32-ejų Kastytis į šią istoriją pateko, kai Rokiškyje mirė jo senelis Bronislovas Luža. Jiedu buvo artimi, nuolat bendraudavo telefonu, todėl Kastyčiui tai buvo sudėtingas laikas.
Praėjus kelioms savaitėms po senelio mirties, Kastytis į savo mobilųjį telefoną gavo trumpąją žinutę, kurioje rašoma, esą kažkoks žmogus bando su juo susisiekti.
Žinutėje to nepažįstamojo telefono numeris ir vardas – advokatas Eimantas, atstovaujantis skolų išieškojimo įmonei „Turtuvos grupė“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pirmoji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (1): neįgaliosios gyvenimą sugriovė Eimanto skambučiai iš kalėjimo
Antroji tyrimo dalis: Šventieji vekseliai (2): sukčiauti Eimantui padėjo ir jam neabejingos moterys
Išsamiai apie šią istoriją jau galite išgirsti pirmajame Lietuvoje kriminaliniame septynių epizodų podkastų seriale „Šventieji vekseliai“.
Klausyti šį podkastą gali tik 15min mokamo turinio 15MAX prenumeratoriai, taip pat jį įsigyti galima audioteka.lt. Jei nesate 15MAX turinio prenumeratoriai, podkastų serialą – visas jo serijas iškart – galite klausyti įsigiję 15MAX narystę ČIA arba audio knygų platformoje audioteka.lt.
Kviečiame pasiklausyti podcasto ištraukų:
Skundą priėmė tik įsikišus Seimo nariui
Kastytis paskambino nurodytu numeriu. Atsiliepė kažkoks vyriškis, prisistatęs Eimanto vardu, – iš tikrųjų tai buvo Andrius Raziūnas. „Jis pareiškė, kad mano senelis buvo kažkam skolingas“, – pasakojo Kastytis.
Jis būtų patikėjęs, kad senelis galėtų turėti menkų skolų, tarkime, už vandenį, elektrą ar kitas komunalines paslaugas, bet išgirdęs nepažįstamo advokato Eimanto įvardintą sumą, Kastytis kaip reikiant sutriko – 9 tūkst. eurų.
„Aišku, pradžioje buvau išmuštas iš vėžių. Suprantate, aš nežinojau, ką daryti. O jis ten taip rimtai kalbėjo: jau yra teismo sprendimas, žinokit, žmonės visus namus praranda, į gatvę išeina. Aišku nemalonu buvo, tikrai turiu prisipažinti, kad sutrikau“, – pasakojo Kastytis.
Tačiau kažkas to nepažįstamo advokato kalbėjimo manieroje, balse, žodžiuose, Kastyčiui sukėlė įtarimų. „Sunku pasakyt kas. Nei jis ten keikėsi, nei ką, bet man nepasirodė įtikinama, kad ten advokatas galėtų būti. Nežinau kodėl. Bet toks įtarimas, kad čia kažkas ne taip“, – sakė Kastytis.
Didžiausią įtarimą kėlė skolos dydis – 9 tūkst. eurų, arba, kaip sakė Eimantas, 30 tūkst. litų. Kastytis puikiai žinojo apie senelio kasdienį gyvenimą ir buitį, todėl negalėjo patikėti, kad senelis būtų nuslėpęs tokį sandorį. Kaip devyniasdešimties vyriškis, gyvenęs daugiabutyje, asketiškai, neturėjęs jokių ypatingų poreikių, galėjo slapta išleisti tokią pinigų sumą?
„Jie skolino seneliui, kai jam buvo 90 metų. Be jokios hipotekos, absoliučiai be jokių garantijų, be grąžinimo termino, be nieko“, – kalbėjo Kastytis.
Jis lig tol neturėjo jokių reikalų su teisėsauga, teismais ar teisininkais, todėl savo aplinkoje ėmė ieškoti žmonių, išmanančių tuos reikalus. Vienas iš tokių žmonių buvo tuometinis Seimo narys Remigijus Ačas, kurį Kastytis pažinojo nuo studijų laikų.
„Jis į mane kai kreipėsi su šita situacija, aš paprašiau, kad mano padėjėjas, dabar jis advokatas yra, į šitą dalyką pasigilintų. Mums kilo tam tikrų nuogąstavimų“, – prisiminė R.Ačas. Tuo laiku jo padėjėju Seime dirbo teisininkas Juris Petreikis. Būtent jis ir padėjo Kastyčiui žengti pirmuosius žingsnius šioje byloje. Vėliau, baigęs darbą Seime, J.Petreikis tapo advokatu ir iki šiol gina nuo A.Raziūno nukentėjusius žmones.
Iš Kastyčio išgirdęs apie jo senelio įtartinas skolas, teisininkas J.Petreikis įtarė galimą sukčiavimą ir patarė nedelsiant kreiptis į policiją: „Aš tada Kastyčiui parengiau tokį pareiškimą, nurodant visas aplinkybes, persiunčiau jam ir nurodžiau, kad reikėtų nunešti į Kauno policiją ir pateikti.“
Kastytis taip ir padarė. 2016-ųjų balandžio 28-ąją, ketvirtadienį, jis nunešė J.Petreikio surašytą pareiškimą į Kauno Žaliakalnio policijos komisariatą, bet padėtis pakrypo netikėta linkme. Kaip pasakojo Kastytis, policijos pareigūnai apžiūrėjo pareiškimą, išėjo su kažkuo pasitarti, o grįžę kategoriškai atsisakė pareiškimą priimti.
„Atsivedė kažkokią moteriškę su antpečiais, ir pradėjo tiesiog labai jau taip nepagarbiai, su šaukimu sakyti: ką tu čia darai, čia yra civiliniai dalykai, kodėl tu pas mus atėjai? Ar tu nori, kad mes, policija, tau asmeniškai dirbtume? Savo problemas čia nori išsispręst?“ – pasakojo Kastytis.
