Š. m. vasario mėn. Teisėjų etikos ir drausmės komisija teisėjui iškeldama drausmės bylą konstatavo, kad teismo pirmininkas nenusišalindamas nuo Komisijos jam pavesto tyrimo dėl teisėjo Artūro Ridiko veiksmų ir neinformuodamas apie šeimynines aplinkybes, galinčias turėti įtakos tyrimo objektyvumui, neužtikrino tyrimo nešališkumo. Pasak Komisijos, šiais veiksmais teisėjas pažeidė Teisėjų etikos kodekse nustatytą teisėjams keliamą reikalavimą atliekant pareigas būti nepriklausomam ir neturėti asmeninio intereso, taip pat ginti teisėjų ir teismų nepriklausomumo įvaizdį visuomenėje ir saugoti savo profesijos garbę bei prestižą.
„Drįstu teigti, kad, vykdydamas Komisijos pavedimą pateikti išvadas dėl teisėjo A.Ridiko priimtos nutarties, savo atsakyme pateikiau tik faktus ir jokio specialaus tyrimo neatlikau. Juk tyrimo objektas – buvę A.Ridiko procesiniai veiksmai – jau buvo įvertinti baudžiamojo proceso tvarka įsiteisėjusia aukštesnės instancijos teismo nutartimi“, – Garbės teismo posėdyje teigė V.P.Meidus. „Savo rašte pažymėjau ir tai, kad, mano nuomone, A.Ridiko priimtos nutarties panaikinimas aukštesnės instancijos teisme neturėtų būti vertinamas kaip grubus teisėjų etikos pažeidimas ir drausmės bylos šiam teisėjui kelti nėra pagrindo“, – teigė V.P.Meidus.
Teismo pirmininkas taip pat pažymėjo, kad Komisijos išvadoje nurodyta aplinkybė, jog Komisija nebuvo informuota apie jo šeimynines aplinkybes, t. y. kad jo žmona dirba advokatų kontoroje, kurios vienas iš advokatų apskundė A.Ridiko priimtą nutartį, ne visai teisinga. „Mano nuomone, šią informaciją Komisija tikrai turėjo žinoti. Advokatų kontoros pavadinime, kuris nurodomas skunde, minima ir mano žmonos pavardė“, – paaiškino V.P.Meidus.
Posėdyje į Garbės teismo narių klausimus atsakinėjo ir paaiškinimus dėl drausmės bylos aplinkybių teikė ir V.P.Meidaus atstovas – Šiaulių apygardos teismo teisėjas Vidmanas Mylė.