Teisėja Jurgita Mačionytė paskelbė, kad gegužės 6 dieną apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis dėl suėmimo pratęsimo pagrįsta – įtariamasis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Be to, J.Melis įtariamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos gresianti griežčiausia laisvės atėmimo bausmė – kalėjimas iki gyvos galvos.
Tačiau teisėja taip pat paskelbė, kad pasikeitus aplinkybėms apie įtariamojo dalyvavimą procese užtikrinimą, kardomosios priemonės švelninimas gali būti sprendžiamas ir nepasibaigus kardomojo suėmimo pratęsimo terminui.
J.Melis prašė panaikinti suėmimą ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę, galbūt svarstyti piniginio užstato skyrimą – už A.Melį 35 tūkst. litų sutiko sumokėti jo giminaičiai.
Gegužės 6 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas J.Melio suėmimą pratęsė dviem mėnesiams. Tuo metu prokurorai prašė pratęsti suėmimą ilgesniam – trijų mėnesių – laikui.
Tai jau antras Rusijos piliečio gynėjo skundas Vilniaus apygardos teismui dėl taikomo suėmimo. Balandį teismas pabrėžė, kad suėmimo terminas nustatytas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, o būdamas laisvėje jis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo tyrimo ir teismo.
Vilniuje per 1991 metų žiemos įvykius tarnavęs sovietų karininkas J.Melis buvo sulaikytas šių metų kovo 12-osios vakarą Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus kraštu.
J.Melis kaltinamas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintauto Paškevičiaus teigimu, J.Melis buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.
Ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais pripažinti 79 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, jų atžvilgiu yra išduoti Europos arešto orderiai.