Pradžioje jis užsispyrė, girdi, niekur neis iš komisariato pastato, kol pareigūnai nepriims jo pareiškimo, bet supratęs, kad taip nieko nepasieks, Kastytis išėjo į gatvę. Jis stovėjo automobilių aikštelėje priešais Kauno Žaliakalnio policijos komisariato pastatą ir nežinojo, ką daryti. Jautėsi priblokštas. Galiausiai nusprendė paskambinti Seimo nario padėjėjui J.Petreikiui.
„Aš kreipiausi į Seimo narį Remigijų Ačą su klausimu, ką daryti, nes žmogus net pareiškimo pateikti negali. Tebūnie jis paskui bus pripažintas nepagrįstu, bet net pateikti jo negali ir gauti atsakymo“, – kalbėjo J.Petreikis.
Sužinojęs apie keblią padėtį, Seimo narys R.Ačas paskambino kažkuriam iš Lietuvos policijos vadovų ir pasiskundė Kauno policijos darbu. Tuo metu Kastytis stovėjo aikštelėje su pareiškimu rankoje ir laukė.
„Laukiau gal 20 minučių. Ir tada atėjo, man atrodo, viešosios, policijos vadas ar kažkas tokio, – pavardžių neprisimenu, be uniformos, su civiliais rūbais, bet tikrai ne tas žmogus, kuris turėtų priiminėti pareiškimus, – ir priėmė iš manęs tą pareiškimą“, – kalbėjo Kastytis.
Kitaip tariant, Kauno policijos pareigūnai priėmė skundą dėl Andriaus Raziūno veiklos tik po Seimo nario skambučio ir Policijos departamento vadovybės nurodymo.
Kaip ten bebūtų, 2016-ųjų gegužės 2-ąją Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet Kastytis ir jo advokatas Petreikis manė, kad tyrimas stringa. Jie bandė patys įminti jau mirusio senelio skolos mįslę.
Sutartyse – tonos metalo
Vieną rytą Kastytis nuvažiavo į Kauno mieste esantį „Turtuvos grupės“ biurą ir ten bandė susitikti su pačiu advokatu Eimantu, arba kitaip – Andriumi Raziūnu.
„Tuo metu jis neva buvo teisme, taip pasakė moteriškės, kurios ten dirbo. Ir tada aš išsireikalavau sutartį visą. Gavau paskolos sutartį“, – pasakojo Kastytis. Tai buvo didelis laimėjimas, bandant išsiaiškinti, kas nutiko jo seneliui. Sutartis ir jos sudarymo aplinkybės padidino Kastyčio ir jo advokato įtarimus: neterminuota sutartis su senuku, atidedant palūkanų mokėjimą.
Vėliau ekspertai nustatė, kad Agnė Raziūnė netgi imitavo paskolos grąžinimą, tarsi tai rodytų, jog Kastyčio senelis išties skolinosi pinigų ir netgi bandė juos grąžinti.
„Jie suorganizavo, kad iš pašto skyriaus Rokiškyje būtų padarytas pavedimas į „Turtuvos grupę“ kaip palūkanų sumokėjimas, – sakė J.Petreikis. – Vėliau tik buvo nustatyta ir rašysenos ekspertizė atlikta, kad šitą pavedimą padarė pati Raziūnė.“
Galutinai įsitikinęs, kad senelis pateko į sukčiavimo schemą, Kastytis ieškojo būdų, kaip kuo greičiau ištrūkti iš šios keblios padėties. Per savo advokatą J.Petreikį jis pasiūlė „Turtuvos grupei“ susitarti taikiai, bet rezultatas buvo priešingas. A.Raziūnė kreipėsi į naujienų portalo „Delfi“ žurnalistus ir pabandė juos įtikinti, esą „Turtuvos grupė“ yra tikra skolų išieškojimo įmonė, dėl savo veiklos patirianti spaudimą iš Seimo nario R.Ačo. Tačiau „Delfi“ žurnalistas Mindaugas Jackevičius, išklausęs abi puses, smarkiai tuo suabejojo.
„Ji papasakojo savo istoriją, ir aš pradėjau gilintis į tą istoriją. Ir kuo daugiau gilinausi, tuo labiau klausimų man kilo, – pasakojo M.Jackevičius. – Jie turbūt naiviai tikėjosi, kad žurnalistai nekritiškai pažiūrės ir ims pulti ant politikų, kad jie kišasi į tą istoriją, bet pasisuko viskas kitaip.“
Galiausiai, M.Jackevičius parašė straipsnį apie rimtų įtarimų keliančią skolų išieškojimo įmonę, kuri suteikė neaiškią paskolą senoliui. „Delfi“ straipsnis tapo savotišku ledlaužiu šioje istorijoje, nes Kastytis rado daugiau įrodymų. „Tą straipsnį perskaitė ir atsiliepė tokia moteriškė, Vaida. Ir ji pasakė, kad mano senelio pavardę jinai žino, nes neva mano seneliui jos tėvas, kuris dabar jau irgi miręs, buvo skolingas“, – kalbėjo Kastytis.
Tai ta pati Vaida iš Elektrėnų, kurios istoriją pasakojome ankstesniame straipsnyje. Pamenate, jos tėvas neva pardavė metalą kažkokiam Bronislovui Lužai, bet krovinio nepristatė ir liko skolingas 30 tūkst. litų? Tas neva metalą pirkęs ir tariamos skolos neatgavęs B.Luža ir buvo Kastyčio senelis.
Vaida Kastyčiui parodė visas sutartis, kurias neva sudarė jos tėvas. Paaiškėjo, kad į tą pačią schemą buvo įtraukti ir Kastyčio senelis, ir Vaidos tėvas.
„Tikrai žinojau, kad mano senelis jokiais metalais niekada gyvenime neprekiavo, ir juolab kai jam buvo devyniasdešimt metų. O kiekis ten tonomis. Ne tai, kad kažkokį stovelį jis būtų pirkęs, bet tonomis“, – pasakojo Kastytis.
