Vilniaus apygardos teismas pernai merginą pripažino kalta dėl terorizmo ir skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įskaičius suėmime praleistą laiką, E.Kusaitė tolesnės bausmės išvengė.
„Pripažinęs (E.Kusaitę – BNS) kalta, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą“, – išteisinamojo nuosprendžio motyvus aiškino teisėjas.
Didelio būrio artimųjų ir rėmėjų į nuosprendžio paskelbimą atlydėta E.Kusaitė prieš posėdį atrodė visiškai rami, o po jo tarsi sutriko ir vengė gausiai susirinkusių žiniasklaidos atstovų dėmesio (žr. filmuotą medžiagą).
Generalinė prokuratūra penktadienį Apeliacinio teismo sprendimo nekomentavo. Kaip BNS perdavė prokuratūros Komunikacijos skyrius, susipažinę su Apeliacinio teismo motyvais, prokurorai spręs, kaip elgtis toliau.
Apeliacinis teismas nustatė, kad E.Kusaitė interneto tinklalapiuose, asmeninių pokalbių metu, viešai skelbė, kad dėl asmeninių ir religinių įsitikinimų ketina susisprogdinti Rusijos teritorijoje, atsisiuntė knygas, internetu ir telefonu bendravo su (čečėnų kilmės Rusijos piliečiais – BNS) Magmadovais, gavo kelionei į Maskvą piniginę perlaidą.
„Veiksmai neperaugo į rengimąsi padaryti teroro aktą“, – kaip vieną pagrindinių išteisinimo motyvų nurodė teisėjas L.Šiukšta
„Tačiau veiksmai neperaugo į rengimąsi padaryti teroro aktą“, – kaip vieną pagrindinių išteisinimo motyvų nurodė teisėjas L.Šiukšta.
Jis taip pat pažymėjo, kad E.Kusaitės veiksmai buvo žinomi pareigūnams, tačiau toleruoti – viza į Rusiją išduota tam, kad būtų sulaikyta kelionės metu ar nuvykus.
„Tokius teisėsaugos organų veiksmus, kai nusikalstama asmens iniciatyva palaikoma, vertinama kaip nusikalstamos veikos provokacija, tokia teisėsaugos veikla neatitinka įstatymų. Vertinama, kad surinkti duomenys gauti neteisėtu būdu“, – sakė teisėjas.
Be to, byloje yra Valstybės saugumo departamento pažyma apie E.Kusaitės veiksmus, kurioje nurodyta, kad jos atžvilgiu netikslinga taikyti prevencinių priemonių, tai yra įspėti merginą, kad jos veiksmai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę ir pan. Vietoj to dėl E.Kusaitės veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Apeliacinio teismo kolegija atkreipė dėmesį į Lietuvos teisėsaugos institucijų veiksmus ir po ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jos teigimu, iš bylos matyti, kad tyrimas pradėtas dar iki tam tikrų E.Kusaitės veiksmų padarymo, prokuroro iniciatyva apie merginos ketinimus buvo informuotos Rusijos institucijos, tačiau jau po to mergina be ypatingų sunkumų gavo vizą iš Rusijos Federacijos ir susiplanavo kelionę iš Klaipėdos.
Nuosprendį apskundė ir prokurorai, ir pati E.Kusaitė. Iš pradžių prokurorai siekė merginai 10 metų laisvės atėmimo bausmės, bet vėliau persigalvojo ir pasiūlė skirti dvejų metų lygtinę bausmę. E.Kusaitė siekia visiško išteisinimo.
Iš pradžių prokurorai siekė merginai 10 metų laisvės atėmimo bausmės, bet vėliau persigalvojo ir pasiūlė skirti dvejų metų lygtinę bausmę. E.Kusaitė siekia visiško išteisinimo
Teismas paskelbė, kad Generalinės prokuratūros skundas yra nepagrįstas, teismas taip pat pripažino, kad E.Kusaitės ir jos gynėjo kai kurie skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti.
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendžiai įsiteisėja, bet juos galima skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Po šio nuosprendžio E.Kusaitės yra visiškai išteisinta dėl visų jai inkriminuotų nusikaltimų. Apeliacinis teismas taip pat panaikino taikytą areštą jos pinigams ir kitas prievartos priemones.
E.Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą. Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino vykti į Rusiją ir susisprogdinti prie karinio objekto. Moteris teisme tikino, kad būdama dar paauglė pateko į Valstybės saugumo departamento provokacijos tinklą. Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.
