Telšių rajone gyvenantis Alfredas A. kaltinamas tuo, kad jis, 2020 metų spalio 11-ąją, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo virtuvės patalpoje ir prie namo, esančio viename kaime Telšių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui su sugėrovu A. J., tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį – sudavė jam ranka bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kietu buku, riboto paviršiaus daiktu (daiktais) į galvą, kaklą ir kitas kūno vietas. Nuo patirtų sužalojimų įvykus kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu ir įvykusių komplikacijų, 52 metų nukentėjusysis po 9 dienų mirė Klaipėdos universitetinės ligoninėje.
Lemtingąją dieną A. A. ir A. J. vartojo alkoholinius gėrimus pas bendrą pažįstamą K. P.
Kaltinamasis pasakojo, kad namo šeimininkas paprašė svečią ištempti lauk, sakė, kad jo bijo, nes gali jį papjauti.
Savo kaltę pripažinęs tik iš dalies, kaltinamasis A. A. teigė, kad su A. J. buvo pažįstami, gyveno viename kaime, tarp jų jokių konfliktų anksčiau nekilę.
Kaltinamojo žodžiais, namo šeimininkas, pas kurį ir vyko išgertuvės, išgerti degtinės raginęs jį, bet ne A. J., kuris dėl to ir supykęs. Kaltinamojo teigimu, A. J. griebęs peilį, tačiau jis atėmė iš sugėrovo atėmęs peilį, kurį ir įmetė į kriauklę. Kai K. P. degtine užsveikino vėl jį, bet ne sugėrovą, kaltinamojo teigimu, A. J. smogęs ranka jam į smakrą, iš kurio ėmė bėgti kraujas. Ilgai nelaikęs A. A. šiam trenkė atgal – ranka į nosį, iš kurios taip pat pradėjęs lašėti kraujas ant stalo.
Tada, A. A. teigimu, jis paėmęs popierines servetėles valė kraują nuo stalo, o savo prakirstą smakrą buvo užspaudęs ranka. Kaltinamasis sakė, kad po šio incidento, pas namo šeimininką išbuvęs nuo 20 iki 30 minučių. Jo teigimu, namo šeimininkas prašė neišeiti, o A. J. liepė eiti namo, tačiau šis, kaltinamojo teigimu, sakė, kad niekur neis, miegos pas K. P.
Kaltinamasis pasakojo, kad namo šeimininkas paprašė A. J. ištempti lauk, sakė, kad jo bijo, nes gali jį papjauti, ar dar ką nors padaryti. Tada jis, paėmęs A. J. už pažastų, ištempė į lauką, paguldė ant žemės ir išvažiavo namo.
Namo, kuriame vyko išgertuvės, šeimininkas K. P. liudijo, kad po incidento, jau rytą pas jį į namus atėjęs pažįstamas pasakė, kad lauke prie namo, kraujo klane gulintis A. J. Namo šeimininkas nukentėjusiojo paklausęs, kas jam atsitiko, tačiau A. J. atsakęs, kad dar truputį pagulės ir eis namo. Tačiau K. P. nesutiko, iš garažo išvarė automobilį, į kurio galinę sėdynę, kartu su atėjusiu pažįstamu, įsodino A. J. į automobilį ir nuvežė jį iki jo namų. Tačiau, liudytojo žodžiais, A. J. paprašė jo nevežti į namo kiemą, o paleisti anksčiau, žadėjo pats pareiti į namus, vyrai taip ir padarė.
Namo šeimininkas negalėjo paaiškinti, kodėl A. J rastas gulintis kraujo klane, teigė manantis, kad nukentėjusysis galėjo nukristi nuo laiptų ir susižaloti. K. P. teigė, kad kitą dieną, po incidento, A. A. buvo pas jį atvažiavęs, tada nukentėjusysis jau buvo išvežtas ir paleistas prie savo namų. K. P. tvirtino nematęs, kad kaltinamasis būtų naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį A. J. Šis liudytojas sakė nematęs ir to epizodo, kai kaltinamasis nukentėjusiajam ranka trenkė į nosį.
Spalio 12-ąją, netoli savo namų, pamiškėje sėdintį A. J. rado jo pusseserė, moteris pusbrolį ir parvedė į namus, kuriuose po skyrybų jis gyveno pas savo motina. Pasak liudytojų, A. J. labai sunku buvo kalbėti, jis sunkiai laikėsi, vos paėjo, kojas vilkdamas. Jų teigimu, vyro veidas atrodė, kaip žemė, vienos mėlynės, žaizdos buvo muštinės, galva, rankos, kojos buvusios kruvinos. Dar kitą dieną kaimyno iškviesti greitosios medicinos pagalbos gydytojai A. J. išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje spalio 20-osios rytą vyras ir mirė.
Pasak teisiamajame posėdyje liudijusio eksperto, iš nustatytų A. J. suduotų ne mažiau 7 smūgių į galvą ir kiekvienas smūgis atskirai, ir visi smūgiai kartu galėjo būti mirties priežastimi. Tačiau byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiuos smūgius sudavė kaltinamasis. Kaip teisme liudijo A. J. motina, kaimyno paklaustas, kas jį sumušė, sūnus atsakęs, kad tai padaręs A. A. Vėliau nukentėjusysis teigė, kad jį sumušė pažįstamas, konkretaus asmens neįvardijo, įvykio aplinkybių neaiškino. Tiriant nusikaltimą į pagalbą buvo pasitelktas melo detektorius, tačiau prietaisas taip ir nepatvirtino, kada A. A. sako tiesą ir kada meluoja.
Bylą išnagrinėjęs teismas pabrėžė, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas, kai juo objektyviai įrodyta asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė, kuri yra bendrų nusikalstamos veikos požymių visuma. Teismas patvirtino, kad kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad nukentėjusiajam A. J., kuris išprovokavo tarp jų kilusį konfliktą, ranka sudavė vieną smūgį į nosį, iš kurios ėmė bėgti kraują ant stalo, o jis paėmęs popieriaus rankšluostį, valė kraują nuo stalo.
Kaltinamajam susiruošus eiti į namus, kai nukentėjusysis A. J. atsigulė (nukrito) ant koridoriaus grindų, namo savininko K. P. paprašytas, paėmęs nukentėjusįjį už pažastų, ištempė jį į lauką ir, paguldęs šalia laukujų durų, ant betoninės aikštelės, dviračiu išvyko į namus ir daugiau nukentėjusiojo nematė.
Išteisinamasis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Teismas konstatavo, kad šioje byloje nesurinkta jokių tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų A. A. pareikštą kaltinimą, kad jis tyčia nužudė A. J.
Teismo įsitikinimu, kaltinimas grindžiamas netiesioginiais įrodymais. Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje konstatuota kad kraujo pėdsakų ant A. A. pateiktų rūbų, batų nerasta.
Kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį, netiesiogiai patvirtina liudytojo K. P. teismo posėdyje duoti parodymai – kai kitą dieną, po incidento, kaltinamasis buvo atvažiavęs pas jį ir pasakė: „Vieną kartą aš jam įrašiau“.
Tačiau pats K. P. nematė, kad kaltinamasis A. A. būtų naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį. Teismas konstatavo, kad Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti bylos duomenys nesudaro vieningos – vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinės, iš kurių analizės logiškai ir neginčijamai būtų galima konstatuoti A. A. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.
Paskelbtu nuosprendžiu teismas Alfredą A. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo išteisino neįrodžius, kad jis padarė šį nusikaltimą. Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2256 eurų civilinis ieškinys atmestas, rašoma Šiaulių apygardos teismo trečiadienį paviešintame pranešime.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
