Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Gintaras Mačiulis, jau šešerius metus vadovaujantis kriminalinės policijos padaliniui, tiriančiam nusikaltimus elektroninėje erdvėje bei įvairaus plauko sukčiavimus, siūlo galą, kuris visą jo komandą atvedė prie telefoniniu sukčiavimu užsiimančios nusikalstamos organizuotos grupės demaskavimo, užčiuopė netikėtai.
Po intensyvaus metus trukusio darbo buvo surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų ir baudžiamoji byla, kurios tyrimui vadovavo Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras, jau artimiausiu metu pasieks teismą. Baudžiamojoje byloje dėl 55 nusikalstamų veikų – sukčiavimo bei neteisėto pareigūno vardo pasisavinimo, kaltinami 8 asmenys. Jų padarytų nusikaltimų turtinė žala siekia beveik 70 tūkstančių eurų.
Byloje dėl 55 nusikalstamų veikų – sukčiavimo bei neteisėto pareigūno vardo pasisavinimo, kaltinami 8 asmenys.
Nuo 2020 metų pradžios iki rugsėjo mėnesio iš Šiaulių apskrities policijos suvestinių niekaip neišnyko pranešimai apie nuo telefoninių sukčių nukentėjusius gyventojus. Dėl to į policiją kreipėsi 32 Šiaulių miesto ir rajono gyventojai.
Rugsėjo 1 dieną buvo pradėtas eilinis ikiteisminis tyrimas dėl tokio pobūdžio sukčiavimo. 84 metų Vilniaus g. gyvenančiai šiaulietei fiksuoto ryšio telefonu paskambinęs asmuo prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad jos turimi grynieji pinigai gali būti padirbti ir juos reikia patikrinti.
Nukentėjusioji į namus atėjusiam nepažįstamam vyrui atidavė 5000 eurų.
Ant namo fasado, kuriame įvykdytas minėtas nusikaltimas, buvo įrengta namo prieigas stebinti vaizdo kamera.
Nuo jos ir kitų mieste esančių vaizdo kamerų įrašų peržiūros ir prasidėjo įtariamojo paieška. Vadovaujami Gintaro Mačiulio, kriminalistai dešimtis kartų peržiūrėjo vieną vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotą įrašą ir užfiksavo asmenį, kuris pagal aprangos detales atitiko nukentėjusiosios pateiktą iš jos pinigus paėmusio asmens apibūdinimą. Tačiau užtikrintumo, kad šis asmuo susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, nebuvo. Tai galėjo būti tiesiog eilinis Šiaulių bulvaro praeivis.
Pareigūnų dėmesį patraukė jo dėvimi sportiniai juodos spalvos batai su ryškiaspalve – raudona, užkulne.
Laikas bėgo, o įtariamojo pareigūnai savo rankose vis neturėjo. Tačiau vieną rudens penktadienio vakarą, po darbo valandų žingsniuodamas į vakarėlį, Gintaras Mačiulis Aušros alėjoje pamatė asmenį, tiksliau batus, matytus vaizdo įraše. Jie buvo juodi su su raudona užkulne ir juos avėjo vaikinas, labai panašus į tą, kurį užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros.
Vedamas prieš 27 metus duotos pareigūno priesaikos ir vidinės nuojautos, jog tai gali būti tas vaikinas, kuris rugsėjo 1-ąją iš šiaulietės pasisavino 5000 eurų, kriminalistas, nepaisydamas, kad darbo laikas jau pasibaigęs ir jis yra laukiamas draugų vakarėlyje, įtariamojo iš akiračio nebepaleido – svarbu buvo išsiaiškinti jo gyvenamąją vietą ir taip nustatyti asmens tapatybę.
Nors profesinis azartas demaskuoti įtariamąjį buvo didžiulis, tačiau Gintaras suprato, kad dabar šio asmens sulaikyti negalima, nes didelės apimties tyrimui tai neduos jokios naudos, todėl reikėjo akimirksniu sugalvoti, kaip nustatyti vaikino asmenybę. O pastarasis paspartino žingsnį ir nusuko į šalia esančių daugiabučių namų kiemus.
23 metų vaikino asmenybė buvo nustatyta. Tai buvo galas siūlo, atvedusio kriminalistus prie sukčiavimo organizatorių.
Gintaras, suprasdamas, jog vaikinas gali pradingti iš akiračio, priėmė sprendimą iškviesti uniformuotą policijos ekipažą ir jam davė užduotį sugalvoti pretekstą, kurio pagrindu patikrintų vaikino dokumentus ir nustatytų jo asmenybę. Užduotis sėkmingai buvo įvykdyta ir 23 metų vaikino asmenybė nustatyta. Tai buvo galas siūlo, atvedusio Gintarą ir jo kolegas prie sukčiavimo organizatorių.
Po kurio laiko šis įtariamasis ir kiti jo bendrininkai buvo sulaikyti, visiems skirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Tyrimą sunkino tai, kad nukentėję senyvo amžiaus asmenys dėl patirto streso negalėjo tiksliai apibūdinti tų, kurie atvykdavo paimti pinigų. Be to, tai buvo pandeminis laikotarpis, kai visiems buvo privalomos kaukės, ir sukčių pasiuntiniai uoliai jas dėvėjo, o tai labai apsunkino asmenų atpažinimą.
Tyrimo metu nustatyta, kad sukčiavimo organizatoriai buvo trys Alytaus pataisos namuose kalintys asmenys, kurie, atlikdami laisvės atėmimo bausmę, vykdė naujus nusikaltimus – sukčiavimus, pasitelkdami penkis laisvėje esančius bendrininkus. Kalintieji iš pataisos namų skambindavo gyventojams ir apgaule įtikindavo, kad namuose turimų santaupų kupiūros yra padirbtos ir jas būtina perduoti patikrinti į namus ateisiančiam policijos pareigūnui.
