sumos, bet A.Raziūnas pasakė, kad advokatas Algis pridės tą trūkstamą tūkstantį nuo savęs.
Danutė padarė kaip liepta. Kai ji paprašė kokių nors dokumentų, kad tikrai sumokėjo skolą mokesčių inspekcijai, A.Raziūnas ją aprėkė, girdi, kokia nedėkinga moteriškė, jis stengiasi jai padėti, o ji dar kažkokių dokumentų prašo.
Tik po kelerių metų, per policijos tyrimą, paaiškėjo, kad mokesčių inspekcija jokių kontrolės veiksmų Danutės atžvilgiu nevykdė ir jokia skola neegzistavo.
Įkūrė „Turtuvos grupę“
Iškart po to, kai sumokėjo netikrą skolą, Danutė sulaukė kito skambučio. Šįkart paskambinusi moteris prisistatė Trakų teismo darbuotoja ir pranešė, kad prieš Danutę iškelta byla. Esą jos buvusio vyro nauja žmona nori Danutės buto dalies, kurią vertina 32 tūkst. litų.
Teismo darbuotoja pašnibždėjo, girdi, koziriai dar Danutės rankose, nes ieškinio teikėja pavėlavo su terminais; Danutė dar gali suspėti neprarasti buto, bet turi kuo skubiau susisiekti su savo advokatu.
Danutė pažinojo vienintelį teisininką – kalėjime sėdintį Andrių Raziūną. Šis pažadėjo, kad advokatas Algis pats nuvažiuos į Trakų teismą ir viską sutvarkys.
„Dar po kiek laiko man vėl paskambino Andrius ir pasakė, kad viską sutvarkė jo advokatas, bet man reikia susimokėti 5 tūkst. litų žinybinį mokestį teismui“, – pasakojo Danutė.
Taigi Danutė ir vėl skolinosi. Surinkusi reikiamą sumą, 5 tūkst. litų, nuvežė pinigus į sutartą vietą Kaune ir padavė A.Raziūnei.
Tuo laiku Danutė buvo tiek prasiskolinusi, kad ją ne juokais prispaudė finansinės bėdos. Sužinojęs apie tai, A.Raziūnas ir vėl turėjo pasiūlymą. Šį kartą jis pasiūlė įkurti bendrą įmonę ir užsiimti nekilnojamuoju turtu, – pirkti pigiau, parduoti brangiau. Danutė sutiko.
Tam, kad įsteigtų įmonę, ji pasiskolino dar 12 tūkst. litų. Danutė nežinojo, kaip įsteigti įmonę, – ji nemokėjo naudotis kompiuteriu ir internetine bankininkyste, todėl klusniai vykdydavo kalėjime sėdinčio A.Raziūno nurodymus, duodamus telefonu. Jis sugalvojo net būsimos įmonės pavadinimą. Taigi 2013-ųjų lapkričio 13-ą dieną Elektrėnuose Danutės vardu buvo įkurta individuali įmonė „Turtuvos grupė“ – ta pati įmonė, kurios klientai vėliau tapo nukentėjusiais baudžiamojoje byloje.
Danutė pasakojo apie pirmuosius „Turtuvos grupės“ metus: esą tada ji daug važinėjusi po Lietuvą ir sudarinėjusi kažkokius sandorius, kurių pati iki galo nesupratusi. Jai ir nereikėjo šito suprasti, nes visą darbą organizuodavo kalėjime sėdintis A.Raziūnas ir jo žmona A.Raziūnė, – tik Danutė nežinojo, kad Agnė yra jo žmona, manė, kad brolienė.
Galiausiai, Danutei įkyrėjo nuolatinės kelionės po Lietuvą ir 2014-ųjų vasarą ji įmonę perrašė A.Raziūnei. Taigi A.Raziūnė iki šių dienų yra „Turtuvos grupės“ savininkė ir direktorė.
Danutės istorija nesibaigė.