Kastytis apie neįtikėtiną atradimą papasakojo savo advokatui Petreikiui. Šis irgi nustebo: „Rokiškio daugiabučiame name, penktame aukšte vienišas senelis devyniasdešimties metų ar gali patikėti, kad jis perka 15 tonų kažkokio metalo, švelerio? Ta prasme? “
Lyg to būtų negana, Kastytį pasiekė dar viena pribloškianti žinia.
Įšaldė pinigus ir turtą
Vieną vakarą Kastytis nuėjo į prekybos centrą. Atėjus jo eilei prie kasos, bandė atsiskaityti už prekes, bet kasininkė pranešė, kad jo banko sąskaitoje trūksta pinigų. Kastytis tuo laiku dirbo du darbus, be to, gaudavo doktorantūros stipendiją, todėl žinojo turįs pinigų.
Grįžęs į namus Kastytis sėdo prie kompiuterio ir internetu pasitikrino savo banko sąskaitą. Ekrane pamatė sumą su minuso ženklu. Kastytis ne iškart suprato, kas įvyko. Tik pradėjęs aiškintis sužinojo, kad teismas areštavo visą jo turtą.
Paaiškėjo, kad „Turtuvos grupė“ teisme bando įrodyti, esą Kastyčio senelio skolos yra tikros, neišgalvotos, o po senelio mirties jo turtą perėmęs anūkas nenori tų skolų grąžinti. Taigi teismas laikinai areštavo Kastyčio pinigus, santaupas, automobilį, senelio palikimą, butą, garažą. Viską.
„Įsivaizduokime dabar situaciją, nežinodami konteksto: yra bendrovė, yra senolis prisiskolinęs, numiręs, o anūkas visom priemonėm vengia skolos. Taip aš jums papasakosiu šitą istoriją. Tada ir jūs teisėjos vietoje sakytumėt: palaukit, „Turtuvos grupės“ interesai irgi turi būti apsaugoti“, – aiškino advokatas J.Petreikis.
Kastyčio gyvenimas buvo paralyžiuotas. Tuo laiku jis dirbo du darbus, gaudavo dvi algas, bet visi jo pinigai įšaldavo banko sąskaitoje. Kastytis negalėjo parduoti savo asmeninio automobilio, negalėjo parduoti senelio buto, kuris jam buvo nereikalingas ir už kurį reikėjo mokėti komunalinius mokesčius. Advokato J.Petreikio padedamas Kastytis sugebėjo išsireikalauti, kad jam būtų leista kas mėnesį iš savo sąskaitos pasiimti 600 eurų grynais.
„Nueini į banką, pildai tokį prašymą, tada lauki apie pusvalandį. Yra žmogus, kuris patikrina, kad antstolis leidžia tau tų pinigų pasiimti. Iš tų 600 tau lieka tik 590 eurų, nes už tą paslaugą dar turi susimokėti. Atrodo smulkmena, bet tai žiauriai užknisa, kai esi tokioje situacijoje“, – pasakojo Kastytis.
Taip jis gyveno ketverius metus. Tas faktas, kad kitoje byloje tas pats A.Raziūnas, A.Raziūnė ir jų bendrininkė Antanina Stafeckienė buvo kaltinami sukčiavimu, niekaip nepakeitė teismo nuomonės ir Kastytis vis tiek negalėjo naudotis savo turtu.
„Tu žinai, kad esi teisus, bet nieko negali padaryt. Aš turėjau planų savo verslą steigti. Akademinė karjera mano turėjo pristoti. Turėjau planų į tarptautinį akademinį lygį išeiti. Bet dabar va tiktai jau po truputį kažkiek pavyksta kabintis“, – kalbėjo Kastytis.
Visą tai baigėsi tik šiemet, 2020-ųjų sausio 16-ąją, kai Kastytis ir jo advokatas J.Petreikis laimėjo teismo procesą prieš „Turtuvos grupę“. Jis įrodė, kad jo senelio vardu sudarytos sutartys buvo klastotės ir jokių paskolų devyniasdešimtmetis vyras negavo. Po ketverių metų pertraukos Kastytis vėl gali nevaržomai naudotis savo turtu.
Nepaisant teismo sprendimo, A.Raziūnė savo kaltę neigė. Ji tvirtino tikrai skolinusi pinigus Kastyčio seneliui, netgi vežusi grynuosius 200 kilometrų, iš Kauno į Rokiškį, kad suteiktų jam paskolą.
Tačiau sukčiavimo schemos sumanytojas A.Raziūnas mums, 15min žurnalistams, kaltę pripažino. Štai ką jis pasakojo apie Kastyčio senelio Bronislovo Lužos istoriją:
Jis buvo „Turtuvos grupės“ klientas. Patiklus žmogus. Mums kilo mintis apgaulės būdu sudaryti paskolos sutartį ir vėliau reikalauti pinigų. Agnė nuvyko pas jį ir apgavo, kad turi jis pasirašyti ant dokumentų dėl teismo, bet ji davė jam pasirašyti paskolos sutartį ir pinigų išmokėjimo kvitą. Taip jis tapo skolininku. 30 tūkst. litų Agnė iš įmonės pasiėmė sau, kad skola būtų įtikinamesnė. Vėliau buvo suplanuota perimti Lužos nekilnojamąjį turtą, bet nespėta, nes Luža mirė. Tokių paskolos sutarčių buvo sudaryta daug ir žmonės net nežinojo esantys skolingi.
Kastyčiui ir jo advokatui J.Petreikiui kilo abejonių dėl Kauno policijos veiksmų, esą tyrimas strigo, buvo mėtomas iš vienos vietos į kitą. Policijos atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad Kauno pareigūnai atliko daugybę veiksmų, o ilgiausiai užtruko rašysenos ekspertizės ir įmonių finansiniai tyrimai. Iš viso tyrėjai surinko 5 bylos tomus, – apie 850 puslapių.
Kastyčio skundas, vargais negalais perduotas Kauno policijai, buvo bene pirmas signalas teisėsaugai apie A.Raziūno ir kitų įtariamųjų veiklą. Netrukus po to teisėsauga ėmė klausytis A.Raziūno telefoninių pokalbių.