Pinigų tikrinti ateidavo sukčių bendrininkai laisvėje, vadinamosios „kojos“. Dažnu atveju nukentėjusiesiems skambinę asmenys stengdavosi pokalbį išlaikyti, kol pas senolį atvyks nusikalstamos veikos bendrininkas ir jam bus perduotos santaupos.
Sukčiai veikė konspiratyviai, po kiekvieno nusikalstamo keisdavo mobiliojo ryšio įrenginius bei SIM korteles.
Sukčiai veikė konspiratyviai – kad policijos pareigūnams būtų sudėtingiau juos susekti, po kiekvienos nusikalstamos veikos įgyvendinimo keisdavo mobilaus ryšio įrenginius bei SIM korteles, tarpusavio bendravimui naudojosi socialinio bendravimo programėlę.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, jog neteisėtai įgyti pinigai būdavo perduodami vieno nusikalstamos veikos organizatoriaus žmonai. Ši juos persiųsdavo kitiems asmenims – laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atliekančių nuteistųjų žmonoms ir giminaičiams. Nuteistieji aiškino, jog į jų žmonų sąskaitas pervesti pinigai yra kitų nuteistųjų skolos už pataisos namuose įsigytus maisto produktus, cigaretes, narkotines medžiagas. Tai patvirtino tiesą, jog dažniausiai sukčiavimo būdu įgyti pinigai išleidžiami nuteistųjų reikmėms.
Siekdami nustatyti ir sulaikyti visus į sukčiavimą įsitraukusius asmenis, pareigūnai kruopščiai ir kantriai narpliojo, analizavo begales išklotinių, atliko daugybę duomenų sugretinimų, sutapatinimų, apklausų, atpažinimų, apklausė per 90 liudytojų.
Kai profesinis azartas stipresnis už laisvalaikio viliones, pareigūnų darbą lydi sėkmė. Gintaro Mačiulio vadovaujama tyrėjų komanda už minėtą tyrimą buvo nominuota tradicinio Kriminalinės policijos dienai skirto „Šiaulių apskrities metų seklio“ konkurso prizininke – jam skirta antroji vieta.
Pagrobė apie 70 tūkst. eurų
Pranešimą apie tai, kad teisiamųjų suole atsidurs sukčiavę kaliniai ir jų bendrininkai, antradienio popietę paviešino ir Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Šiaulių apylinkės prokuratūroje baigta ir teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl sukčiavimo pareikšti aštuoniems organizuotoje grupėje veikusiems asmenims. Keturi iš jų taip pat privalės atsakyti ir dėl policijos pareigūno vardo pasisavinimo. Organizuotoje grupėje veikę asmenys kaltinami dėl 55 nusikalstamos veikos epizodų.
Tyrimo duomenimis, nusikalstamos veikos organizuotoje grupėje buvo vykdomos nuo 2020 metų sausio iki 2020 metų rugsėjo. Įtariama, kad 3 asmenys, kurie tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigoje, veikė išvien su 5 laisvėje buvusiais asmenimis ir apgaule įgijo svetimą turtą iš 32 žmonių. Skaičiuojama, kad per 9 mėnesius kaltinamieji nusikalstamu būdu įgijo bendrai beveik 70 tūkst. eurų.
Melas apie suklastotus banknotus
Remiantis surinktais duomenimis, kaltinamieji veikė pasiskirstę vaidmenimis pagal iš anksto parengtą planą. Tyrimo duomenimis, laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, nelegaliai įkalinimo įstaigoje turėję mobiliuosius telefonus, skambino atsitiktiniams senyvo amžiaus asmenims, gyvenantiems Šiaulių mieste bei rajone.
Įtariama, kad iš įkalinimo įstaigų paskambinę asmenys prisistatydavo esą policijos pareigūnai ir klaidingai informuodavo senjorus, jog šie namuose gali turėti padirbtų grynųjų pinigų, kuriuos privalu patikrinti. Manoma, kad kiti, laisvėje veikę kaltinamieji, atvykdavo į nukentėjusiųjų namus, įtikindavo juos, jog yra policijos pareigūnai ir, paėmę senolių pinigus tariamam patikrinimui, pasprukdavo.
Pagrobė du aukso žiedus
Tyrimo metu surinkta duomenų, jog vienas kaltinamųjų, galimai turėdamas tikslą apgaule iš nukentėjusiojo paimti jam priklausančias pinigines lėšas, užėjo į nukentėjusiojo butą Šiauliuose ir pagrobė vyrui priklausančius aukso dirbinius – du auksinius žiedus.
Visiems aštuoniems bendrininkų grupės nariams pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo. Keturi laisvėje veikę asmenys taip pat kaltinami valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimu. Vienas organizuotos grupės narys teisme privalės atsakyti ir už vagystę.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai. Tyrimą organizavo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Karjakinas.
Pareigūnai ragina žmones būti atidiems ir saugoti savo turtą, neatskleisti asmeninės informacijos svetimiems.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą teisme palaikysiančio prokuroro A.Karjakino teigimu, sukčiavimą sudėtinga išaiškinti, tačiau kruopštus teisėsaugos pareigūnų darbas leido sėkmingai ištirti sukčiavimo atvejus. „Nuoseklus tyrimas padėjo nustatyti asmenis, vykdžiusius nusikaltimus organizuotoje grupėje, ir jie sulauks atitinkamų bausmių. Tačiau raginame žmones būti atidiems ir saugoti savo turtą, neatskleisti asmeninės informacijos svetimiems asmenims“, – pranešime cituojamas prokuroras.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.