Tėvo žemė – bevertė
Po tėvo mirties Danutė su seserimi paveldėjo žemės sklypą Širvintų rajone. Žemės moterims nereikėjo, tad nutarė parduoti. Sesuo įdėjo skelbimą. Jos ilgai nerado pirkėjo, bet vieną dieną Danutės seseriai paskambino ūkininkas, gyvenantis šalia parduodamos žemės. Jį sudomino sklypas.
Nors sesuo nieko neįtarė, bet Danutė žinojo, kad tasai susidomėjęs ūkininkas – tas pats A.Raziūnas, kuriam Danutė papasakojo apie parduodamą žemės sklypą.
„Jis neva šiek tiek balsą pakeitė, prisistatė seseriai ponu, – pasakojo Danutė. – Andrius sakė, kad jis padės mums parduoti tą žemės sklypą. Andrius manęs prašė seseriai nesakyti, kad skambino jai jis.“
Kaip ir buvo sutarta, Danutė savo seseriai nesakė, kad tasai galimas pirkėjas yra jos draugas iš kalėjimo.
Ūkininku apsimetęs A.Raziūnas abi moteris įtikino, kad žemės sklypas nieko vertas ir pasiūlė joms po 2 tūkst. litų. Dar patarė sklypą perrašyti vienai savininkei – Danutei, esą taip bus lengviau parduoti ir mokesčiai mažesni. Netgi Danutės sesuo patikėjo, kad ūkininkas geriau išmano tokius dalykus, ir sutiko.
Sandorio dieną Danutė nuvažiavo į notaro biurą Elektrėnuose. Čia ji susitiko su kitais sklypo pirkėjais, kuriuos surado A.Raziūnas – vyru ir moterimi. Kaip buvo sutarta, Danutė jiems perrašė sklypą, bet labai nustebo sutartyje pamačiusi, kad anie du moka 17 kartų didesnę sumą, nei iš A.Raziūno gavo ji ir jos sesuo – 68 tūkst. litų. Danutė nutylėjo. Po sandorio, ji įsėdo į A.Raziūnės automobilį ir abi nuvažiavo į banką, kur išsigrynino visą gautą pinigų sumą. Tuos 68 tūkst. litų pasiėmė A.Raziūnė, o Danutė ir jos sesuo turėjo pasitenkinti 4 tūkst. litų.
„Aš jo paklausiau, kodėl man sumokėjo tokią nedidelę sumą, o pardavė už daug didesnę sumą. Andrius pradėjo ant manęs šaukti ir aiškinti, kad džiaugčiausi, kad ir tiek gavau, nes jis tiek investavo savo pinigų, kad galėtų parduoti žemės sklypą, kuris nieko nevertas“, – pasakojo Danutė.
Migla, į kurią buvo panirusi Danutė, ėmė sklaidytis 2016-ųjų vasarą. Tada A.Raziūnas pranešė, esą jį ruošiamasi perkelti į Lukiškių kalėjimą, iš kur jis nebegalės skambinti ir rašyti laiškų. Jis žadėjo grąžinti skolas, bet Danutę apėmė nerimas. Ji įtarė kažką negero ir ėmė reikalauti savo pinigų. Tada ir atsiskleidė tikrasis Andriaus veidas.
Tą vasarą jis buvo paleistas iš kalėjimo ir Danutė akis į akį susidūrė su jo agresija, pykčiu, įžeidinėjimais, žeminimu. Moteris ėmė bijoti dėl savęs ir savo vaikų.
2017-ųjų vasarį, vėlų vakarą, apie 22 val., A.Raziūnas atvažiavo pas Danutę ir pasisiūlė pavežti ją į darbą naktinėje pamainoje. Danutė nieko blogo neįtarė ir įlipo į automobilį. Kiek pavažiavus, A.Raziūnas ėmė lėtinti automobilio greitį ir, galiausiai, visai sustojo šalikelėje. Jis apieškojo Danutę, paėmė jos rankinę ir telefoną.
