Prokurorė Auksė Lipkevičienė prašė I.Vorobjovą nuteisti septynerių metų laisvės atėmimo bausme. Ji teigė turinti susipažinti su teismo pateiktais argumentais, tačiau teigė, kad galimybė skųsti visuomet svarstoma.
„Tai neatitinka atliktų veiksmų, tai, kas padaryta. Reikia gerai įsiskaityti į sprendimą ir pagalvoti“, – BNS po nuosprendžio sakė A.Ramanauskaitė–Skokauskienė. Ji teigė, kad toks teismo sprendimas jos netenkina.
I.Vorobjovo advokatas Vytautas Sviderskis rėžė, kad toks teismo nuosprendis – „teismo ir viso Lietuvos teisingumo gėda“.
Teismo vertinimu, byloje pakako duomenų, įrodančių, kad I.Vorobjovas dalyvavo sulaikant partizanus. Teismas kritiškai vertino jo teiginį, kad apie partizanus nieko nebuvo girdėjęs.
Byloje pakako duomenų, įrodančių, kad I.Vorobjovas dalyvavo sulaikant partizanus.
Už genocidą numatoma tik laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas pasinaudojo Baudžiamojo kodekso straipsniu, leidžiančiu paskirti švelnesnę bausmę, jeigu numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Teismas motyvavo švelnesnės bausmės paskyrimą tuo, kad nuteistasis yra pensininkas, o nusikaltimas įvykdytas prieš daugiau kaip 50 metų, jis per tą laiką nepadarė kitų nusikaltimų. Be to, ypač užsitęsė procesas, trukęs daugiau kaip 20 metų. Atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamojo vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis.
Byloje nustatyta, kad I.Vorobjovas su kita kaltinamąja Jadvyga Kuprėniene, kurios byla dėl ligos yra išskirta, dalyvavo A.Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo operacijoje Kaune, vykdydami žvalgybą.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.
Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.
Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.
Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
1956 metais suimtas vienas iš paskutinių partizanų vadų, buvęs mokytojas A.Ramanauskas-Vanagas, buvo nepaprastai žiauriai kankintas ir kitais metais sušaudytas.
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas.