Kaip ir buvo nusprendęs Vilniaus apygardos teismas, T.Karosas turi mokėti 8 tūkst. 665 eurų baudą.
Jo verslo partneriui Sauliui Svitojui skirta 13 tūkst. 864 eurų bauda. Jo skundą Aukščiausiasis Teismas taip pat atmetė.
Teisėjas Vytautas Piesliakas sakė, kad kasaciniuose skunduose nuteistieji ir jų advokatai kėlė klausimus dėl teisės į privatumą pažeidimo, provokavimo, garso įrašų pripažinimo įrodymu. Jis sakė, kad teisėjų kolegija skundų argumentus pripažino nepagrįstais.
„Asmuo darydamas nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo“, – sakė teisėjas, priminęs Konstitucinio Teismo išvadą.
T.Karosui gegužę paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu skirta dvigubai didesnė bauda – apylinkės teismas jam buvo skyręs 3,77 tūkst. eurų baudą. Tuo metu S.Svitojui skirta daugiau nei trigubai didesnė bauda – ankstesniu nuosprendžiu buvo skirta 4,52 tūkst. eurų bauda.
Skirti didesnes baudas verslininkams yra prašiusi prokuratūra.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-ųjų lapkritį T.Karosą ir S.Svitojų pripažino kaltais. Abu verslininkai kaltais neprisipažino, anksčiau jie teisti nebuvo. Apygardos teismas pakeitė žemesnės instancijos teismo nuosprendį ir paskyrė kitokio dydžio baudas.
Prokurorų teigimu, T.Karosas ir S.Svitojus, tuometiniai bendrovės „Čili Holdings“ vadovai, bandė papirkti bendrovės GCW bankroto administratorių Artūrą Laucių – jam buvo siūlomas maždaug 8,6 tūkst. eurų kyšis, kad atsisakytų daugiau nei 7 mln. litų (daugiau nei 2 mln. eurų) vertės ieškinių bendrovei „Vilsarma“, tokio pat ieškinio bendrovei „Tokyo“ bei patvirtintų „Vilsarmos“ 1 mln. litų (daugiau nei 289 tūkst. eurų) kreditorinį reikalavimą.
T.Karosas su įmonės finansininku STT pareigūnų buvo sulaikytas 2012 metų rugpjūtį. Už užstatą paleistas verslininkas žurnalistams tvirtino esąs nekaltas ir teigė, kad prieš jį surengta provokacija.
„Byla prasidėjo, kai viena iš valdytų įmonių bankrutavo. Bankroto administratorius įtarė, kad įmonė bankrutavo dirbtinai ir fiktyviais sandoriais perduota kitoms T.Karoso ir S.Svitojaus valdytoms įmonėms. Už tai, kad jis užmerktų akis į šiuos fiktyvius sandorius, pasiūlė 30 tūkst. litų kyšį, vėliu per du kartus perdavė šį kyšį“, – sakė nuosprendį paskelbęs teisėjas Audrius Cininas.
Holdingas veikia viešojo maitinimo, apgyvendinimo, reklamos, sveikatingumo ir interneto prekybos srityse, prekyba kosmetika. „Čili Holdings“ Lietuvoje ir Latvijoje turi 82 restoranus.
Verslininkui T.Karosui priklauso bendrovė „LTk Capital“, valdanti 91,8 proc. vienos didžiausių restoranų tinklų Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Čili Holdings“ akcijų.
Praėjusių metų pabaigoje T.Karosą „Čili Holdings“ valdyboje pakeitė verslininko dukra Goda Karosaitė. Pernai gruodžio viduryje G.Karosaitė taip pat išrinkta „LTk Capital“ vadove ir išrinkta į bendrovės valdybą.
