Iš viso nuteistasis turėjo kalėti 15 metų. Teismas nusprendė paleisti vyrą į laisvę neatlikus likusios 4 metų bausmės.
Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo nusprendęs nepatvirtinti Vilniaus pataisos namuose veikiančios Lygtinio paleidimo komisijos pernai lapkričio 11 dieną priimto nutarimo paleisti nuteistąjį į laisvę. Vilniaus apygardos teismas gruodžio 19 dieną nusprendė, kad L.Jurys atitinka Bausmių vykdymo kodekse nurodytus kriterijus, laikomas lengvos grupės sąlygomis, jau yra atlikęs du trečdalius skirtos laisvės atėmimo bausmės.
Be to, Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė, kad 43 metų vyras pripažįsta kaltę, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, supranta laisvės apribojimo prasmę, bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo akcijoje „Paremkime vaikų globos namus“, lankė religinės bendruomenės užsiėmimus, dalyvavo projekte „Angelo medis“, nesilaiko kriminalinės subkultūros.
Pagal vykdomuosius raštus, vyras turi 18,9 tūkst litų skolą. Būdamas nelaisvėje, jis dirbo ir jam dabar liko sumokėti apie 9 tūkst. litų. Be elektriko specialybės, l.Jurys pataisos namuose įgijo avalynės gamintojo, mūrininko ir suvirintojo specialybes, jau turi garantuotą įmonės pasiūlymą laisvėje dirbti elektromonteriu.
Galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje pabrėžiama, kad yra maža tikimybė, jog būdamas laisvėje L.Jurys nesilaikys įpareigojimų.
Teismo atstovas spaudai Gintautas Stalnionis BNS sakė, kad apygardos teismas nutarė panaikinti nutartį ir priimti naują – patvirtino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti L.Juriui lygtinį paleidimą, nustatant intensyvią priežiūrą. Tai reiškia, kad anksčiau į laisvę išėjęs vyras turės nešioti elektroninę apyrankę ar apykoję. Be to, vyras įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programose, neišvykti iš gyvenamosios vietos be prižiūrinčios institucijos leidimo.
L.Jurys už grotų pakliuvo 2003 metų gruodį. Pagal teismo nuosprendį, į laisvę jis turėjo išeiti 2017 metų lapkritį.
Nusikaltimas įvykdytas 1997 metų sausio 17 dienos vidurdienį Maskvoje. Sprogimas nugriaudėjo prie Matulinskos gatvės 24-ojo namo, kuriame buvo įsikūrusi Genadijaus Dzenio vadovaujama firma. Lietaus vamzdyje įdėta bomba sprogo, kai G.Dzenis, lydimas dviejų asmens sargybinių, atvyko į biurą.
Bylos duomenimis, sprogmenis įdėjo ir nuotolinio valdymo pulteliu sprogimą sukėlė L.Jurys su bendrais.
Šis nusikaltimas laikytas vienu įžūliausių, nes, be minėtos bei kelių kitų komercinių firmų, tame pastate įsikūręs ir vienas iš Maskvos milicijos skyrių bei karinis komisariatas.
G.Dzenis žuvo iškart, jį lydėjęs asmens sargybinis mirė tuoj po sprogimo. Kitas sužalotas sargybinis pateko į ligoninę.
Bylą tyrę Rusijos teisėsaugininkai 2003 metų pabaigoje ją perdavė Lietuvos pareigūnams. Šioje byloje nusikaltimo organizatoriais pareigūnai buvo įvardiję buvusį Žemaitijos nusikalstamo pasaulio „autoritetą“ 40-metį Vincą Šilį bei šiaulietį Artūrą Kibildį. Pastarasis nuo nepagydomos ligos 2005-ųjų kovo pabaigoje mirė kalėjimo ligoninėje. V.Šilys savo kaltės nepripažino, jo kaltė nebuvo įrodyta.
Rusijos pareigūnai mano, kad politiko padėjėjas G.Dzenis nužudytas dėl finansinių reikalų, nesutarimų tarp verslo partnerių ar konkurentų. V.Šilį su Rusija siejo seni verslo ryšiai, padėję jam susikrauti kapitalą. Dar nuo 1990 metų tuomet Telšiuose gyvenęs V.Šilys palaikė glaudžius santykius su Rusijos nusikalstamo pasaulio atstovais.
Pačiam G.Dzeniui buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos, inkriminuojami keli nusikaltimai, bet vėliau tyrimai nutraukti. Lietuvos tyrėjai yra sakę, kad G.Dzenio nužudymo motyvai galėjo būti pinigai bei bendras interesas toliau veikti su Rusijos nusikalstamomis grupuotėmis.
