Kaip jau skelbėme, penktadienio pavakare Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojai Vilniuje šturmavo butą Pilaitės mikrorajone ir sulaikė vyrą, kuris, kaip įtariama, grasindamas susprogdinti „Swedbank“ reikalavo milijono eurų.
Aiškėja, kad 1963 m. gimęs sulaikytasis yra vienos statybų bendrovės direktorius. Jis buvo spaudžiamas daugybės skolų, tad gamindamas „automobilių bombų“ imitacijas tikėjosi pagerinti savo finansinę padėtį. Pareigūnus stebina tai, kad vyras teigia iš tiesų nuoširdžiai tikėjęs, jog tokiais veiksmais jam pavyks gauti pinigų.
Tyrimas buvo pradėtas dėl galimo teroro akto
Priminsime, kad trečiadienio pavakare bankas „Swedbank“ elektroniniu paštu gavo pranešimą apie banko aikštelėje stovintį užminuotą automobilį „Ford“. Banko apsauga apžiūrėjusi požeminę automobilių stovėjimo aikštelę rado nurodytą automobilį, jame buvo lagaminas su mirksinčiomis lemputėmis.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Įvykio vietoje |
Iš banko buvo evakuoti visi žmonės, policija aptvėrė pastatą, prie jo atskubėjo ugniagesiai gelbėtojai, greitosios pagalbos medikai ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai.
Įtartino automobilio apžiūra ir galimo sprogmens neutralizavimas užtruko iki nakties. Vėliau Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas informavo, kad sprogmenų nerasta, stovėjimo aikštelėje stovėjo gerai pagaminta „automobilio-bombos“ imitacija.
„Tai buvo iš tiesų gerai pagaminta „automobilio-bombos“ imitacija. Automobilis „Ford“ buvo pagamintas kaip sprogmuo. Turėjome šiek tiek „sudėtingumų“, kol išsiaiškinome, kad tai yra ne tikra bomba. „Automobiliai-bombos“ gaminami taip, kad sprogtų ne tik juose esantis sprogmuo, visas automobilis gaminamas kaip viena didelė bomba. Štai tokia imitacija ir buvo palikta banko aikštelėje“, – tą pačią naktį 15min.lt žurnalistui sakė V.Grabauskas.
Dar vykstant įtartino automobilio neutralizavimo operacija pareigūnai pradėjo tyrimą dėl galimo teroro akto. Tačiau vėliau paaiškėjus, kad automobilį palikę asmenys iš banko pareikalavo vieno milijono eurų už tai, kad bomba nesprogtų, tyrimas buvo perkvalifuokatas į turto prievartavimą.
Įtariamasis išsidavė per „gmail“
Banko aikštelėje paliktas automobilis buvo su valstybiniais numeriais. Pagal automobilio numerius pareigūnai nustatė žmogų, kuris anksčiau naudojosi šia mašina. Tačiau vyriškis tvirtina dar pavasarį automobilį kažkam pardavęs. Kam – nežino. Esą automobilio dokumentai nebuvo perrašyti.
 |
| LNK nuotr./Automobilis išgabenamas iš banko aikštelės |
Pareigūnai taip pat iš karto atkreipė dėmesį į tai, kad banke paliktas automobilis yra prieš kurį laiką Vilniuje Pilaitės mikrorajone rasto automobilio kopija. Tąkart, gegužės 18-osios pavakare, „Aro“, policijos, greitosios ir ugniagesių pajėgos lėkė į Smalinės gatvę sostinės Pilaitės rajone.
Specialiųjų tarnybų susidomėjimą sukėlė gatvėje tarp miškelio ir 11-uoju numeriu pažymėto daugiabučio stovintis automobilis – irgi baltos spalvos 1996 metų laidos „Ford Escort“, kurio kėbule buvo tarsi išmūryta savotiška kapsulė, be to, įdėtas seifas, išvedžioti kažkokie laidai, įrengtas mygtukas.
 |
| 15min.lt iliustracija/Gegužę Pilaitėje (dešinėje) ir praėjusį trečiadienį Konstitucijos prospekte aptikti fordai yra stebėtinai panašūs. Manoma, jog tai neatsitiktinumas. |
Buvo atkreiptas dėmesys, kad abiem atvejais pareigūnai susidūrė su vienodais automobilių modeliais, jų vidus buvo perdarytas irgi panašiai. Todėl pradėta tirti versija, kad abu automobilius galėjo pagaminti tie patys asmenys.
Tuo pat metu pareigūnai nagrinėjo elektroninio pašto adresą, iš kurio bankui buvo siųstas milijono eurų reikalavimas.
Laiškas buvo išsiųstas iš „gmail“ pašto sistemos, buvo akivaizdu, kad adresas sukurtas tik mėtant pėdsakus. Tačiau pareigūnų tai neišmušė iš vėžių. Būtent elektroninio pašto adresas įtariamąjį ir išdavė.
Nustatę galimą įtariamąjį, atlikę dar eilę operatyvinių veiksmų, pareigūnai penktadienio vakarą šturmavo vienos statybų įmonės direktoriaus butą Pilaitėje.
Buvo pagaminęs tris „automobilių bombų“ imitacijas
 |
| Įvykio liudininko nuotr./„Aro“ šturmas |
Dar prieš buto šturmą pareigūnai surinko duomenis apie įtariamąjį, iš kurių paaiškėjo, kad tai yra didelių finansinių problemų turintis žmogus. Birželio viduryje jis buvo nuteistas už jam patikėto turto iššvaistymą, buvo priteista atlyginti nuostolius. Buvo aptiktas ir vienos civilinės bylos teismo sprendimas, kuriuo „Swedbank“ naudai iš vyriškio priteista tam tikra suma pinigų. Tačiau ar konkrečiai šis teismo sprendimas paskatino „automobilio bombos“ imitaciją palikti konkrečiame banke, kol kas nežinoma.
Per kratą įtariamojo namuose pareigūnai aptiko daugybę laiškų, kuriuose jis raginamas sumokėti skolas.
 |
| Įvykio liudininko nuotr./„Aro“ šturmas |
Paaiškėjo, kad naikindamas pėdsakus kompiuterį, iš kurio siuntė grasinančius ir pinigų reikalaujančius laiškus, vyriškis sunaikino.
Jau žinoma, kad panašių laiškų su grasinimais gavo ne tik „Swedbank“, bet ir kitos stambios Lietuvos bendrovės. Tarp jų yra ne tik bankų, bet ir vienas stipriausių Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklas. Ar visus tuos laiškus parašė tas pats asmuo, pareigūnai dar tiria.
Krata buvo atlikta ir vyriškio garaže, kuriame, kaip manoma, jis gamindavo „automobilių bombų“ imitacijas. Tik sulaikius įtariamąjį sužinota, kad tokių automobilių buvo trys. Trečią „automobilio bombos“ imitaciją pareigūnai rado pas buvusį automobilio savininką.
Aiškėja, kad pastarasis automobilis netikėtai sugedo važiuodamas. Įtariamasis jį kažkur paliko, o buvęs savininkas parsitempė pas save.
„Automobilių bombų“ imitacijas įtariamasis gamindavo pats, kol kas nėra duomenų, kad jam būtų kas nors padėjęs.