„Tada pasakė, kad man pinigų negrąžins, kad eičiau ir gyvenčiau savo gyvenimą, kad auginčiau savo dukrą ir pamirščiau apie jį“, – sakė Danutė. Jis grasino galįs išvežti Danutės dukrą į užsienį arba suorganizuoti, kad ją pačią netyčia partrenktų vilkikas.
Danutė stengėsi išlikti rami. Paprašė nuvežti į darbą ir palikti ją ramybėje. A.Raziūnas taip ir padarė. Po šio atsitikimo jiedu niekada nebesusitiko.
A.Raziūnas iš Danutės ir jos sesers išviliojo turto maždaug už 40 tūkst. eurų. Tyrėjams jis savo kaltę neigė ir tikino, esą Danutė pati savo iniciatyva sudarinėdavo sutartis, sandorius, esą ji dirbo viena. A.Raziūnas teigė, kad beveik visos skolos Danutei grąžintos dalimis, be to, ji valdo turtą, už kurį sumokėjo jis. Vėliau 15min parašytame laiške A.Raziūnas pripažino, kad jis pats iš kalėjimo telefonu organizavo „Turtuvos grupės“ steigimą ir įmonės darbą. Apie Danutės istoriją A.Raziūnas rašė:
Ji dalyvavo „Turtuvos grupės“ veikloje, buvo vadovė iki Agnės Raziūnės, vėliau dalyvavo daugelyje sandorių, gavo už tai pajamas. Iki šiol jai priklauso nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Ji darė viską, ko reikėjo man ar Agnei Raziūnei, jeigu už tai jai buvo sumokama.
Mes bandėme susisiekti su Danute ir jos seserimi, bet jos atsisakė bendrauti su žurnalistais.
Skola už metalą
Danutės kaimynystėje, Elektrėnuose, su vyru gyveno kita moteris, vardu Vaida. Jos tėvas turėjo metalo prekybos bendrovę, bet susirgo ir buvo išvežtas priverstinai gydytis į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Įmonę prižiūrėti teko Vaidai.
2014-ųjų vasarą Vaida sulaukė skolų išieškotojų skambučio. Paskambino „Turtuvos grupės“ direktorė A.Raziūnė ir pasakė, kad jos tėvas skolingas 30 tūkst. litų kažkokiam nepažįstamam vyrui – Bronislovui Lužai. Esą Vaidos tėvas iš to vyriškio gavo pinigų už metalą, bet krovinio nepristatė.
Pats tėvas tvirtino jokių skolų neturįs ir nepažįstąs jokio B.Lužos, bet Vaida nežinojo, ar gali juo pasitikėti, – juk tėvas sirgo. Visgi moteris skolos nesumokėjo, nes neturėjo tiek pinigų.
Po dviejų mėnesių A.Raziūnė paskambino dar kartą ir pranešė, kad dėl Vaidos tėvo skolos kreipėsi į teismą. Ir, galiausiai, teismas nusprendė, kad Vaidos tėvas turės sumokėti skolą. Tačiau tėvas ir tuomet kartojo, kad tai yra visiška nesąmonė ir jokio B.Lužos jis nepažįsta.
Skolos reikalus ėmė tvarkyti vyriškis, prisistatęs teisininku Eimantu. Vaidai jis pasirodė rūpestingas, labai mandagus, inteligentiškas, gražus ir patrauklus, tiesiog tobulas vyras. Be to, Eimantas patarė jai, kaip tvarkyti įmonės dokumentus.
„Mūsų bendravimas telefonu tapo labai intensyvus. Mes skambinomės vienas kitam, kalbėjome ne tik apie įmonės veiklą, bet pradėjome bendrauti ir asmeniniais klausimais. <...> Man Eimantas rodė dėmesį kaip moteriai, man jis atrodė tobulas, todėl per labai trumpą laiko tarpą jis įgijo begalinį mano pasitikėjimą“, – tyrėjams pasakojo Vaida.
