Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Teisėja paaiškina, kodėl girtai vairuotojai skyrė 40 tūkst. eurų turto konfiskaciją

Neblaiviai prie vairo sėdusiai ir policijos sustabdytai vilnietei buvo skirta ne tik bauda ir teisės vairuoti atėmimas, bet paskirta ir 40 tūkst. eurų turto konfiskacija. Viena iš priežasčių, kodėl teismas nusprendė nekonfiskuoti automobilio, buvo tai, jog šeimoje yra asmenų, tai yra vyras, kuris turi teisę vairuoti, o transporto priemonė reikalinga vaikų priežiūrai, LRT RADIJO laidoje „10–12“ aiškino Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Kazlauskienė.
Avarijos vietoje
Avarijos vietoje / Tomo Markelevičiaus nuotr.

Šių metų pradžioje policijos pareigūnai sustabdė vilnietę, kuriai buvo nustatyta didesnė nei 1,5 prom. alkoholio koncentracija kraujyje. Pirmosios instancijos teismas vairuotojai skyrė 1,5 tūkst. eurų baudą ir pusantrų metų laikotarpiui atėmė teisę vairuoti transporto priemonę.

Tačiau teismas nusprendė nekonfiskuoti automobilio, kurį pažeidimo metu vairavo moteris. Tokį sprendimą apskundė Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausias prokuroras Egidijus Motiejūnas, todėl byla pateko į antrosios instancijos teismą, kuris skyrė 40 tūkst. eurų turto konfiskaciją.

Šis atvejis sulaukė visuomenės dėmesio, nes iškilo klausimas – kodėl skirtas toks griežtas teismo sprendimas?

Automobilis ne pažeidėjos, todėl konfiskavo turtą

Komentuodama šią bylą Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Kazlauskienė paaiškino tokį teismo sprendimą.

„Teisėjų kolegija priėjo nuomonės, kad šiuo konkrečiu atveju asmuo yra atleistas pagal laidavimą, dėl to nepatiria kažkokių ypatingų suvaržymų. Buvo atsižvelgta į tai, kad kraujyje buvo nustatyta daugiau nei 2,5 prom. etilo alkoholio koncentracija, o padaryta veika buvo pavojinga tiek pačiai pažeidėjai, tiek aplinkiniams.

Kadangi automobilis buvo įgytas dar prieš santuoką su vyru, kuriam ir priklausė transporto priemonė, kurią pažeidimo metu vairavo moteris, buvo nutarta konfiskuoti sumą, kuri atitinka automobilio vertę“, – LRT RADIJO laidai „10–12“ pasakojo D. Kazlauskienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Daiva Kazlauskienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Daiva Kazlauskienė

Teisėja pridūrė, kad viena iš priežasčių, kodėl teismas nusprendė nekonfiskuoti automobilio, buvo tai, jog šeimoje yra asmenų, tai yra vyras, kuris turi teisę vairuoti, o transporto priemonė reikalinga vaikų priežiūrai.

Tačiau pagrindinė priežastis buvo ta, kad automobilis buvo įsigytas dar iki santuokos ir nuosavybes teise priklauso pažeidėjos vyrui, kuris nežinojo, kad moteris juo naudojasi būdama neblaivi.

LRT RADIJO laidai „10–12“ situaciją sutiko pakomentuoti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundęs prokuroras E. Motiejūnas.

„Nors pažeidėja neteko teisės vairuoti, tačiau kiti šeimos nariai ją turi ir gali naudotis transporto priemone. Tai ir buvo įvertinta šiuo konkrečiu atveju, todėl buvo konfiskuotas ne automobilis, o jo vertę atitinkantis turtas – pinigai.

Kiekvienu atveju teismas vertina šeimos pajamas. Šiuo atveju automobilis buvo įvertintas kiek daugiau nei 40 tūkst. eurų ir ši suma nebuvo neproporcinga“, – teigia E. Motiejūnas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Egidijus Motiejūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Egidijus Motiejūnas

Prokuroras priduria, kad tokia tvarka, kai teismas konfiskuoja neblaivaus vairuotojo, nusižengimo metu vairuotą automobilį, nėra naujiena.