Tuo pačiu skundų gavo ir Vilniaus policija.
Planavo netikrą notarų biurą
2016-ųjų gruodžio 29-ąją, ketvirtadienį, kaunietė Aida Žekevičiūtė nuėjo prie 4-ojo notaro biuro Kaune, Savanorių prospekte. Įsitikinusi, kad niekas jos nestebi, moteris priėjo arčiau stiklinio pastato ir nuo durų nusuko lentą su užrašu „notaras“. Tada pasišalino. Taip padaryti jai liepė A.Raziūnas, mat turėjo naują planą.
Jis sumanė įrengti netikrą notarų biurą, į kurį ketino priimti nieko neįtariančias aukas ir vilioti iš jų pinigus. Savo bendrininkėms A.Raziūnas buvo padalinęs užduotis: jo žmona A.Raziūnė surado nuomojamą butą Vilniaus Konstantino Kalinausko gatvėje, ant Tauro kalno, o jį išsinuomojo pensininkė Antanina Stafeckienė.
Pirmiausia į šį netikrą notarų biurą A.Raziūnas planavo prisikviesti ūkininką iš Akmenės rajono, iš kurio tikėjosi išvilioti keliasdešimt tūkstančių eurų. Dabar šis nukentėjęs žmogus norėjo likti neįvardintas, todėl jo istoriją mums papasakojo advokatas Viktoras Onačko.
2016-ųjų rudenį tasai ūkininkas kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę „Turtuvos grupė“, kad ši padėtų susigrąžinti pinigus iš bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „Kviečiai“, kuri liko skolinga už grūdus. Greitai įtariami sukčiai pateikė pasiūlymą: esą „Kviečiai“ turi užslėptą brangų žemės sklypą, kurį ūkininkas gali perimti, o tada, padedamas „Turtuvos grupės“, parduoti už brangiau ir taip atgauti skolą.
Galiausiai, jie sutarė susitikti Kaune prie degalinės „Statoil“ ir kartu nuvažiuoti prie ano žemės sklypo.
2016-ųjų lapkričio 10-ąją, snieguotą ketvirtadienio rytą, ūkininkas atvažiavo iš Akmenės rajono į Kauną ir degalinėje susitiko su vyriškiu, prisistačiusiu „Turtuvos grupės“ atstovu, – tai buvo A.Raziūnas. Ūkininkas jį apibūdino taip: 35-erių, vidutinio ūgio, tamsių plaukų, liesas, vairavo juodą automobilį „BMW X6“.
„Su tuo asmeniu jie nuvažiavo į Trakų rajono Dusmenų kaimą, kur nuo kelio matyti žemės sklypas, prie pat ežero, toks pelkėtas. Jam parodė tą sklypą ir pažadėjo: jei jis tą sklypą nuperka, tai tada „Turtuvos grupė“ padės jį parduoti“, – pasakojo advokatas V.Onačko.
Apžiūrėjęs sklypą, ūkininkas sutiko su pasiūlymu. A.Raziūnas pasakė, kad sklypą parduoda Vilniuje gyvenanti pensininkė Antanina Stafeckienė, – ūkininkas nė neįtarė, kad toji pensininkė yra įtariamų sukčių bendrininkė. A.Raziūnas sakė, esą moteris nori šiandien pat gauti avansą – 10 tūkst. eurų grynais. Tokios sumos ūkininkas su savimi neturėjo, todėl A.Raziūnas nuvežė jį į banką Vilniuje.
Paėmę pinigus, jiedu atvažiavo į Vilniaus Pilaitės miegamąjį rajoną. Sustojo prie naujos statybos, tamsios spalvos daugiabučio, apsupto prekybos centrų.
Pakilę liftu, A.Raziūnas ir ūkininkas paskambino į vieno buto duris. Jas atidarė šeimininkė, kurią ūkininkas vėliau apibūdino kaip guvią, pasitempusią, liekną, rudaplaukę pensininkę.
Trijulė nuėjo į svetainę, kuri buvo sujungta su virtuve, sėdo prie stalo ir ėmė kalbėti apie reikalus. Pensininkė pareiškė, esą jau turi kitą pirkėją, kuris už sklypą mokės 120 tūkst. eurų. Išgirdęs tokią naujieną, A.Raziūnas ėmė grasinti, kad paduos pensininkę į teismą. Girdi, viskas jau seniausiai sutarta ir jiedu su ūkininku atvežė rankpinigius. Šio spektaklio kulminacijoje, pensininkė palūžo ir ranka užrašė A.Raziūno diktuojamą tekstą:
Aš, Antanina Stafeckienė, paėmiau iš ūkininko 10 tūkst. eurų avanso už žemės sklypą Trakų rajone prie Didžiulio ežero. Įsipareigoju žemės sklypą parduoti už 48 tūkst. eurų iki 2017-ųjų sausio 1 dienos. Bet ne vėliau, kai bus gauti leidimai iš atitinkamų įstaigų sandoriui sudaryti. Pinigus gavau, Antanina Stafeckienė.
Kai A.Stafeckienė viską užrašė, A.Raziūnas neva patikrino tekstą ir patvirtino, kad viskas gerai. Nieko neįtariantis ūkininkas iš kišenės išsitraukė 10 tūkst. eurų ir padėjo pinigų krūvą ant stalo. A.Stafeckienė ėmė skaičiuoti kupiūras po 100, 200 ir 500 eurų.
Sandoris užtruko apie dešimt minučių. Po to A.Raziūnas ir ūkininkas atsisveikino su pensininke ir jau leidosi žemyn į kiemą, bet staiga A.Raziūnas susizgribo kažką pamiršęs pas A.Stafeckienę namuose ir puolė atgal į butą. Galima įtarti, kad iš tikrųjų A.Raziūnas grįžo pasiimti tų 10 tūkst. eurų, kuriuos ūkininkas atidavė.
