Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegijos penktadienį paskelbta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
„Bausmę atlieka už itin žiaurus, ciniškumu, smurtu pasižymėjusius nusikaltimus, sukėlusius neatitaisomas pasekmes“, – paskelbė teisėja Ainora Kornelija Macevičienė. Ji pažymėjo, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų bausmės atlikusį nuteistąjį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Sprendžiant dėl perkėlimo, prioritetas teikiamas ne formalioms sąlygoms, bet saugumo reikalavimams, kad tokio asmens perkėlimas į pataisos namus nekeltų grėsmės, atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, jo elgesį kalėjime.
Teisėja atkreipė dėmesį, kad nusikalstamo susivienijimo lyderis ir vadovas H.Daktaras nusikaltimus darė siekdamas savanaudiškų tikslų bei išsaugoti savo įtaką nusikalstamame pasaulyje.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus psichologinės tarnybos išvadoje pažymima, kad nuteistojo pakartotinio smurto rizika šiuo metu yra vidutinė. Siekiant valdyti nuteistojo kriminogeninius polinkius, būtinas tęstinis prevencinių priemonių taikymas.
„Todėl teismas negali pripažinti, kad nuteistasis padarė reikšmingą pažangą. Nors jis neturi galiojančių nuobaudų, buvo 4 kartus skatintas, vis tik bausmės atlikomo metu buvo baustas drausmine tvarka už režimo reikalavimų pažeidimus. Suvokdamas elgesio svarbą bausmės atlikimo metu, turinčią įtakos, artėjant 10 metų atlikimo iki gyvos galvos atlikimo terminui, nuteistasis pradėjo dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau kol kas nėra pagrindo pripažinti, kad H.Daktaras pakeitė požiūrį į savo veiksmus“, – sakė A.K.Macevičienė.
Pasak jo, tik toliau stebint jo elgesį, bus aišku, ar jo elgesio pokyčiai yra nuoširdūs, paremti kritišku savo veikų vertinimu.
Teisėjai pastebėjo, kad antstolių vykdymos bylos patvirtina, kad vyras nenori savanoriškai atlyginti žalos nukentėjusiesiems.
„Kalėjime esu vienas iš geriausių kalinių. Labai noriu į pataisos namus, nes labai myliu savo žmoną ir noriu pasimatymų su ja“, – teismą tikino H.Daktaras.
Teismas sako, kad ši aplinkybė tik patvirtina, kad savo asmeninius poreikius nuteistasis iškelia aukščiau nukentėjusiųjų, visuomenės intereso,
Pirmąsyk už grotų H.Daktaras atsidūrė būdamas 19 metų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas liepos 7 dieną priėmė nutartį, kuria nuteistąjį tolesniam bausmės atlikimui nusprendė perkelti į Pravieniškių pataisos namus, čia bausmę atlieka ir daugiau nuteistųjų iki gyvos galvos. Teikimą dėl nuteistojo perkėlimo teismui parašė kalėjimo administracija. Prokuratūra iš pradžių neprieštaravo H.Daktaro perkėlimui į Pravieniškes, tačiau vėliau apsigalvojo ir parašė apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui.
Prokuratūros skundas patenkintas, o žemesnės instancijos teismo sprendimas panaikintas.
Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje konstatavo, kad H.Daktaras yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma.
Pirmąsyk už grotų H.Daktaras atsidūrė būdamas 19 metų.
1996 metų vasario 3 dieną H.Daktaras buvo sulaikytas prevencine tvarka, o balandžio 1 dieną suimtas ir iš įkalinimo įstaigos paleistas 2001 metais, kai atliko bausmę kitoje byloje. Kitą kartą suėmimą H.Daktarui teismas skyrė 2008 metų gruodžio 24 dieną, tačiau tada „Henytė“ pasislėpė. Jis sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto 2009 metų rugsėjo 4 dieną.
