Antradienio popietę LAT paskelbė, kad be išlygų atmeta prokuratūros kasacinius skundus baudžiamojoje byloje, kurioje buvo teisiami buvę įmonės „Mažeikių nafta“ vadovai Bartonas Lee Luckas ir Paulas Nelsonas Englishas.
Prokurorai amerikiečius kaltino pareigų neatlikimu – esą dėl jų aplaidumo Mažeikių gamykloje 2006 metų spalį kilo didžiulis gaisras, per kurį bendrovei buvo padaryta net 355 milijonų litų žala.
LAT vienareikšmiškai konstatavo, kad ankstesni teismų sprendimai, palankūs buvusiems „Mažeikių naftos“ vadovams, buvo teisėti ir pagrįsti.
15min.lt primena, kad ir B.L.Lucką, ir P.N.Englishą buvo išteisinęs tiek 2011 m. rugsėjį pirmąjį nuosprendį paskelbęs Mažeikių rajono apylinkės teismas, tiek apeliacine tvarka šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas (2012 m. sausio 25 d.) nutartis.
Prokurorai kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydami panaikinti Šiaulių teisėjų nutartį bei grąžinti šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokurorai skundėsi, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, savo sprendimo nemotyvavo, neįsigilino į prokuratūros argumentus.
LAT nutartimi pabrėžė, kad ankstesnį nuosprendį bei nutartį tikrino tik teisės taikymo aspektu, o ne iš naujo narpliojo faktines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus. Kita vertus, akivaizdu, jog LAT teisėjų kolegija įsigilino į šią istoriją.
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų, pažeidžia atitinkamus teisės aktus, apibrėžiančius jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai. Baudžiamojo kodekso (BK) 229 straipsnis numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu, rašoma Aukščiausiojo Teismo nutartyje.
Pagal BK 16 straipsnio 3 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
P.N.Englishas buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas AB „Mažeikių nafta“ generaliniu direktoriumi ir būdamas atsakingas už visos bendrovės veiklos organizavimą, produktyvų ir efektyvų įrenginių funkcionavimą, įskaitant ir vakuuminės kolonos K 601 funkcionavimą, žinodamas, kad ji intensyviai eksploatuojama ilgą laiką, dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo, neatliko savo pareigų – nesiėmė reikiamų organizacinių priemonių tinkamai ir laiku organizuoti pasiruošimą kapitaliniam remontui. Dėl jo pareigų neatlikimo, t. y. kapitalinio remonto neorganizavimo, nuo ilgos eksploatacijos be kapitalinio remonto neleistinai susidėvėjo, suplonėjo vakuuminės kolonos K-601 išeinančio atvamzdžio sienelės, joms plyšus bendrovėje kilo gaisras, kuriuo AB „Mažeikių nafta“ buvo padaryta didelė – 355 006 828 litų žala.
Lietuvos prokurorų įsitikinimu, tokių padarinių nebūtų kilę, jeigu kapitalinis remontas nebūtų nukeltas iš 2006 m. rugsėjo mėn. į 2007 m. balandžio mėnesio vidurį. „Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo nukelti gamyklos kapitalinį remontą vėlesniam laikui priėmimas pats savaime negali būti laikomas neteisėtu neveikimu. Abiejų instancijų teismai pripažino, kad byloje duomenų, kurie būtų pagrindas teigti, jog, nuspręsdami nukelti kapitalinį remontą vėlesniam laikui, P.N.Englishas ir B.L.Luckas pažeidė kokių nors šį klausimą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus, nėra“ – rašoma šiandienėje galutinėje ir neskundžiamoje LAT nutartyje.