„Po to aprimo kuriam laikui šitie santykiai. Ir žmogui, be abejo, pasidarė neramu. Apsiraminęs jis pradėjo mąstyt, ar viską gerai padarė“, – pasakojo advokatas V.Onačko.
Ėjo dienos, savaitės, bet ūkininkas nesulaukė jokių žinių apie tolimesnius veiksmus, sklypo pirkimą ir pardavimą. Pajutęs galimą apgaulę jis kreipėsi į Vilniaus advokatą V.Onačko, kuris ir pasakoja šitą istoriją.
Advokatas iškart patikrino minėto žemės sklypo duomenis Registrų centre ir pamatė, kad tik dalis to sklypo priklausė A.Stafeckienei. Dar svarbiau – toji dalis jau senų seniausiai buvo areštuota antstolių ir negalėjo būti parduota. Bet didžiausias akibrokštas, kad sklypas, kurį A.Stafeckienė ūkininkui pardavinėjo už 48 tūkst. eurų, realiai buvo vertas vos kelių šimtų.
„Kilo tam tikrų įtarimų, kad bandoma bent jau civiline tvarka padaryti sandorį neteisėtą, jog bandoma realizuoti areštuotą žemės sklypą, turtą. Tas iš principo įmanoma, bet tokiu atveju, be abejo, turi dalyvauti ir kreditorius, kurio naudai areštas padarytas. Tai tokia aplinkybė buvo nuslėpta“, – pasakojo V.Onačko.
2016-ųjų lapkričio 22-ają, praėjus beveik dviem savaitėms po to, kai ūkininkas atidavė krūvą pinigų A.Stafeckienei, jo advokatas kreipėsi į Vilniaus policiją. Po kelių savaičių atėjo žinia, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas galimo stambaus masto sukčiavimo. Ūkininkas buvo apklaustas kriminalistų.
Grįžęs iš pirminės apklausos, ūkininkas sulaukė A.Raziūno skambučio. Pastarasis pasakė, esą pensininkė A.Stafeckienė jau reikalauja pabaigti žemės sklypo pirkimo sandorį. A.Raziūnas aiškino, esą ūkininkas turi surinkti dar 17 tūkst. eurų ir tada jie kartu nuvažiuos pas notarą ir užbaigs sandorį.
Kriminalistų tyrimas rodo, kad tuo laiku A.Raziūnas ir jo bendrininkės įrenginėjo netikrą notarų biurą, į kurį ketino atsivežti ūkininką ir suvaidinti sandorį. Neaišku kodėl, bet įtariami sukčiai nebaigė šio nusikaltimo. Kaip ir buvo sutarę, jie išsinuomojo butą Vilniaus Kalinausko gatvėje, pavogė kauniečių notarų iškabą, bet savo aukų į netikrą biurą taip ir neįviliojo.
Po kelių mėnesių A.Raziūnas buvo sulaikytas ir su bendrininkėmis stojo prieš teismą.
Notaro biuro iškabos pagrobimu kaltinama Aida Žekevičiūtė 15min sakė neturinti ko pasakoti apie šitą istoriją. Paklausta, ar nuo notarų pastato nusuko iškabą, moteris atsakė klausimu: ne, ar jūs juokaujat?
Pats A.Raziūnas tyrėjams neigė padaręs nusikaltimą, tvirtino norėjęs padėti sunkumų prispaustai A.Stafeckienei parduoti žemės sklypą. Tačiau savo laiškuose mums, 15min žurnalistams, A.Raziūnas savo kaltę dėl šio epizodo pripažino.
Stafeckienė, Stafeckienė, Stafeckienė, – šioje ir kitose istorijose ne kartą minėjome jos pavardę ir dabar, regis, pats laikas apie ją papasakoti plačiau.
Ūkininkas iš Akmenės rajono, A.Stafeckienės nuomojamame bute atidavęs 10 tūkst. eurų, buvo toli gražu ne vienintelis jos svečias. Ir ne vienintelė auka.
Žieduota ledi
Pensininkė Antanina Stafeckienė yra viena iš svarbiausių ir įdomiausių veikėjų šioje kriminalinėje istorijoje. Jos asmeninėje biografijoje nesunku paklysti. Tikrai žinome, kad ji gimė 1932-ųjų birželį, taigi dabar jai yra 87-eri. Turi vidurinį išsilavinimą, yra išsiskyrusi, gyvena Šiauliuose, gauna pensiją, kol kas neteista. Šiuos faktus žinome iš prokurorų, kurie A.Stafeckienę kaltina rimtais nusikaltimais.
Perskaičius kaltinamąjį aktą ir pakalbėjus su nukentėjusiais žmonėmis ryškėja, kad dauguma jų vienaip ar kitaip susidūrė su A.Stafeckiene. Situacijos šiek tiek skirdavosi, mainėsi ir A.Stafeckienės sukurti personažai, bet dažniausiai ji vaidindavo solidžią, pasiturinčią, sąžiningą verslininkę, nors, kaip įtariama, neturėjo beveik jokio turto. Dažnai ji aukoms prisistatydavo Anicetos vadu ir pasakodavo valdžiusi suknelių salonus, bet Registrų centre jos duomenys veda tik į statybų įmonę Kaune.
A.Raziūno sukurta sukčiavimo schema veikė panašiai, kaip ir ano ūkininko atveju. Į „Turtuvos grupę“ kreipdavosi žmogus, norėjęs atgauti skolą. Advokatu apsimetęs A.Raziūnas pasiūlydavo aukai vietoje skolos perimti brangų sklypą, už kurį reikės primokėti – kartais tai buvo keli tūkstančiai, kartais dešimtys tūkstančių eurų. Tuomet į sceną žengdavo A.Stafeckienė: ji priimdavo į savo butą nieko neįtariančias aukas, užliūliuodavo pažadais, ir paimdavo pinigus, mainais išrašiusi nieko vertų vekselių.
