Teismas išnagrinėjo už šnipinėjimą nuteistų Karinių oro pajėgų karininko ir Rusijos piliečio skundus

Beveik po pusantro mėnesio – kovo 9 dieną – trijų teisėjų kolegija paskelbs, ar ilgos laisvės atėmimo bausmės šnipinėjimo byloje nuteistiesiems skirtos pagrįstai.

Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka vyko nuo liepos, apklaustas specialistas, atlikęs sprogmenų tyrimą, gauti reikalingi dokumentai. Byla nagrinėta neviešuose teismo posėdžiuose, todėl išsamiau bylos aplinkybės neskelbiamos.

Šiaulių apygardos teismas Rusijos piliečiui Sergejui Moisejenkai skyrė 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jis nuteistas už šnipinėjimą, neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų bei kovinių granatų. Buvusiam Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės karininkui, kapitonui Sergejui Pušinui dėl šnipinėjimo skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Abu jie apskundė pernai vasarį paskelbtą Šiaulių apygardos teismo nuosprendį. S.Pušinas prašo sušvelninti bausmę iki trejų metų, o S.Moisejenka prašo jį išteisinti, nes sako nepadaręs nusikaltimo požymių turinčios veikos. Jeigu šis prašymas nebūtų patenkintas, rusas prašo bent sušvelninti bausmę.

Tuo metu Generalinė prokuratūra su verdiktu šnipinėjimo byloje sutinka ir prašo palikti jį galioti, o abu skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Ir S.Pušinas, ir S.Moisejenka laikomi suimti nuo bylos tyrimo pradžios, į posėdžius Apeliaciniame teisme, lydimas konvojaus, atvykdavo tik S.Moisejenka, S.Pušinas nepageidavo dalyvauti apeliaciniame procese.

Trečias nuteistasis Ainas Kazlauskas nuosprendžio neskundė. Jam skirta lygtinė dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė už neteisėtą disponavimą sprogmenimis ir šaudmenimis.

Kaip yra nustatęs Šiaulių apygardos teismas, S.Pušinas S.Moisejenkai surinko ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misijų veiklą, karinių pajėgumų dislokacijos vietas, karines operacijas Afganistane, apie nuotoliniu būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir galimas dislokacijos vietas.

Rusijos žvalgybai perduotos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijos, kai kurių Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijos. Dalis perduotų dokumentų buvo įslaptinti.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014-ųjų gruodį, Lietuvos karinei žvalgybai surinkus informacijos, kad S.Pušiną dar 2012 metais užverbavo Rusijos žvalgybos tarnyba. Tyrimo duomenimis, šios tarnybos pavedimu S.Pušinas rinko ir per S.Moisejenką perduodavo Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Bylos duomenimis, S.Moisejenka per slaptus susitikimus perduodavo ir patikslindavo Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis, instruktuodavo S.Pušiną, kokiais būdais rinkti informaciją ir kokias informaciją fiksuojančias technines priemones naudoti.

S.Moisejenka taip pat yra perdavęs S.Pušinui techninių priemonių, specialiai skirtų žvalgybinei veiklai vykdyti, bei pinigų joms įsigyti.

Bylos duomenimis, S. Moisejenka už surinktą ir perduotą informaciją S.Pušinui mokėjo nuo 500 iki 1000 eurų.

Asmenų susitikimai vyko Lietuvoje, laikantis ypatingos konspiracijos, teigia prokuratūra.

Už šnipinėjimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo trejų iki penkiolikos metų.