Kaip skelbiama Kauno apygardos teismo pranešime spaudai, teisėjų kolegija atmetė įtariamojo skundą dėl Kauno apylinkės teismo rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria jam buvo palikta galioti skirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui.
Kauno apylinkės teismo liepos 28 d. nutartimi įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, esant pagrįstam manymui, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Įtariamasis buvo laikinai sulaikytas rugpjūčio 1 d., o Kauno apylinkės teismo rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo palikta galioti Kauno apylinkės teismo liepos 28 d. nutartis, kuria M.Vilčinskui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas suėmimo terminas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo įtariamojo laikino sulaikymo dienos.
Posėdyje nedalyvavo
M.Vilčinskas rugpjūčio 24 dieną Kauno apygardos teisme vykusiame jo skundo nagrinėjimo posėdyje nedalyvavo, dalyvavimas nebuvo privalomas.
Posėdyje dalyvavo tik prokuroras ir gynėjas, BNS pranešė teismo atstovė Milda Kryžė.
Rugpjūčio 17 dieną teismui skundą dėl suėmimo pateikęs M.Vilčinskas prašė panaikinti suėmimą ir skirti bet kokią kitą švelnesnę kardomąją priemonę, nes nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo jis įtariamas, yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, bėgti ar slaptytis jis neva neturi jokio pagrindo.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė įtariamojo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atmesdama skundą Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad įtariamasis buvo sulaikytas kėsindamasis kartu su savo sutuoktine ir mažamečiais vaikais kirsti valstybės sieną su Baltarusija ne per pasienio punktą. Be to, įtariamasis slapstėsi, esant paskelbtai jo paieškai.
Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės – laisvės atėmimo, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ar teismo, todėl nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo, pagrindas.
Įvertinusi įtariamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, jo ryšius užsienyje bei kitus bylos duomenis, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes nei viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą įtariamojo dalyvavimą procese.
Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo įtariamojo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės, teisėjų sprendimu, suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Žmona paleista į laisvę anksčiau
M.Vilčinskui mėnesio trukmės suėmimą teismas skyrė rugpjūčio 2 dieną, jo sutuoktinė Inga Vilčinskienė buvo suimta devynioms paroms. Moteris iš suėmimo buvo paleista rugpjūčio 9 dieną, pasibaigus kardomosios priemonės laikotarpiui.
Teismas jai paskyrė intensyvią priežiūrą – iki lapkričio 9-osios įpareigojo dėvėti vadinamą apykoję, taip pat būti namų zonoje nuo 17 valandos vakaro iki 9 valandos ryto.
Ikiteisminis tyrimas eina į pabaigą
Savo vaikų pagrobimu įtariamų sutuoktinių Vilčinskų ikiteisminis tyrimas eina į pabaigą, jį rengiamasi pabaigti baudžiamuoju įsakymu.
Tai BNS ketvirtadienį sakė tyrimą dėl vaikų pagrobimo bei pasikėsinimo neteisėtai kirsti valstybės sieną kontroliuojanti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-asis skyriaus prokurorė Gitana Kaupė.
„Mes turim planų pabaigti ikiteisminį tyrimą. Kaip mums pasiseks, matysim. Yra visos sąlygos pabaigti baudžiamuoju įsakymu – nesunkūs nusikaltimai, asmenys neteisti, kaltę pripažįsta“, – BNS sakė prokurorė.
M.Vilčinskas anksčiau buvo teistas, tačiau teistumai seniai išnyko ir jis laikomas neteistu.
Prokurorui surašius pareiškimą dėl tyrimo pabaigimo baudžiamuoju įsakymu, jis perduodamas teismui, kuris rašytine tvarka išnagrinėja ir priima sprendimą. Šis gali būti skundžiamas.
Baudžiamasis įsakymas savo galia prilygsta nuosprendžiui.
Prokurorė Kauno apygardos teismo per posėdį ketvirtadienį prašė palikti galioti M.Vilčinskui paskirtą suėmimą, nes jo skyrimo pagrindai nėra išnykę.
Pagal teismo sprendimą M.Vilčinskas yra suimtas iki rugsėjo 2 dienos. Iki šio termino prokurorė G.Kaupė planuoja baigti tyrimą.
Pagrobė 3 savo vaikus
Trys 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai, kuriuos liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai, buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.
Vaikų tėvus ir juos automobiliu vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
Vaikai iš šeimos buvo paimti birželį. Kaip skelbta, jie nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla yra įvardijęs, kad ieškant vaikų buvo dirbama su visuomenės grupe, pasivadinusia „suverenais“. Valstybės saugumo departamentas yra skelbęs, kad ši grupė vadovaujasi „valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija“.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