Štai tik keli pavyzdžiai:
2016-ųjų spalio 14-ąją A.Stafeckienės namuose lankėsi nukentėjusi Dalija, kuri už žemės sklypą perdavė beveik 4 tūkst. eurų avansą.
Po kelių savaičių, lapkričio 7-ąją, ten apsilankė Algis, atidavęs 5,6 tūkst. eurų.
Netrukus, lapkričio 16-ąją, Valerija už žemės sklypą perdavė 7,5 tūkst. eurų avansą.
Po dviejų dienų pas A.Stafeckienę atvyko Juozas Algirdas, atidavęs jai 12,5 tūkst. eurų.
Dar po savaitės, lapkričio 30-ąją, A.Stafeckienės bute lankėsi Marija, sumokėjusi 2,7 tūkst. eurų grynais.
Esmė visais atvejais buvo ta pati – aukos mokėjo tūkstančius eurų už neva brangų sklypą ir nė neįtarė, kad tai buvo pelkė, kurios vertė tebuvo keli šimtai eurų ir kuri jau senų seniausiai buvo areštuota.
Štai kaip A.Stafeckienės vaidmenį apibūdino advokatas J.Petreikis: „Tikra oskarų, Kanų kino festivalio ir Berlyno kino festivalio premijų laureatė, mano galva, yra ponia Stafeckienė. Jos vaidmuo, jos kurtas įvaizdis, jos dabartinis elgesys, jos pokalbiai, kuriuos teko matyti ikiteisminiame tyrime, – iš tiesų tai yra retų sugebėjimų žmogus, kuris buvo pasitelktas įspūdžiui sustiprinti.“
Telšių rajone dirbantis ūkininkas Valius, netekęs šimtų tūkstančių eurų, taip apibūdino A.Stafeckienę: „Pasitempusi, sena ledi, jau pagyvenusi, žieduota, su palietu. Motriška kaip motriška.“
O štai pavyzdžiui nukentėjusi Dalija, iš A.Stafeckienės lūpų išgirdo, esą ši savo lėšomis pastačiusi bažnyčią Šiauliuose, esą jai popiežius netgi atsiuntęs padėkos raštą, o dabar, girdi, ruošiasi statyti senelių namus. Beje, vėliau A.Stafeckienė ir mums rodė spalvotą lapą su popiežiaus Benedikto XVI nuotrauka, ant kurio suraitytas kažkokio dvasininko parašas.
15min skaičiavimu, iš viso A.Stafeckienė pasirašė mažiausiai 100-ą vekselių už maždaug milijoną eurų. Tačiau ji neturėjo beveik jokio turto. „Tai dėl to ji irgi vienas iš aspektų buvo pasirinkta, kad tu neturi iš jos, ką paimti. Ji nieko neturi. <...> Tai ji tų vekselių galėjo rašyt lengva ranka milijonais, jai tas pats, vienu nuliu daugiau, vienu mažiau, jokio skirtumo jai. Dėl to ji labai ir nesijaudino“, – sakė advokatas J.Petreikis.
Puikus A.Stafeckienės veikimo pavyzdys – Didžiojoje Britanijoje gyvenančios Valentinos istorija. Ši nukentėjusi moteris taip pat lankėsi A.Stafeckienės bute.
Bobutė iš inteligentų
Valentina turėjo skolininką, ilgai negrąžinusį maždaug 30 tūkst. eurų. Internete rado „Turtuvos grupės“ skelbimą, pasikalbėjo su A.Raziūne ir, galiausiai, rado būdą, kaip atgauti pinigus – pasirodo, skolininko giminaitė turi brangų sklypą, kurį Valentina galėtų pasiimti, bet reiktų primokėti 9 tūkst. eurų. Atrodė, kad tai vienintelis būdas atgauti skolą, todėl Valentina sutiko.
Skolininko giminaitę suvaidino A.Stafeckienė. Ji gyveno nuomojamame bute Vilniuje, Pilaitėje, Vydūno gatvėje, šalia prekybos centro „Pupa“. Ten vieną vakarą iš Kauno atvažiavo Valentina ir jos pažįstamas. Prie namo juos pasitiko advokatas Eimantas: juodu paltu, baltais marškiniais, blizgančiais batais, odiniu portfeliu, išlipo iš prabangaus džipo.
„Aš atvažiavau iš Kauno su tokiu pažįstamu. Bet Eimantas man pasakė: jokių pažįstamų nesivesk, senas žmogus bijos. Ir, vienu žodžiu, tas pažįstamas liko laukt manęs apačioj“, – pasakojo Valentina.
Valentina taip apibūdino A.Stafeckienės butą, į kurį įžengė kartu su apsimetėliu advokatu: „Studija tokia, kaip dabar tie nauji butai būna. Ten tik vienas kambarys, labai tvarkingas, balta staltiesėlė virtuvėj patiesta.“ Virtuvėje buvo paruoštas stalas: vynas, ikrai, sumuštiniai. Valentina vyno atsisakė, bet pasiruošimas jai paliko įspūdį.
O kaip atrodė pati A.Stafeckienė? „Nagučiai nulakuoti, kaip senas žmogus, taip gražiai pasipuošusi, apsirengus, šukuosena padaryta. Bobutė tokia iš inteligentų“, – pasakojo Valentina.
Patikėjusi šia apgaule, Valentina pervedė į „Turtuvos grupės“ sąskaitą 9 tūkst. eurų. Po kelių dienų Kaune, Laisvės alėjoje, ji vėl susitiko su advokatu Eimantu. Šis padavė krūvą A.Stafeckienės pasirašytų vekselių, – esą tai garantija, kad pensininkė Valentinai tikrai grąžins kone 50 tūkst. eurų.
„Aš jam dar butelį nupirkau gerą, patį brangiausią, kokį radau Lietuvoje. Už tą vargą, kad jis po darbo dirba“, – prisiminė Valentina.