Kartą paskambinęs Eimantas pranešė gerą naujieną: jam pavyko sumažinti skolą iki 24 tūkst. litų ir perpirkti ją iš to nepažįstamojo vyriško B.Lužos. Vaidai esą labai pasisekė, bet reikės atsiprašyti to žmogaus per spaudą, – tuo pažadėjo pasirūpinti Eimantas.
Vaida pradėjo mokėti skolą ir, regis, reikalai ėmė taisytis, bet tada teisininkas Eimantas pranešė turįs blogų naujienų: esą Vaidos tėvo įmonė minima kažkokiose kitose bylose, esą padėtis rimta ir Vaida gali prarasti visą turtą.
Panašiu metu Vaidai ėmė skambinėti nepažįstama senyva moteriškė iš Šiaulių. Ji reikalavo pusantro milijono litų, esą tiek prisiteisė iš Vaidos tėvo. Tėvas sakė neturintis jokių skolų, nepažįstantis anos moters ir nematantis reikalo su ja kalbėtis.
Vaida išsigando. Apie šiuos skambučius papasakojo Eimantui. Šis patvirtino, kad pusantro milijono litų skola tikrai egzistuoja. O ta moteris yra žinoma ir garbinga, daug aukojanti labdarai, Šiauliuose pastačiusi bažnyčią.
„Po vieno tokio pokalbio su Eimantu, – tiksliau visos dienos nuolatinių skambinimų ir gąsdinimų, kad ateis antstoliai ir areštuos sandėlį, – labai išsigandau, buvau privesta iki isterijos“, – pasakojo Vaida.
2016-ųjų sausį Vaidos tėvas mirė. Dukra paveldėjo visą jo turtą. Ir skolas.
Pardavė butą
Eimantas ėmė pasakoti, kad popieriai labai prasti, esą skoloms padengti neužteks net viso Vaidos turto. Tuo pačiu jis ramino, kad viskas bus gerai, siūlėsi padėti kiek tik įmanoma. Jis pranešė susitikęs su ta garbinga šiauliete ir pasikalbėjęs apie skolos reikalus. Esą pokalbis buvęs labai nemalonus, bet pavykę tą moterį įtikinti nusileisti, todėl pradžioje jai užteks 50 tūkst. eurų.
„Aš pasakiau, kad tokių pinigų neturiu ir gyvenime neturėsiu, verkiau, buvau ištikta šoko, – pasakojo Vaida. – Vakare paskambinau Eimantui ir pasakiau, kad vis tiek noriu pamatyti visas tas sutartis ir visus kitus dokumentus, ką jis ten matė. Eimantas ant manęs labai supyko, kad jis čia kaip durnelis stengiasi, laksto, tariasi dėl manęs, stengiasi, kad visko neprarasčiau, o aš vėl kalbu tą patį.“
Eimantas liepė ieškoti, ką galima parduoti greitai. Vaida jam aprodė tėvo įmonės sandėlį. Viską apžiūrėjęs, Eimantas pareiškė, kad čia visiškas šiukšlynas. Vaida patyrė didžiulį stresą. Ji niekada gyvenime nebuvo susidūrusi su tokiais reikalais. Galiausiai, ji iš savo įmonės paėmė 9 tūkst. eurų, taip pat turėjo 4 tūkst. eurų santaupų.
2016-ųjų liepos 1-ąją Vaida pasiėmė surinktus pinigus, įsėdo į Eimanto automobilį ir abu nuvažiavo į Kauno „Akropolį“, kur turėjo susitikti su ana garbinga šiauliete, kuriai tėvas liko skolingas. Kavinėje prie staliuko sėdėjo garbaus amžiaus moteris, inteligentiška, tvarkingai apsirengusi. Eimantas priėjo prie jos ir pasisveikino. Vaida padavė voką su pinigais, moteris jį įsidėjo į rankinę.
„Ji man pasakė „tavo tėvas labai negražiai pasielgė, mus apgavo. Tikiuosi tu taip nepasielgsi“, atsakiau, kad ne“, – pasakojo Vaida.
