Į Teisėjų garbės teismą kreipėsi Teisėjų etikos ir drausmės komisija, ji pripažino, kad M.Striaukas savo elgesiu pažemino teisėjo vardą.
M.Striaukas policijos neblaivus prie automobilio vairo sustabdytas gegužės 19-osios rytą, apie 7.40 val., Vilniuje.
Tuomet jam buvo nustatytas 0,61 promilės girtumas. Policijos teigimu, teisėjas nepadarė jokio pažeidimo, tiesiog buvo sustabdytas patikrinti.
Po šio įvykio prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti M.Striauką iš teisėjo pareigų, tačiau taryba atidėjo šį klausimą, kol bus gautas Teisėjų garbės teismo sprendimas šiuo klausimu.
Teisėjų tarybos posėdyje M.Striaukas sulaukė ir palaikymo, o daugelis narių išreiškė abejones, kad jo atleidimas būtų per griežta ir per ankstyva sankcija.
Penktadienį išgirdęs jam iš dalies palankų Garbės teismo sprendimą, emocingai į savąją situaciją nuo pat pradžių reaguojantis teisėjas ir vėl nesulaikė ašarų. Tačiau M.Striaukas teigė puikiai suprantantis, kad šiandienis verdiktas yra tik tarpinis, formaliai jis gali būti skundžiamas jo teismo pirmininko, be to, galutinį vertinimą dėl jo karjeros galimybių pateiks Teisėjų taryba, kuri gali siūlyti prezidentui atleisti prasižengusį Temidės tarną iš pareigų.
„Šiandieninis sprendimas dar nereiškia, kad aš lieku teisėjo pareigose. Dar spręs Teisėjų taryba ir šiandien aš išgirdau tik tai, kad kažkas išgirdo, jog yra žmonės, yra teisėjai ir yra daugelis aplinkybių, daugelis savybių, daugelis dalykų, į kuriuos tikrai reikėtų atsižvelgti, nepaisant to, kad aš pripažįstu, jog padariau tikrai šiurkštų teisės pažeidimą, tačiau tai nėra nusikaltimas, nėra pažeidimas baudžiamąja prasme“, – sakė teisėjas.
„Įkvėptas kolegų noriu pasakyti, kad tikėkimės, jog praktika keisis“, – pridūrė jis.
„Aš tikrai buvau susitaikęs su bet kokiomis pasekmėmis ir dabar jų laukiu, kokios jos bebūtų, tačiau tikrai susilaukiau labai didelio kolegų palaikymo ir noro išklausyti, suprasti, kad mes, teisėjai, kaip žmonės taip pat esam labai skriaudžiami“, – teigė M.Striaukas.
Kalbėdamas apie jam skirtą drausminę nuobaudą, jis sakė, kad ši turės dideles pasekmes, jei jis ir toliau tęs teisėjo darbą.
„Ne pati griežčiausia, bet antra pagal griežtumą ir ji sukelia dideles pasekmes man. Tai reiškia, kad aš negaliu nei daryti karjeros, o bet koks net minimalus drausmės pažeidimas reikš mano atleidimą“, – kalbėjo M.Striaukas.
Kaip skelbta anksčiau, teisėjas neneigė vartojęs alkoholį išvakarėse. Savo kaltę jis visiškai pripažino, gailėjosi ir ne kartą sakė prisiimantis visą atsakomybę už savo poelgį bei suvokiantis, kad atsakomybė gali būti ir griežčiausia, tai yra – atleidimas iš pareigų.
Kada numatomas Teisėjų tarybos posėdis, kuriame M.Striauko likimas bus sprendžiamas galutinai, kol kas neaišku.
Sulaukė kolegų palaikymo
Teisėjų garbės teismas sprendimą skelbė Nacionalinėje teismų administracijoje (NTA).
Teisėjų garbės teismas, įvertinęs visas aplinkybes, teisėjui skyrė griežtą papeikimą, rašoma penktadienį paviešintame NTA pranešime.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija šių metų gegužės 28 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui Mindaugui Striaukui iškėlė drausmės bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko teikimą, kuriame buvo nurodytos aplinkybės, kad 2020 m. gegužės 19 d. policijos pareigūnai sustabdė teisėjo vairuojamą automobilį ir nustatė teisėjui 0,61 promilės neblaivumą, dėl to jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Teisėjų garbės teismas, išanalizavęs ir įvertinęs drausmės bylos medžiagą, išklausęs posėdyje dalyvavusį teisėją Mindaugą Striauką, konstatavo, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra vienas sunkiausių administracinių teisės nusižengimų. Jam buvo skirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda – ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti alkoholiniai variklio užraktai, 12 mėn.
Vairuotojui skirta 800 Eur bauda ir teisė vairuoti transporto priemones 6 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti alkoholiniai variklio užraktai, galios 12 mėnesių.
Teisėjų garbės teismas, spręsdamas klausimą dėl teisėjų drausminės atsakomybės poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgė į padarytų pažeidimų sunkumą ir jų padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kaip pats asmuo vertino savo padarytą pažeidimą ir savo paties atsakomybę, kad ateityje toks elgesys nesikartotų, atsižvelgė į nusižengimą padariusio asmens charakteristikas ir profesinės veiklos rezultatus bei vertinimus.
Teisėjų garbės teismas daro išvadą, kad teisėjo Mindaugo Striauko padaryti pažeidimai yra vienkartinio pobūdžio, teisėjas anksčiau drausmine tvarka nebuvo baustas. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad teisėjas Mindaugas Striaukas turi ilgametę – 15 metų – teisėjo darbo patirtį, jo profesiniai gebėjimai ir asmeninės savybės vertinami tik teigiamai.
Teisėjas M.Striaukas visiškai pripažino savo nederamą elgesį, savikritiškai vertina savo veiksmus, supranta savo neetiško poelgio neigiamą poveikį teismų autoritetui, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo. Teisėjų garbės teismas pripažino, kad pats drausmės bylos iškėlimas, jos nagrinėjimo procesas jau padarė reikalingą šioje situacijoje teigiamą poveikį, kad teisėjas M.Striaukas ne tik tolesniame teisėjo darbe, bet ir privačiame gyvenime laikytųsi teisėjo asmeniui keliamų reikalavimų.
Spręsdamas klausimą dėl teisėjų drausminės atsakomybės poveikio priemonių parinkimo šiuo konkrečiu atveju Teisėjų garbės teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos teismų teisėjų bendruomenės poziciją, kuria, nesumenkinant įvykusios situacijos reikšmės, buvo išreikštas palaikymas teisėjui M.Striaukui.
Įvertinęs visas aplinkybes, reikšmingas šioje drausmės byloje teisėjų drausminės atsakomybės poveikio priemonėms parinkti, Teisėjų garbės teismas nusprendė, kad teisėjų drausminės atsakomybės tikslas šioje drausmės byloje bus pasiektas teisėjui M.Striaukui skiriant Teismų įstatymo nustatytą griežčiausią drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą – ir taip bus užtikrintas pažeidimo sunkumo ir sankcijos pobūdžio bei griežtumo santykio proporcingumas.
Šis Teisėjų garbės teismo sprendimas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
