Patenkinęs 6 fizinių asmenų bei 2 tų pačių asmenų valdomų bendruomenių ieškinį teismas nurodė, kad kompanija turi nutraukti Jusevičiuose esančių kiaulininkystės kompleksų, veikiančių nuo 1976-ųjų, veiklą, nes veiklą leidžiantį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą prieš septynerius metus MRAAD išdavė neteisėtai.
Keli piliečiai, įsigiję žemių ir apsigyvenę šalia jau veikiančios kiaulių fermos, į teismą „gindami viešą interesą“ kreipėsi praėjus daugiau nei 4 metams, nors pagal įstatymus TIPK leidimai gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo išdavimo.
Nors dar yra galimybė skųsti teismo sprendimus Lietuvos aukščiausiajam teismui, 190 mln. litų Lietuvoje investavusi bendrovė, gelbėdama savo investicijas, ketina inicijuoti investicinį ginčą ir reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės.
„Daugiau nei trisdešimt metų veikiantį Jusevičių kiaulių auginimo kompleksą “Saerimner„ įsigijo 2006 m. kartu su galiojančiu TIPK leidimu. Teismas konstatavo, kad šį leidimą ankstesniems fermos valdytojams institucijos išdavė remdamosis melagingais tųmetinių savininkų pareiškimais. Tame procese kompanija net nedalyvavo. Tačiau dabar dėl to nukenčiame būtent mes – kaimo vietovėje veikiantis verslas“, – komentuodamas sprendimą sakė kompanijos generalinis direktorius Saulius Leonavičius.
Išryškino reguliavimo spragas
„Teisinės aplinkos aiškumas yra vienas svarbiausių šalies investicinio patrauklumo kriterijų, tačiau šis atvejis išryškino tiek reguliavimo spragas, tiek teisinio tikrumo pažeidžiamumą“, – sakė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ projektų valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Emilis Vinča.
Jo teigimu, tai – nuostolis ir investuotojui, ir valstybei, nes reguliuojančios institucijos privalo užtikrinti, kad visi investiciniai projektai atitiktų reikalavimus dar prieš juos įgyvendinant, o ne kai jie įsibėgėja.
Kaimynai bijosi bedarbystės
Arčiausiai fermų esančioje Jusevičių bendruomenėje gyvena daugiau nei 400 žmonių. Jusevičių kaimo bendruomenės pirmininko Alfonso Vasiliausko teigimu, nesuprantama, kad veikla, šiame komplekse vykdoma jau kelis dešimtmečius, yra paskelbta kaip neteisėta.
„Toks teismo sprendimas būtent mums, o ne ieškovams, gyvenantiems toliau, daro didžiausią įtaką – kaime gresia rimta bedarbystė, o kaimynystėje – pastatas vaiduoklis“, – sakė A.Vasiliauskas.
Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, naują precedentą sudariusi situacija kelia grėsmę ir kitoms kiaulininkystės ir gyvulininkystės fermoms Lietuvoje.
„Norint, kad lietuviai vartotojui ne užsienyje, o Lietuvoje užaugintą kiauliena, šalyje reiktu užauginti dar 1 milijona kiauliu. Asociacija skaičiuoja, kad 11 kompleksų turinti “Saerimner„ užaugina 20 proc. šalyje suvalgomų kiaulių. Vadinasi, dabar teks pirkti dar daugiau užsienietiškos kiaulienos“, – sakė A.Baravykas.
Vienam tūkstančiui kiaulių auginti, paskersti ir realizuoti sukuriama apie 5 darbo vietas.
„Saerimner“ fermose kaimo vietovėse dirba daugiau kaip 450 darbuotojų.