Po to Valentinos bendravimas su įtariamais sukčiais nutrūko. Kitą kartą juos sutiko tik teismo posėdyje. Ten Valentina dar kartą išvydo A.Stafeckienę: „Tokia mandra dabar, vaikščioja galvą užrietus, ji visai ne prie nieko, atrodo niekuo nedėta.“
Bandymai pasikalbėti
Mums į A.Stafeckienės namus patekti buvo gerokai sudėtingiau.
Bandymai gauti jos komentarą tęsėsi kelis mėnesius. Kai pirmą kartą pasiūlėme susitikti ir pasikalbėti apie bylą, kurioje ji įtariama sunkiais nusikaltimais, pensininkė telefonu sakė: „Aš jau esu pažeminta, bijau, kad manęs dar kartą nepažemintų, negąsdintų. Bet čia žinokit, siaubinga. Žinokit, mane būtų nužudę.“
Po trumpo pokalbio sutarėme kitą savaitę pasimatyti Šiauliuose, kur šiuo metu ji gyvena. „Aš viską parodysiu, ką turiu, aš jums viską pasakysiu, – sakė A.Stafeckienė. – Vienu žodžiu, aš jūsų lauksiu ir mes pasikalbėsim, pirma jūs turit manęs išklausyt.“
Tačiau sutartą dieną paskambinus patikslinti susitikimo laiką, A.Stafeckienė pareiškė persigalvojusi – advokatė liepė neduoti interviu. Sulaukę neigiamo atsakymo, nutarėme ją pakalbinti po teismo posėdžio.
2020-ųjų sausio 27-ąją, pirmadienio popietę, 15min žurnalistas Ernestas Naprys atvyko į Kauno apygardos teismą, kur dabar nagrinėjama įtariamų sukčių byla. Įžengęs į teismo salę Ernestas išvydo senyvą moterį, elegantišką, rusvaplaukę, nuo galvos iki kojų apsirengusią juodai. Tai ir buvo A.Stafeckienė.
Netrukus A.Stafeckienė atsigręžė į šalia sėdinčią kitą kaltinamąją, A.Raziūnę, ir ištarė: ar tau ne gėda, kiaule tu; aš tau tiesą sakau, kad tu esi vagilka, aferistė; tu vagilka, gali viską padaryt, gali žmogų nužudyt. A.Raziūnė išsitraukė mobilųjį telefoną ir ėmė filmuoti A.Stafeckienę, dėl ko pastaroji baisiai įsižeidė.
Ištaikęs progą, žurnalistas pabandė A.Stafeckienę pakalbinti. Pamačiusi diktofoną ir fotoaparatą, moteris išsyk atsisakė kalbėtis. Žurnalistui pažadėjus, kad pokalbis bus neoficialus, ji ir be klausimų ėmė pasakoti įvairiausius epizodus iš bylos. A.Stafeckienė ašarojo, tikino, kad yra nekalta, kad ją apgavo, kad ji tokia pati auka, kaip ir kiti. Galiausiai, A.Stafeckienė pažadėjo dar kartą pagalvoti dėl oficialaus interviu jos namuose.
Šį pokalbį mačiusi prokurorė šyptelėjo ir palinkėjo žurnalistui nepasiklysti. Tiesa, pati atsisakė 15min pakomentuoti pateiktus kaltinimus.
Po kelių savaičių A.Stafeckienė į teismo posėdį atsinešė dokumentus, šūsnį užrašų, esą įrodančių jos nekaltumą; du sąsiuviniai ranka rašytų atsiminimų, teismo nutartys, skolos lapelis, „Turtuvos grupės“ reklamos iškarpa iš laikraščio ir net raštas iš Vatikano. Viską peržiūrėjęs žurnalistas Ernestas Naprys vėl pasiūlė pasikalbėti oficialiai, prieš filmavimo kameras. Šį kartą A.Stafeckienė sutiko.
„Mano žodis šventas“
Vasario 20-ąją, ketvirtadienio popietę, 15min žurnalistas ir operatorius atvyko prie nurodyto daugiabučio. Šiauliuose. Palypėję kelis aukštus laiptine, paskambino į A.Stafeckienės buto duris. Kviesdama į vidų, ji prašė nenusiauti batų, girdi, namuose šalta. Moteris ir pati vilkėjo paltą, kurio nenusivilko viso pokalbio metu.
A.Stafeckienės butas atrodė naujai įrengtas ir tvarkingas, jaukus, bet iš tikrųjų šaltas. Ji sakė šį butą besinuomojanti, nes pati nebeturi jokio turto, suprask, viską išviliojo sukčiai.
Susėdus prie stalo svetainėje A.Stafeckienė pradėjo pasakoti savo istoriją. Ji teigė, esą praeityje paveldėjo daug brangių žemės sklypų, kuriuos norėjo parduoti, bet liko apgauta. Esą sklypų pirkėjai liko jai skolingi didžiulę pinigų sumą, daugiau nei milijoną litų. Tada ji ir kreipėsi į „Turtuvos grupę“.
„Mano vienintelė klaida, kad aš pasitikėjau ir kreipiausi tos skolos išieškot. Tegul būtų pražuvę man tas 1,2 milijono, aš turėjau dar žemės, aš turėjau butą, aš turėjau pinigų, aš būčiau atsigavus iš karto. Bet va radau skelbimą, susigundžiau ir pakliuvau į tokių aferistų rankas”, – sakė A.Stafeckienė.
Pokalbiui įsibėgėjus A.Stafeckienė pasimetė savo pasakojime. Tada paėmė ranka prirašytus sąsiuvinius ir tęsė savo pasakojimą skaitydama iš lapų.
A.Stafeckienė pripažįsta, kad pas ją į butą A.Raziūnas vesdavo menamus jos sklypo pirkėjus. Sakė, kad tokių atvejų galėjo būti penki, gal septyni. Tame A.Stafeckienė nieko blogo nemačiusi: girdi, jai to sklypo nereikėjo, esą žemė jos vardu buvo užrašyta jai net nežinant. „Paduoda man, pasirašo. Jie žmonės ištraukia padeda pinigus, man liepia perskaičiuot. Aš nieko blogo negalvoju, perskaitau, bet jis tuos pinigus pasiimdavo“, – pasakojo A.Stafeckienė.
Ji bandė sudaryti įspūdį, kad pati yra sukčių auka. Sakė nesanti įtariamų sukčių bendrininkė. Neva pasinaudoję jos patiklumu ir apgaulės būdu gavę jos parašus ant vekselių, A.Raziūnas ir A.Raziūnė apgaudinėjo kitus žmones. A.Stafeckienė neigė, kad pati žadėdavo nukentėjusiems grąžinti skolas, įrašytas jos vekseliuose: „Ne, aš joms nesakiau, vat kaip jūs mane gyvą matot. “
Tai netiesa, nes 15min turimi autentiški pokalbių įrašai atskleidžia, kad ji tikrai žadėdavo grąžinti pinigus. Štai pavyzdžiu citata iš garso įrašo, kurį slapta padarė mirusios aukos dukterėčia, kuriai A.Stafeckienė žadėjo gražinti iš tetos gautus pinigus: „Kai atiduosiu jums pinigus, tai tikrai žinosit, kad yra žemėj dar teisingų žmonių. Patikėkite manimi, aš jums šventai sakau, aš esu tikinti, aš nenoriu, kad kokia negarbė mano vaikams.“
Arba kita A.Stafeckienės citata iš to paties pokalbio: „Žinokite, mano žodis yra šventas. Pirmiausiai gauti pinigai į mano ranką, aš jums atiduodu. <...> Dieve, aš nežinau, jeigu aš jums nenorėčiau atiduoti, tegu man krenta kokia nors nelaimė ant manęs."
Arba dar viena citata: „Aš jums visa širdimi tikrai šventai [sakau], aš jums tikrai atsiskaičiuosiu iki aguonos grūdą.“
Pats galimos sukčiavimo schemos organizatorius A.Raziūnas mums tvirtino, esą A.Stafeckienė nieko nežinojo apie vykdomus nusikaltimus. Jis savo laiškuose mums pasakojo tą pačią istoriją kaip ir A.Stafeckienė – esą ji į „Turtuvos grupę“ kreipėsi kaip klientė, bet ilgainiui prieš savo valią buvo įtraukta į sukčiavimo schemas:
Bėgant laikui tapome draugais, o man su Agne reikėjo žmogaus iš šalies, kuris sudarinėtų fiktyvius sandorius. Stafeckienė nesuprato, kad dalyvauja mano su Agne parengtose sukčiavimo schemose. Stafeckienės pagalba buvo fiktyviai perleista daug nekilnojamojo turto, legalizuotų lėšų. Stafeckienė manė, kad dalyvauja versle, tačiau viskas buvo priešingai.
Tačiau pabaigoje norime pabrėžti: mūsų surinkti liudijimai, įrodymai, taip pat teisėsaugos tyrimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad didžioji dalis A.Stafeckienės ir A.Raziūno teiginių, esą ji nieko nežinojo apie vykdomus nusikaltimus, švelniai tariant, nėra teisingi.
Faktas, kad A.Stafeckienė aukoms girdavosi turtais, žemės sklypais, europine parama, apgautiems žmonėms žadėdavo grąžinti pinigų sumas, įrašytas jos beverčiuose vekseliuose. Kad būtų įtikinamiau, tuos vekselius ir savo pažadus laimindavo Dievo žodžiais. Mano žodis šventas, sakydavo A.Stafeckienė.
Nežinia, gal ir šventas, bet faktas, kad jokių skolų ji taip ir negrąžino.
Ketvirtoje dalyje skaitykite: papasakosime ūkininkų iš Telšių rajono Aldonos ir Valiaus istoriją. Jie labai pasitikėjo Andriumi Raziūnu, kurį pažinojo kaip advokatą Eimantą. Įtariami sukčiai panaudodami įvairias schemas iš šeimos išviliojo ir šimtatūkstantinę sumą pinigų, ir turtą, ir net ekskavatorių, kuriuo ūkininkai dirbo žemę. Šioje istorijoje dalyvavo ir buvęs Seimo narys bei buvęs Kauno meras Vytautas Šustauskas.
15min atkreipia skaitytojų dėmesį: byla dėl šios istorijos ir galimų nusikaltimų yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Galutiniai sprendimai dar nepriimti.
Apie tyrimą
Šį tyrimą atliko 15min žurnalistai Birutė Davidonytė, Ernestas Naprys ir Dovydas Pancerovas. Didžioji dalis medžiagos surinkta per interviu su žmonėmis, nukentėjusiais nuo įtariamų sukčių. Iš aukų gavome ne tik liudijimus, bet ir kai kuriuos dokumentus ir įrodymus. Svarbios informacijos suteikė aukų interesams atstovaujantys advokatai Juris Petreikis ir Viktoras Onačko.
Dalį informacijos radome Vilniaus apskrities policijos komisariato kriminalistų surinktoje byloje ir Vilniaus apygardos prokuratūros surašytame kaltinamajame akte. Tyrimą vykdę pareigūnai ir prokurorai bendrauti atsisakė.
Panaudojome fragmentus iš anksčiau skelbtų publikacijų „Delfi“, „Aukštaitiškas formatas“, „Akistata“, „Kauno diena“.
Atskiras sistemines problemas, išryškėjusias per šį tyrimą, aptarėme su atsakingomis institucijomis: Kalėjimų departamentu, Notarų rūmais, Registrų centru, Policijos departamentu.
Svarbios informacijos suteikė kaltinamasis Andrius Raziūnas. Su mumis bendravo ir kaltinamoji pensininkė Antanina Stafeckienė. Kaltinamoji Agnė Raziūnė apsiribojo lakoniškais komentarais. Per šį tyrimą naudojome ir slapto filmavimo metodą, reikalingą atskleisti problemas, susijusias su įmone „Turtuvos grupė“, kurios klientų duomenys buvo naudojami galimoje sukčiavimo schemoje.