Po susitikimo Eimantas džiūgavo. Liepė džiaugtis ir Vaidai, kadangi ji galės ramiai dirbti ir niekas neatims iš jos sandėlio. Tačiau įspėjo: reikia kuo greičiau surinkti likusius 37 tūkst. eurų. Eimantas spaudė parduoti iš tėvo paveldėtą butą Kaune. Pradžioje Vaida nesutiko, bet, galiausiai, pasidavė spaudimui.
„Aš buvau nuolatiniame strese, vakarais vos parvažiuodavau namo, neužmigdavau naktimis, viskas atrodė kaip per miglą. Jis manęs niekur nepalikdavo vienos, nuolatos arba piktai, arba gražiai kalbėdavo, kad aš privalau parduoti butą“, – pasakojo Vaida.
Butą ji pardavė už 29 tūkst. eurų, pačiam pirmam susidomėjusiam pirkėjui. Iš karto po to Vaida įsėdo į Eimanto brangų automobilį „Audi Q7“ ir atidavė jam visus pinigus.
Partrenktas dviratininkas
Eimantas vis smarkiau kontroliavo Vaidą, ėmė reikalauti, kad ji nuolat pranešinėtų, kur ketina važiuoti ir su kuo susitinka, tikrindavo, ką ji veikdavo. Vaida neturėjo teisės išjungti telefono ar neatsiliepti. Jis aiškino, esą šitaip saugo Vaidą, kad nieko neatsitiktų. Tarp jųdviejų prasidėjo rimti barniai, Eimantą galėjo supykdyti netgi neatsargiai pasakytas žodis. Įtūžęs jis liepdavo žiūrėti tiesiai į akis, reikalaudavo klausyti ir daryti taip, kaip jis lieps.
„Jis tapo agresyvus, labai greit supykstantis, jei jam paprieštarauji. Pradėjo įžeidinėti mane, grubiai kalbėti, vadino žiurkiasnuke, kekše ir visokiais kitokiais bjauriais ir įžeidžiančiais žodžiais, – pasakojo Vaida. – Lyg tarp kitko pradėjo kalbėti, kad jeigu aš jį išduosiu ir jam ką nors policija prikabins, atsėdėjęs jis mane susiras ir įvyks nelaimingas atsitikimas: iškrisiu iš balkono, sudegs mašina, lūš kojos, rankos, paspringsiu alkoholiu. Arba nukentės mano šeima, vaikai.“
2016-ųjų vasaros pabaigoje ji su savo šeima plaukė baidarėmis. Išgėrusi keturias skardines alaus, Vaida susipyko su vyru. Vakare, jau grįžus namo, konfliktas tęsėsi. Vaidai paskambino Eimantas, ramino ją, patarė nekonfliktuoti su vyru, nesiaiškinti santykių. Jis pažadėjo greitai atvažiuoti ir ją pasiimti.
Vaida išėjo į kiemą ir įsėdo į savo automobilį. Prigulusi ant galinės sėdynės užmigo. Atsibudo tik kitą rytą. Pramerkusi akis suvokė gulinti nepažįstamame bute. Šalia sėdėjo susirūpinęs Eimantas. Jis pasakė, kad įvyko didelė nelaimė.
Jis pasakojo tą naktį atvažiavęs į Vaidos kiemą, bet neradęs nei jos, nei jos automobilio. Tada ėmęs važinėti po Elektrėnus ir visur jos ieškoti. Esą Sabališkių gatvėje jis pamatęs kažkokį susibūrimą ir privažiavęs arčiau. Viduryje gatvės stovėjęs apdaužytas automobilis, kuriame visu garsu kalusi muzika. Jame Eimantas radęs apsvaigusią Vaidą, šalia mašinos sėdėjęs kruvinas dviratininkas. Kai Eimantas priėjo arčiau, įširdęs dviratininkas neva pareikalavo 10 tūkst. eurų grynais, arba sakė kreipsiąsis į policiją. Eimantas sakėsi viską sutvarkęs: paėmęs įvykį filmavusių žmonių telefonus, ištrynęs įrašus, o dviratininkui kaip užstatą palikęs Vaidos mašiną. Taip pat Eimantas paėmė jos telefoną ir parašė žinutes dukrai ir vyrui, kad šie nesijaudintų, kad viskas gerai, kad mama pas močiutę.
