Teismo atstovė Jolita Gudelienė BNS informavo, kad buvusiai merei skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Politikė pripažinta kalta dėl prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo.
Korupciją atskleidė STT
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) anksčiau skelbė, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių įtarti, kad D.Štraupaitė reikalavo kyšių iš kai kurių bendrovių, dalyvavusių Visagino savivaldybės organizuotuose statybos ir remonto darbų konkursuose, vadovų.
Atliekant tyrimą nustatyta, kad verslininkai davė didelės vertės kyšių už tai, kad merė, pasinaudodama tarnybine padėtimi ir įtaka Visagino savivaldybės darbuotojams, organizuojantiems ir vykdantiems viešuosius pirkimus, sudarytų palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus bei tarpininkautų dėl atliktų darbų priėmimo. Per ikiteisminį tyrimą gautais duomenimis, kyšių perduota už daugiau kaip 32,5 tūkst. litų (9,4 tūkst. eurų).
Pati Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) priklausanti D.Štraupaitė 2015 m. pradžioje teigė, kad įtarimai jai pateikti siekiant susidoroti prieš savivaldos rinkimus. Šiuo metu D.Štraupaitė yra Visagino tarybos narė.
I.Kubilių išteisino
Ketvirtadienį Panevėžio apygardos teismas skelbė nuosprendį ne tik buvusiai Visagino savivaldybės merei, bet ir bendrovės „Stouneta“ technikos direktoriui Gintautui Vaitiekūnui bei dar vienos bendrovės „Irdaiva“ tuomečiam direktoriui Irmantui Kubiliui byloje dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo, teismo sprendimo nevykdymo.
Teismas išteisino I.Kubilių, konstatavęs, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, pažymima Panevėžio apygardos teismo atstovų paviešintame pranešime.
Nuteistajai – vieni nuostoliai
Buvusią Visagino merę D.Štraupaitę teismas pripažino kalta dėl prekybos poveikiu (Baudžiamojo kodekso (BK) 226 straipsnis), piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumentų klastojimo ir skyrė jai bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams bei 15 060 eurų baudą.
Konkrečiai dėl kyšininkavimo (BK 225 straipsnis) merė nebuvo kaltinama, tačiau jos gauti kyšiai, pagal bylos medžiagą, yra už prekybą poveikiu (BK 226 str.) gauta turtinė nauda.
Įvertinęs tai, kad D.Štraupaitė anksčiau nebuvo teista, neturėjo administracinių nuobaudų, dirbo, teismas atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams.
Per šį laikotarpį D.Štraupaitė įpareigota neišvykti iš savo gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos sutikimo.
Teismas nusprendė konfiskuoti iš D.Štraupaitės turto už 12 190,10 Eur, nes tokią pinigų sumą ji gavo kaip kyšius ar materialinę naudą.
Buvusiai merei taip pat atimta teisė trejus metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
Be to, teismas nusprendė konfiskuoti iš D.Štraupaitės turto už 12 190,10 Eur, nes tokią pinigų sumą ji gavo kaip kyšius ar materialinę naudą.
Kaltinimas D.Štraupaitei dėl dar vienos jai inkriminuotos veikos – teismo įpareigojimo nevykdymo buvo panaikintas, suėjus senaties terminui.
G.Vaitiekūnas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, jam skirta 3 765 Eur bauda.
Teismas nustatė, kad buvusi Visagino merė paėmė kyšius iš kelių verslininkų už tai, kad jų vadovaujamos įmonės būtų kviečiamos dalyvauti savivaldybės rengiamuose viešuosiuose pirkimuose, taip pat už gerų santykių palaikymą.
Be to, teismas išsiaiškino, kad D.Štraupaitės nurodymu kai kurie savivaldybės darbuotojai darbo valandomis atliko įvairius darbus tuometės merės ir jai artimų asmenų namuose. Įrodyta ir tai, kad D.Štraupaitė savo pačios ir artimųjų asmeniniais tikslais naudojosi savivaldybei priklausančiu transportu. Darant šiuos nusikaltimus buvo klastojami Visagino savivaldybės oficialūs dokumentai – darbo apskaitos žiniaraščiai, kelionės lapai.
Baudžiamasis procesas truko ilgiau nei penkerius metus. 16 posėdžių teisme buvo sujaukti dėl aspektų, susijusių su kaltinamosios sveikata.
„Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgė į tai, kad baudžiamasis procesas truko ilgiau nei penkerius metus, iš jų trejus metus byla buvo nagrinėjama teisme.
Tačiau įvertinta ir tai, kad pati kaltinamoji vilkino bylą – nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu, apklausos nebuvo baigiamos dėl jos pačios ar jos motinos sveikatos problemų, Štraupaitė atsisakydavo priimti šaukimus, neatvykdavo į apklausas. Iš 48 teismo posėdžių net 16 posėdžių neįvyko arba iš dalies neįvyko dėl Dalios Štraupaitės ligos, sveikatos būklės ar kitokių su ja susijusių priežasčių. Pertraukos buvo daromos ir dėl kitų kaltinamųjų ar jų gynėjų ligų,“ – pranešime cituojamas bylą išnagrinėjęs teisėjas Valdas Meidus.
Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
