Antradienį išplatintame prezidentūros pranešime skelbiama, kad, „priimant sprendimus dėl malonės suteikimo, buvo atsižvelgta į asmens amžių, sveikatos būklę ir turimų mažamečių vaikų skaičių“.
Nužudė žmoną
Trečiadienį pasirašytame dekrete Dalia Grybauskaitė nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atleido Pranciškų Šveikauskį (gim. 1933 m.). 15min.lt jau skelbė, kad garbaus amžiaus palangiškį 2009 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos apygardos teismas buvo pripažinęs kaltu dėl žmonos nužudymo dėl neatsargumo ir skyrė jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Apeliacinis teismas šį sprendimą perkvalifikavo į tyčinį nužudymą ir pridėjo dar metus nelaisvės. Kalėti P.Šveikauskis buvo pasiųstas į atvirąją koloniją.
Prokurorai teisme prašė palangiškiui skirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pripažino, kad P.Šveikauskio atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo žmonos provokuojantis elgesys.
Antra vertus, Apeliacinis teismas konstatavo, kad smūgius žmonai P.Šveikauskis „sudavė į galvą, t.y. silpnos sveikatos ir senyvo amžiaus (70 metų) moteriai gyvybiškai svarbią vietą, o turėdamas didelę gyvenimo patirtį bei gerai žinodamas savo sutuoktinės sveikatos būklę, neabejotinai suprato keliantis pavojų ne tik žmonos sveikatai, bet ir gyvybei“.
Pensininkui buvo skirta įstatyme numatyta minimali bausmė.
Pritrūkęs alkoholio nužudė senolę
Šalčininkų r. gyventoją Stanislavą Milžiną (gim. 1972 m.) Vilniaus apygardos teismas 2004 m. sausio 5 d. pripažino kaltu dėl tyčinio nužudymo iš savanaudiškų paskatų ir nuteisė 13 metų laisvės atėmimo bausme.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės trečiadienį pasirašytu dekretu ši bausmė jam sumažinta metais.
S.Milžinas buvo nuteistas už tai, kad 2003 m. gegužę Šalčininkų r., Dailidžių kaime, tyčia nužudė 79 metų senolę. Kaip vėliau teisme pasakojo pats S.Milžinas, tądien keli vyrai girtavo. Pritrūkus alkoholio, vyriškis nusprendė užsukti pas netoliese gyvenusią V.F., kuriai buvo talkinęs ūkyje.
Tačiau alkoholio senolė S.Milžinui nepasiūlė, kilus konfliktui vyras ją mirtinai uždaužė. Ekspertai nustatė, kad moteris mirė nuo sunkių galvos traumų.
Nužudęs senolę, vyriškis iš jos namų pagrobė kelis butelius degtinės.
Grobstė medieną
Prezidentė metais bausmę sumažino ir Artūrui Simokaičiui (gim. 1983 m.). Klaipėdos apygardos teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl didelės vertės svetimo turto vagystės ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.
A.Simokaitis buvo teisiamas didžiulėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išnarpliotoje byloje, kurioje laisvės atėmimo bausmės nuo vienerių iki penkerių metų buvo skirtos keturiolikai vyrų.
Iš karto po teismo nuosprendžio FNTT skelbė, kad „į teisiamųjų suolą sėdę vyrai buvo sulaikyti po 2005-ųjų vasarą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų įvykdytos operacijos. Jos metu buvo sulaikyti keli asmenys, įtariami medienos grobstymu iš bendros Lietuvos ir Kanados bendrovės „Pajūrio mediena“. Netrukus buvo sulaikyti „Pajūrio medienos“ darbuotojas bei įmonę saugančios privačios tarnybos apsaugininkas“.
Gauja vogė iš bendrovės „Pajūrio mediena“ lentas, vėliau šį grobį legalizuodavo per bendrovę „Lirimga“, o galiausiai parduodavo.
„Atliekant ikiteisminį tyrimą atskleista, kad bendrovei „Pajūrio mediena“ buvo padaryta apie 300 tūkst. litų nuostolio, tačiau dalis pavogto turto buvo rasta arba grąžinta“, – tąkart skelbė FNTT.
Peržengė būtinosios ginties ribas
Ketvirtas nuteistasis, kuriam suteikta malonė, yra Kęstutis Penkevičius (gim. 1989 m.). 2011 m. spalio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl būtinosios ginties peržengimo bei sunkaus sveikatos sutrikdymo ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.
Prezidentė laisvės atėmimo bausmę K.Penkevičiui sumažino 8 mėnesiais.
Prezidentūra skelbia, kad malonė teikiama pagal nuteistųjų prašymus. Malonės prašymas gali būti svarstomas tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Malonės gali prašyti visi Lietuvos ir kitų valstybių teismų nuteisti Lietuvos piliečiai. Prašančiajam malonės gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas nelaisvės laikas arba sumažinta teismo skirta bausmė.
Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo ir Apeliacinio Teismų pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras, Kalinių globos draugijos, Lietuvos teisininkų draugijos, Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos atstovai, prezidentės patarėjai teisės klausimais.