„Padavė mano maikę, kurios priekis buvo visas kruvinas, nors nei ant savo veido nemačiau, nei ant kitų kūno vietų jokių sužalojimų nebuvo. Jokių sumušimų taip pat nejaučiau. Aš persigandau, buvo didelis šokas, verkiau, negalėjau patikėti, kad taip gali būti. Sakiau, kad nieko neprisimenu“, – kalbėjo Vaida.
Eimantas grasino, kad šitas reikalas geruoju nesibaigs ir Vaidai gresia kalėjimas, todėl reikia kuo skubiau atsiskaityti su dviratininku. Jis sakė galįs paskolinti reikiamą sumą. Vaida sutiko.
„Sakė, kad jis yra mano angelas sargas ir yra tikras stebuklas, kad jis spėjo taip laiku atvažiuoti ir mane išgelbėti“, – liudijo Vaida.
Tą patį vakarą Eimantas pranešė, kad reikalus jau sutvarkė: sumokėjo pinigus, atsiėmė aplamdytą automobilį, o dviratininkas niekur nesikreips.
Po to Eimantas ėmė reikalauti, kad Vaida skolą grąžintų, perrašydama jam kitą savo butą Kaune, bet Vaida nesutiko. Eimantas dėl to siuto, bet galiausiai atlėgo ir pasakė, kad Vaidos pasigailės, buto perrašyti nereikės ir paėmė iš jos 2 tūkst. eurų.
Tuo laiku jis nuolat smurtavo prieš moterį. Kartą, siekdamas nubausti Vaidą už neatsakytą skambutį, jis visą dieną vežiojo ją užrakintą automobilyje ir grasino, kad į Elektrėnus moteris nebesugrįš, o jos dukrą jis pavers prostitute ar narkomane. Nors barnis baigėsi laimingai, bet Vaida ėmė vengti Eimanto.
Paskutinis jųdviejų pasimatymas įvyko 2017-ųjų metų vasario 5-osios naktį.
Paskutinis susitikimas
Tą naktį Vaida buvo naktiniame klube, išėjusi į lauką priešais save išvydo Eimantą. „Jis priėjo prie manęs ir riktelėjo: tai ką, gražuole, susitikom, kodėl man nepranešei, kur būsi, pamiršai, kad turi man pranešti, jei kur išvažiuoji iš namų? Galvojai, kad aš dar negrįžęs? Dabar greitai sėdi į mašiną“, – prisiminė Vaida.
Kaip ir liepta, Vaida įsėdo į Eimanto automobilį. Jame jau sėdėjo nepažįstama tamsiaplaukė moteris. Automobilis pajudėjo. Trijulė važiavo į Kauną, kur gyveno Vaidos močiutė. Pakeliui Eimantas ėmė kelti pavydo scenas, bet Vaida atsikirto, kad jos gyvenimas yra ne jo reikalas. Įpykusi Vaida kažką įžeidžiančio pasakė šalia sėdėjusiai tamsiaplaukei.
Kol jie buvo automobilyje, Eimantas tvardėsi, bet kai mašina sustojo Kaune, prie močiutės namų, ir išlipusi Vaida nuėjo prie vartelių, Eimantas ją pasivijo, trenkė kumščiu į veidą ir parbloškė ant žemės. Parkritusią moterį Eimantas spardė, tada paėmė už drabužių, pastatė ant kojų ir ėmė rėkti į veidą, kad ji rytoj pat privalės perrašyti iš tėvo paveldėtą verslą jam.
