Kaip rašoma teismo pranešime spaudai, D. M. buvo kaltinama tuo, kad būdama ūkininke, laikydama galvijus ir elgdamasi neatsargiai, privalėdama užtikrinti, kad jos laikomi gyvūnai vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi, ribų, nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, 2023-iųjų metų lapkričio 16-ąją, apie 13 val., per nutrauktą elektrinį piemenį, – iš ganyklos, esančios Klaipėdos rajone, jai priklausantis galvijas – jautis, atbėgo į A. N. priklausančias namų valdas, užpuolė ir sužalojo A. N., kuris vežamas į ligoninę, – mirė greitosios pagalbos automobilyje.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus įrodymus, konstatavo, kad D. M. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta.
Kaltę neigė
Kaltinamoji teisme savo kaltės nepripažino ir teigė, kad ji ūkininkauja virš 40 metų ir tinkamai užtikrino apsaugą.
Ji nežino, kas ištraukė elektrinį piemenį, gal avys, o gal kiti žvėrys. Kuoliukai buvo išversti, bet elektrinis piemuo veikė. Elektrinis piemuo buvo įjungtas į dėžės rozetę, kuri yra nutolusi nuo fermos.
Ji kiekvieną dieną elektrinio piemens neapžiūrėdavo, nors pati jį įrengė. Pati ferma jai nepriklauso, ji tik turi žemės.
Buvo ištraukti 3 kuoliukai, kurie buvo arčiau žuvusiojo namo. Jos gyvuliai, t. y. 10 telyčių ir buliukas buvo palaidi, nes jų negalima laikyti pririštų. Elektrinis piemuo nebuvo nutrauktas, jis veikė.
Teismas: turėjo pareigą užtikrinti apsaugą
Teismas konstatavo, kad kaltinamoji, būdama gyvulių laikytoja, turėjo pareigą užtikrinti, kad jos laikomi gyvūnai, šiuo atveju veršiukai, nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ir kad jos laikomi veršiukai vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi.
Paaiškėjo, kad likus 3 mėnesiams iki nelaimės – rugpjūčio 8-ąją – ūkininkė buvo bausta administracine tvarka bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 364 straipsnio 4 dalį, už tai, jog ji neužtikrino, kad jai priklausančios karvės neišeitų iš teritorijos, dėl to joms išėjus, – apgadino svetimą turtą.
Teismas konstatavo, jog objektyviai kaltinamosios veika, o būtent, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose taisyklių nepaisymas buvo A. N. mirties priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys, ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.
Skyrė laisvės atėmimo bausmę
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji įvykdė neatsargų baigtą nusikaltimą, anksčiau neteista, šioje byloje savo kaltės nepripažino, bausta administracine tvarka už analogišką nusižengimą, ūkininkauja.
Taip pat teismas įvertino jos atsakomybę lengvinančią ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, kaltinamajai skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Taip pat nuosprendžiu nuspręsta keturių nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies bei jų naudai priteisti 53 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 2 740 turtinės žalos atlyginimą.
