Teismas BNS informavo, kad R.Kurlianskis skundą pateikė liepos 24 dieną. Jame jis nurodė skundžiantis institucijų veiksmus renkant, saugant ir panaudojant, tai yra – išslaptinant ir pateikiant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui – informaciją apie jo privatų gyvenimą.
Skunde jis pareiškė, kad tai institucijos darė savavališkais, neteisėtais veiksmais bei pažeidė jo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
Anot teismo, R.Kurlianskis nurodė, kad apie savo galimai pažeistas teises sužinojo tik 2018 metų gegužės 8 dieną, paviešinus VSD rašto turinį ir teismo prašė atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.
R.Kurlianskio skundą nagrinėjusi teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė nepripažino svarbiomis pareiškime nurodytų aplinkybių, dėl kurių buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas aiškino praleidęs pateikimo terminą ir skundą atsisakė priimti.
Teisėja taip pat pažymėjo, kad R.Kurlianskis turi teisę ginti savo galimai pažeistas teises kitais nutartyje nurodytais būdais.
Ši teismo nutartis per septynias kalendorines dienas gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Tikina terminą praleidę ne dėl savo kaltės
R.Kurlianskui atstovaujantis advokatas Simonas Slapšinskas BNS sakė, kad į administracinį teismą buvo nuspręsta kreiptis po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad asmuo turi teisę skųsti žvalgybos institucijų veiksmus.
Jo nuomone, nors R.Kurlianskis ir praleido įstatymuose numatytą vieno mėnesio terminą apskųsti ginčijamus sprendimus, tačiau tai nutiko ne dėl jo kaltės, o dėl valstybės institucijų neveikimo.
„Pagal praktiką terminas praleistas yra tada, kai asmuo per nustatytą terminą nesiėmė aktyviai ginti savo teisių. Raimondas Kurlianskis per visą tą laikotarpį aktyviai naudojosi visomis įmanomomis gynybos priemonėmis“, – kalbėjo advokatas.
Pasak S. Slapšinsko, Žvalgybos įstatymas numato galimybę dėl pareigūnų veiksmų kreiptis į Seimo NSGK arba Seimo kontrolierių. R.Kurlianskis kreipėsi ir į NSGK, tačiau ir į Seimo kontrolierių, tačiau šio tyrimas užtruko apie metus laiko. Anot advokato, išvadose kontrolierius atsakė, kad VSD veikloje yra trūkumų, tačiau nusprendė negalįs teisiškai įvertinti VSD veiklos.
Po šių institucijų atlikto vertinimo, R.Kurlianskis kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris ir išaiškino, kad žvalgybos pareigūnų pareigūnų veiksmus galima ginti teismuose. Jo manymu, visas procesas užtruko tiek ilgai dėl to, kad nei viena iš institucijų nesiėmė skundo nagrinėti iš esmės.
„Tokiu atveju aš manau, kad yra pakankamai pagrindų kalbėti apie terminų atnaujinimą, kadangi terminas buvo praleistas ne dėl R.Kurlianskio kaltės. O dėl atsakingų institucijų, atsiprašau už šį žodį, biurokratinio atsirašinėjimo ir nenoro visais įmanomais būdais nagrinėti klausimą iš esmės, Vyriausiasis administracinis teismas turėtų išspręsti šį klausimą“, – tvirtino S.Slapšinskas.
Sprendimą skųs, svarsto kreiptis į KT ir EŽTT
Kalbėdamas apie tai, kad teisėja nutartyje nurodė ir kitus teisių gynimo būdus, advokatas svarstė, kad taip gali būti bandoma nusikratyti bylos nagrinėjimo ir permesti ją kitam teismui.
„Iš tiesų, administracinio teismo teisėja davė nuorodą, kad galbūt reikėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (...) tačiau, man kyla pagrįstos abejonės, ar tik čia nėra noras nusiimti ir permesti klausimo svarstymą nuo vieno teismo kitam“, – svarstė S. Slapšinskas.
Pasak jo, Konstitucinio Teismo nutarime yra labai aiškiai pasakyta, kad galima kreiptis tiek į administracinius teismus, tiek į bendrosios kompetencijos teismus.
R.Kurlianskio atstovas taip pat teigė, kad šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas neabejotinai bus apskųstas ir tvirtino, kad svarstoma dar kartą kreiptis į Konstitucinį teismą bei Europos žmogaus teisių teismą.
„Svarstome kreiptis ne tik į Konstitucinį teismą, bet ir į Europos žmogaus teisių teismą, kadangi iš esmės analogiškų bylų Europos žmogaus teisių teisme yra, kur pasakyta, kad ilgalaikis žvalgybinės informacijos rinkimas, kuris galiausiai nevirsta teisminiu procesu, savaime kelia labai daug abejonių dėl tokio tyrimo teisėtumo ir netgi laikotarpio teisėtumo“, – sakė advokatas.
VSD „MG Baltic“ atstovų veiksmus įvardino grėsme nacionaliniam saugumui
Valstybės saugumo departamentas 2018-ųjų gegužę pateikė Seimo NSGK išslaptintą informaciją apie koncerno įtaką politiniams procesams. Dokumente aprašyti įvairūs politiniai procesai, situacijos Vilniaus miesto savivaldybėje, „Lietuvos geležinkeliuose“, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Konkurencijos taryboje, teisėsaugoje, politinėse partijose, kitose įstaigose ir organizacijose.
VSD vadovo pasirašytame rašte nurodyta, kad koncerno atstovų veikimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes gali destabilizuoti demokratinę politinę sistemą.
Rašte minima, jog 2007-2016 metais „MG Baltic“ įvairiai bandė koreguoti įstatyminę bazę sau palankia linkme – siekė daryti įtaką dėl alkoholio kontrolę reglamentuojančių įstatymų, reklamos LRT uždraudimo, kitų teisės aktų.
Apibūdindama „MG Baltic“ įdirbį skirtingose srityse VSD nurodė, jog pagrindiniai veikiantys koncerno atstovai daugeliu atveju buvo jo prezidentas D.Mockus, R.Kurlianskis, valdybos narys Romanas Raulynaitis.
Koncernas žvalgybos informacijos paviešinimą vadino tiesioginiu spaudimu tuo metu beprasidedančią baudžiamąją bylą nagrinėjantiems teisėjams, o D. Mockus teigė, kad „MG Baltic“ tapo „asmenų, kurie nori valstybę valdyti istorijoje išnykusių santvarkų metodais, taikiniu“.
Vilniaus apygardos teismo šiuo metu nagrinėjamoje politinės korupcijos byloje R.Kurlianskis yra kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
Korupcija byloje taip apt kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis bei buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Parlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.
Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.