„Po kokių dešimt minučių paskambino, paklausė, ką darau? Atsakiau, kad nieko, esu pas močiutę. Tačiau pati nėjau pas močiutę, pabėgau, nuvažiavau iki senamiesčio“, – pasakojo Vaida.
Supratęs, kad Vaida nenuėjo pas močiutę, Eimantas ėmė skambinėti ir klausinėti, kur ji yra: „Sakė, kad jeigu suras mane jo draugai, man baigsis labai blogai, o jeigu pati pasakysiu, kur esu, tada pažadėjo man nieko nedaryti. Gąsdino, kad nedrįsčiau kreiptis į policiją, vis tiek nieko nepadės, o sau pasidarysiu tik blogiau.“
Po kelių valandų nuolatinio skambinėjimo Vaida pasakė jam, kur esanti. Atvažiavęs Eimantas vėl įsisodino ją į automobilį ir nuvežė į Kleboniškį. Ten surado stovėjimo aikštelę, sustojo, užrakino mašinos duris ir liepė visiems miegoti, blaivytis. Pats irgi miegojo automobilyje. Ryte atsibudęs nepaleido Vaidos tol, kol jųdviejų barnis nebuvo išspręstas. Tada parvežė į Elektrėnus ir liepė vakare jam paskambinti.
Tačiau nuo tada jiedu nebendravo. Kitą dieną Eimantas, – o iš tikrųjų Andrius Raziūnas, – buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Kaltina žinojus apie nusikaltimus
Prasidėjus tyrimui, Vaida buvo kelis kartus apklausta kriminalistų. Svarbu pabrėžti, kad jos parodymai kardinaliai keitėsi.
Pradžioje Vaida teigė, esą tėvo skola už metalą tikrai egzistavo, esą tėvas pats jai apie tai pasakė. Ji tvirtino, kad nuo A.Raziūno finansiškai nenukentėjo. Tačiau vėliau Vaida ėmė tvirtinti, kad melavo, esą tai daryti ją vertė A.Raziūnas, nuolat kartodamas: geras liudininkas – miręs liudininkas.
Net ir sėdėdamas kalėjime, A.Raziūnas darė spaudimą Vaidai, – bent taip liudijo ji pati. Esą per dvi savaites Vaidos įmonę dėl anoniminių skundų tikrino priešgaisrinė sauga, aplinkosauga, statybų inspekcija. Skundai nepasitvirtino ir pažeidimų nebuvo rasta.
Įtariama, kad A.Raziūnas ir jo organizuota grupė iš Vaidos išviliojo turto už 50 tūkst. eurų. Pats jis savo kaltę neigė.
A.Raziūnas tyrėjams teigė, kad su Vaida jiedu buvo meilužiai ir bendrininkai. Esą jų intymi pažintis prasidėjo motelyje tarp Garliavos ir Kauno hidroelektrinės 2015-aisiais, kai jį trumpam išleido iš Pravieniškių laisvės atėmimo vietų ligoninės. Esą tąnakt motelyje Vaida patikrino jo asmens dokumentus ir sužinojo tikrąjį vardą ir pavardę, bet ir toliau su juo bendravo.
A.Raziūnas tvirtino, kad Vaidos teiginiai apie nuolatinį spaudimą, grasinimus ir perduotus pinigus yra absoliučiai melagingi. Jis teigia, kad per paskutinį susitikimą jis tik ramino Vaidą, kad ji nevairuotų girta.
Paklausėme A.Raziūno apie Vaidos istoriją tiesiogiai. Jis atrašė elektroniniu paštu:
Vaida buvo mano statytinė. Ji dalyvavo daugelyje mūsų su Agne sukčiavimo schemų. Dar 2014–2015 metais jos tėvas buvo teismo pripažintas neveiksniu ir priverstinai gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Aš jai padėjau suklastoti dokumentus bei ji perėmė 100 proc. tėvo įmonės akcijų. Minėta bendrovė turėjo nekilnojamojo turto beveik už milijoną litų. Vaida dalyvavo daugelyje neteisėtų veiklų, davė melagingus parodymus, keitė parodymus, kad nutrauktų ikiteisminį tyrimą Agnės atžvilgiu. Vėliau šioje baudžiamojoje byloje ją apklausė kaip specialiąją liudytoją apie galimai jos pačios padarytas nusikalstamas veikas. Siekdama išvengti atsakomybės ji susitarė su tyrėjais ir davė iš dalies melagingus parodymus prieš mane bei taip tapo tariama nukentėjusiąja ir išvengė atsakomybės.