„Iš principo, Aukščiausiasis teismas beveik galutinai yra suformavęs praktiką, nes yra pasisakęs net 18-oje kasacinių nutarčių. Todėl man beveik nekyla jokių klausimų, kad prokurorai turėtų bent jau prašyti konfiskuoti transporto priemonę, nes to nedarant nebus pasiektas prevencinis tikslas. Kaip kitaip užkardyti, kad su šia transporto priemone daugiau nebūtų daromi pažeidimai?

Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad automobilis yra nusikalstamos veikos priemonė, kuri turi būti konfiskuojama, išskyrus tuos atvejus, kai tai nėra proporcinga. Šiuo atveju nemačiau, kad būtų neproporcinga neprašyti teismo konfiskacijos.

Šiuo atveju automobilis priklausė ne pačiai pažeidėjai, o tretiesiems asmenims, todėl ir buvo nuspręsta konfiskuoti jo vertę atitinkančią sumą“, – priduria E. Motiejūnas.

Jo teigimu, nuo automobilio konfiskacijos ne visada apsaugo ir tai, kad jis priklauso ne tiesiogiai pažeidėjui, bet, pavyzdžiui, lizingo įmonei. Tokiu atveju, automobilis taip pat gali būti konfiskuojamas, nes žalą patiria ne lizingo įmonė, o pažeidėjas, kuris ir toliau privalo mokėti įmokas.

Advokatas mano, kad teismo sprendimas neproporcingas

E. Motiejūnas tikina, kad šiuo atveju, paskirta 40 tūkst. eurų vertės turto konfiskacija yra proporcinga, atsižvelgiant į šeimos pragyvenimo lygį. Be to, jis akcentuoja, kad prieš įstatymą lygūs visi – tiek nepasiturintys, tiek ir turtingi.

„O kuo skiriasi žmogus, kuris yra nepasiturintis ir automobilį gali nusipirkti tik už 300 eurų, o kitas, kuris uždirba daug gali įsigyti automobilį už 100 tūkst. eurų? Niekuo. Todėl jei iš vieno neatimsi transporto priemonės, kuri prilyginama nusikaltimo įrankiui, pasekmės gali būti tokios pačios.

Kaip tada paaiškinti tam neturtingam, kodėl iš jo automobilis atimtas, o iš to turtuolio ne? Visi prieš įstatymą yra lygūs.“, – dėsto E. Motiejūnas.

Tačiau su tokia prokuroro išsakyta pozicija nesutinka advokatas Arnas Paliukėnas. Jo manymu, aptariamu atveju kaip tik trūksta proporcingumo.

„Šiuo atveju, mano dėmesį patraukė proporcingumo klausimas. Kai asmuo į tokią situaciją patenka pirmą kartą, manau, kiekvienoje teisinėje sistemoje ir valstybėje yra duodamas šansas pasitaisyti.

Ar kai kalbame apie 40 tūkst. eurų konfiskaciją iš šeimos yra būdas pasitaisyti ir tai yra tas pats, kas iš vargingiau gyvenančio žmogaus konfiskuoti 200 eurų vertės automobilį? Mano nuomone, ne.

„Skaudėti“ turėtų abiem kategorijoms asmenų, bet, mano nuomone, kažkokia proporcija turi būti. Galbūt, pavyzdžiui, vargingiau gyvenantis turėtų sumokėti 200 eurų, o turtingesnis, tebūnie 2 tūkst. – dešimt kartų daugiau. Kažkokios proporcijos valstybėje turi būti“, – LRT RADIJO laidai „10–12“ savo poziciją sako A. Paliukėnas.

Kalbant apie konkrečiai šią situaciją, advokatas mano, kad konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią sumą, bet ne patį automobilį nėra jokia lengvata šeimai.

„Suprantu, ką sako Aukščiausiasis teismas, kad jei nebūtų automobilio, nebūtų nusikaltimo priemonės. Bet šiuo atveju, kai kalbame ne apie automobilio, o pinigų konfiskavimą, man kyla labai daug klausimų, ar tikrai tai yra būtina daryti.

Proporcingumo principas yra pažeidžiamas, Aukščiausiojo teismo praktika dar nėra nusistovėjusi ir, mano nuomone, tokiu nuosprendžiu šiai šeimai niekuo nepadėjo. Nors ir paliko automobilį, bet vis tiek paėmė jo vertę atitinkančią sumą. Kitaip sakant, iš kairės kišenės nepaėmėme, bet iš dešinės – paėmėme“, – samprotauja A. Paliukėnas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?