Teismas atvertė doktorantą sumušusių „antifašistų“ bylą

Šių metų balandžio 29 d.į, Kaune, prie Laisvės alėjos buvo sumuštas VDU doktorantas Tadas Kavolis. Policija netrukus suėmė tris įtariamus užpuolikus – Paulių Čicharą, Joną Laurušonį ir Džiugą Aranauską.

Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, jog pastarasis irgi mušė doktorantą, todėl D.Anušauskas byloje dalyvauja kaip liudininkas, o teisiami bedarbis P.Čichara ir dailės studentas J.Laurušonis.
 
T.Kavolis buvo užpultas dieną, matant daugybei žmonių: Kaune tuo metu vyko 21-asis džiazo festivalis „Kaunas Jazz 2011“.

Doktorantas buvo mušamas metaliniu strypu per galvą, spardomas. Strypus, armatūros atpjovas, turėjo statybose tuomet dirbęs P.Čichara.

Policija apie šį gatvės incidentą ligai nepranešė, todėl jis apaugo sąmokslo teorijų lygio legenda, neva Kaune kairiąsias vertybes išpažįstanti jaunimo subkultūros grupė „antifa“ (antifašistai) pradėjo karą su nacionalistiniais „skinais“. 

Gegužę tinklaraštininkai paviešino emocijomis perkrautą rašinį „Pasikėsinimas Kauno centre. VDU mokslininkas T.Kavolis – antifašistų smurto auka“, kuriame užpuolikus pavadino „prokomunistine ideologija besivadovaujančia „antifa” gauja ir susiejo ją su Vilniaus antifašistais, Laisvuoju universitetu (LUNI), NK95, Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) ir „Kremliaus finansuojamais ultrakairiaisiais politikieriais“.

Šį rašinį netrukus paviešino kiti nacionalistiniai tinklaraščiai ir portalai.

Paaiškėjo, jog T.Kavolis domisi baltų kultūra, yra baltų kovų brolijos „Vilkatlakai“ narys. Ši brolija užsiima istorinėmis rekonstrukcijomis (rengia istorinius vaidinimus, žaidimus, šlovinančius baltų praeitį).

Brolijoje yra ultradešiniųjų „skinų“. Tačiau T.Kavolis tvirtino, jog jo sąsajos su „Vilkatlakiais“ yra grynai akademinės: jis rašo mokslinį darbą  „Nacionalistinių pažiūrų grupių formavimosi ypatumai Lietuvoje: skinhedų atvejis“.

Laukdami teismo posėdžio teisiamieji tvirtino, jog šis incidentas su politika neturi nieko bendro.

„Pamačiau, kad kažkas muša mano draugus. Puoliau padėti“ – tvirtino P.Čichara.

Bet T.Kavolis sakė esąs įsitikinęs, jog buvo užpultas dėl ideologinių, politinių motyvų, esą „antifašistai“ jį kaltino prijaučiantį „skinams“.

Doktorantas skundėsi, jog patyręs smegenų sutrenkimą du mėnesius negalėjo tęsti mokslinio darbo, turėjo išeiti akademinių atostogų.

Teisme byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, nes P.Čichara neturėjo advokato. Šalių susitarimu, posėdis atidėtas.