Mes, 15min tyrimų žurnalistai, ne kartą kalbėjome su Vaida telefonu, bet ji atsisakė papasakoti savo istoriją. Susidarė įspūdis, kad ji vis dar smarkiai išgyvena dėl to, ką patyrė.
Pabaigoje norime pabrėžti: prokurorų kaltinimuose parašyta, kad visa ši istorija nuo pradžių buvo sugalvota sukčių. Pamenate, viskas prasidėjo nuo Vaidos tėvo skolos už nepristatytą metalą? Tyrėjai nustatė, kad teismas šią skolą patvirtino remdamasis suklastotais dokumentais, taigi skola neegzistavo. Tariamas metalo pirkėjas buvo eilinis pensininkas, neturėjęs nieko bendro su tokiu verslu, o štai garbinga šiaulietė, reikalavusi iš Vaidos pusantro milijono litų, buvo Antanina Stafeckienė – viena iš svarbiausių aktorių A.Raziūno teatre.
Trečiojoje dalyje skaitykite: kaip apie Andriaus Raziūno ir jo bendrininkių veiklą pirmuosius signalus gavo policija? Vilniuje ir Kaune į pareigūnus kreipėsi nukentėję žmonės, kurie pranešė apie galimą sukčiavimo schemą. Dabar jie pasakoja, esą pradžioje policija nė neketino imtis tyrimo. Taip pat pasakosime apie vieną iš svarbiausių ir įdomiausių veikėjų šioje kriminalinėje istorijoje – 87-erių metų pensininkę Antaniną Stafeckienę, kuri kaltinama rimtais nusikaltimais.
15min atkreipia skaitytojų dėmesį: byla dėl šios istorijos ir galimų nusikaltimų yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Galutiniai sprendimai dar nepriimti.
Apie tyrimą
Šį tyrimą atliko 15min žurnalistai Birutė Davidonytė, Ernestas Naprys ir Dovydas Pancerovas. Didžioji dalis medžiagos surinkta per interviu su žmonėmis, nukentėjusiais nuo įtariamų sukčių. Iš aukų gavome ne tik liudijimus, bet ir kai kuriuos dokumentus ir įrodymus. Svarbios informacijos suteikė aukų interesams atstovaujantys advokatai Juris Petreikis ir Viktoras Onačko.
Dalį informacijos radome Vilniaus apskrities policijos komisariato kriminalistų surinktoje byloje ir Vilniaus apygardos prokuratūros surašytame kaltinamajame akte. Tyrimą vykdę pareigūnai ir prokurorai bendrauti atsisakė.
Panaudojome fragmentus iš anksčiau skelbtų publikacijų „Delfi“, „Aukštaitiškas formatas“, „Akistata“, „Kauno diena“.
Atskiras sistemines problemas, išryškėjusias per šį tyrimą, aptarėme su atsakingomis institucijomis: Kalėjimų departamentu, Notarų rūmais, Registrų centru, Policijos departamentu.
Svarbios informacijos suteikė kaltinamasis Andrius Raziūnas. Su mumis bendravo ir kaltinamoji pensininkė Antanina Stafeckienė. Kaltinamoji Agnė Raziūnė apsiribojo lakoniškais komentarais. Per šį tyrimą naudojome ir slapto filmavimo metodą, reikalingą atskleisti problemas, susijusias su įmone „Turtuvos grupė“, kurios klientų duomenys buvo naudojami galimoje sukčiavimo schemoje.
