2021 08 12 /20:52

Teisėjas: prokurorai po riaušių prašė suimti neteistą moterį, turinčią darbą ir vaiką

Ketvirtadienį teismas sostinėje svarsto 26 prokuratūros prašymus leisti laikyti suimtus įtariamuosius riaušininkus. Teisines procedūras popietę komentavęs teisėjas Mindaugas Ražanskas neslėpė nuostabos, kad griežčiausios kardomosios priemonės prašyta net asmenims, kurių „akivaizdžiai“ nėra pagrindo izoliuoti nuo visuomenės.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Ražanskas komentarą žiniasklaidai pateikė ketvirtadienį 14 val., kuomet jo kolegos – ikiteisminio tyrimo teisėjai, buvo spėję išnagrinėti vos 6 iš 26 pateiktų prokuratūros prašymų. Kiekvienas jų svarstomas, vertinamas individualiai, visi posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu (per vaizdo konferenciją).

„Iki keturioliktos valandos teismas išnagrinėjo šešis prašymus – dėl dviejų moterų ir dėl keturių vyrų. Keturiais atvejais teismas atsisakė skirti suėmimą įtariamiesiems“, – informavo teisėjas.

Du paskirti suėmimai galios ne 3 mėnesius, kaip to prašė prokuratūra, o tik po vieną mėnesį. Asmenims, kurių nuspręsta nesuimti, teismas savo nuožiūra skyrė intensyvią priežiūrą. „Liaudiškai tariant – uždėjo apykoję. Žmonės bus kontroliuojami tokiu būdu, turės laikytis darbotvarkės namuose“, – suprantamai paaiškino teisininkas.

Net ir mažesnė atlikto darbo dalis, anot M.Ražansko, išryškino tam tikras tendencijas.

Pavyzdžiui, prokuratūra nenurodė, kad prašomo skirti suėmimo pagrindai skirtingiems asmenims gali būti skirtingi, galioti ne visiems įtariamiesiems vienodi. Įstatymas numato galimybę taikyti suėmimą 3 pagrindais. Prokurorai kiekvienu atveju tikino teismą, kad visi jie yra aktualūs.

„Iš tikrųjų, prokurorai visais atvejais kreipėsi tais pačiais motyvais. Tai yra, kad įtariamieji bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismo. Darys naujus nusikaltimus. Ir trukdys ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Bet teismai, atsisakydami skirti kardomąją priemonę suėmimą tais keturiais atvejais, pasakė, kad iš tikrųjų nėra pagrindo manyt, kad įtariamieji gali kažką tokio daryt“, – komentavo teismo pirmininko pavaduotojas.

„Teismas nustatė, kad dviem atvejais, kuriais teismas skyrė suėmimą, iš tiesų yra pagrindas manyti, kad tie asmenys gali trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tarkime, patys arba per kitus asmenis daryti įtaką kitiems įtariamiesiems, kitiems liudytojams, kitiems nukentėjusiesiems“, – kas yra realus, motyvuotas pagrindas laikyti žmones už grotų ilgiau nei 48 valandas, aiškino teisėjas.

„Dalis jų turi šeimas, dalis turi darbovietes, legalius pajamų šaltinius. Todėl nėra pagrindo manyti, kad vengdami jiems gresiančios bausmės, jie gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo“, – teigė teisėjas.

Paprašytas charakterizuoti įtariamuosius, M.Ražanskas dar sykį leido suprasti, kad teisėjai priima sprendimus nesivadovaudami vien archyvų medžiaga ar juolab stereotipais, bet pirmiausiai stengiasi įvertinti pirminę aktualiosios bylos medžiagą.

„Yra teistų netgi tarp tų, kuriems teismas neskyrė suėmimo. Teismas atsižvelgia ne vien, ar jie teisti, ar neteisti – yra ir kitos aplinkybės“, – M.Ražanskas pasakė pavyzdį, kaip į bylas gilinasi teismas, nesivadovaudamas nei išankstiniu nusistatymu, nei šabloniška argumentacija.

Anot teisėjo, net ir teistas asmuo pastaruoju metu dirba, turi šeimą – ši aktuali informacija dabar vertinama. Teismo pirmininko pavaduotojas pateikė ir kitą iškalbingą pavyzdį: prokuratūra prašė suimti netgi dirbančią, anksčiau neteistą moterį, auginančią mažametį vaiką, nors „akivaizdu“, kad prokuratūros dokumentuose nurodomų šios motinos suėmimo pagrindų nebuvo: „Prokurorai, kreipėsi, aišku, dėl šios moters suėmimo, tačiau akivaizdu, kad teismas nematė pagrindo jos suimti.“

15min primena, kad svarstant kardomųjų priemonių skyrimą, dėl riaušių sulaikytų asmenų kaltės klausimas nėra sprendžiamas – tai turės būti vertinama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek galbūt vėliau per baudžiamosios ar bent administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą teisme.

48 valandų sulaikymo terminas visiems įtariamiesiems baigiasi tik ketvirtadienį vėlai vakare arba naktį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teisme visas nutartis dėl kardomųjų priemonių visiems 26 įtariamiesiems tikimasi spėti priimti iki darbo dienos galo, neatmetant ir teisėjų darbo viršvalandžių galimybės.

Vakare informuota, kad 17 įtariamųjų dėl riaušių prie Seimo byloje bus paleisti į laisvę, teismas atsisakė juos suimti.

„Trylikai nepaskirta jokia kardomoji priemonė, keturiems skirta intensyvi priežiūra“, – BNS sakė teismo atstovė Gintarė Vosyliūtė.

Penki įtariamieji suimti mėnesiui, du – po 14 parų ir dar du – po dešimt parų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, ketvirtadienį nagrinėjo prokurorų prašymus suimti 26 įtariamuosius dėl riaušių prie Seimo Vilniuje sukėlimo, leido suimti devynis iš jų.

Penki įtariamieji suimti mėnesiui, du – po 14 parų ir dar du – po dešimt parų.

Jie kaltinami išprovokavę riaušes ir per jas priešinęsi pareigūnams.

Keturiems įtariamiesiems skirta intensyvi priežiūra, jie turės dėvėti apykojes, laikytis dienotvarkės.

Likusiems, kuriems teismas neskyrė jokių kardomųjų priemonių, prokuratūra galės pati jas parinkti.

Pasak G.Vosyliūtės, buvo svarstomi prašymai suimti 19 vyrų ir 7 moteris. Nė viena iš moterų suimta nebuvo, tačiau kai kurioms taikyta intensyvi priežiūra.

Prokuratūra visus 26 įtariamuosius prašė suimti, teigdama, kad jie gali trukdyti tyrimui, bėgti, slėptis, daryti naujus nusikaltimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis