„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Teismas ketina pradėti iš esmės nagrinėti „Ekologistikos“ gaisro bylą

Alytaus apylinkės teismas antradienį ketina pradėti iš esmės nagrinėti didelės apimties bylą dėl gaisro padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“.
Darbai po padangų gaisro „Ekologistika“ teritorijoje
Darbai po padangų gaisro „Ekologistikos“ teritorijoje / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Šią bylą teismas atvertė kovo 18-ąją, tačiau dėl neatvykusių ir nuotoliniu būdu neprisijungusių kelių nukentėjusiųjų nagrinėjimas buvo atidėtas.

Teismo administracijos sekretorė Justina Urbanavičiūtė BNS sakė, kad didžioji dalis proceso dalyvių antradienį prie nagrinėjimo turėtų jungtis nuotoliniu būdu, posėdžių salėje laukiama tik nedidelio skaičiaus advokatų.

Šią iš 92 tomų sudarytą bylą prokuratūra teismui perdavė pernai rugsėjį, ją pradėti nagrinėti ketinta gruodį, tačiau dėl karantino pirmasis posėdis buvo atidėtas.

Byloje galutiniai kaltinimai pareikšti septyniems fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų – „Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas ir du darbuotojai – A.P. ir R.V. – bei pati bendrovė. Visi jie kaltinami sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

J.Cicėnas bei juridinis asmuo taip pat kaltinami turto sunaikinimu dėl neatsargumo, o vadovas – ir dokumento suklastojimu.

Pasak Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės, bendrovės vadovas, žinodamas, kad yra viršyti leistini padangų kiekiai, davė nurodymą jas toliau kaupti ir laikyti tam neleistinose vietose, nepasirūpino gaisro gesinimo sistemų įrengimu patalpose ir tuo, kad padangos būtų kraunamos laikantis priešgaisrinių reikalavimų.

Sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei turto sunaikinimu dėl neatsargumo kaltinama ir įmonė „Vivatrans“. Turimais duomenimis, ši su „Ekologistika“ susijusi bendrovė savo patalpose neturėdama leidimo taip pat laikė dalį padangų.

Kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo pareikšti dviem Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus darbuotojoms Aušrai Bružienei ir Aušrai Kričenienei.

Jos kaltinamos tuo, kad pernai tikrindamos įmonę ir apsilankę jos patalpose nesiėmė priemonių ir neatliko veiksmų, kad nustatytų realų laikomų padangų kiekį, ar faktinis laikomas kiekis atitinka taršos leidime numatytą kiekį bei nemėgino nustatyti, ar padangos laikomos vietose, kur buvo suteikta tam teisė.

Iš viso byloje ketinama apklausti 133 nukentėjusiuosius, liudytojus ir civilinių ieškovų atstovus.

Teismui perduotoje byloje Kauno apygardos prokuratūra yra pateikusi daugiau kaip 5 mln. eurų dydžio civilinį ieškinį dėl valstybės patirtų išlaidų gesinant gaisrą. Bendra civilinių ieškinių suma šioje byloje siekia daugiau kaip 12 mln. eurų.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo 2019 metų spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Tyrimui vadovavusios prokurorės N.Urbonavičienės teigimu, gaisras kitų bendrovių vaizdo kameromis užfiksuotas apie 2 valandą nakties, praėjus dviem valandoms po to, kai įmonę paliko darbuotojai.

Gaisro priežastis tyrę ekspertai nustatė, kad to tiksliai pasakyti nėra galimybės. Vis dėlto jie konstatavo tris galimas gaisro kilimo priežastis: elektros sistemų pažeidimai, technologinio proceso pažeidimai arba pašalinis atviros ugnies šaltinis.

Pagal taršos leidimą įmonės patalpose galėjo būti ne daugiau kaip 1,9 tūkst. tonų padangų. Gaisro dieną jų buvo virš 5 tūkst. tonų.

Tiek bendrovės vadovas, tiek pareigūnės savo kaltę neigia.

Dėl kokios žalos bylinėjamasi?

„Šiuo metu byloje yra visiškai neaiški situacija, dėl kokios žalos yra bylinėjamasi: ar tik dėl turtinės, ar dėl turtinės ir neturtinės, kokio dydžio žala yra svarstoma – ar anksčiau minėtieji 6,2 mln. eurų, ar 5,7 eurų, o gal bendra žala sumuojama ir sudaro 11,9 mln. eurų? Galiausiai, visai nėra aišku, iš ko ši žala turėtų būti priteista, kas ją kompensuos“, – po teismo posėdžio parengtame pranešime spaudai cituojamas „AAA Law“ advokatas Vaidas Rakauskas, byloje atstovaujantis kaltinamajai aplinkosaugininkei Aušrai Kričenienei.

Pirma, ikiteisminio tyrimo metu Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo – 6 229 931,23 EUR. Būtent šie duomenys nurodyti kaltinamajame akte prie duomenų apie civilinį ieškinį. Bylai esant teisme, Kauno apygardos prokuratūra pareiškė dar vieną civilinį ieškinį dėl 5 721 263 EUR žalos atlyginimo.

Pasak advokato V.Rakausko, prokuratūra be jokių paaiškinimų nurodė, kad žalos suma aiški, o teismas tokį prokurorės teiginį palaikė. Gynybos prašymas patikslinti kaltinimą buvo atmestas.

Buvo atmesti ne tik kaltinamosios A.Kričenienės gynybos prašymai, bet ir kitų kaltinamųjų gynėjų prašymai suteikti tikslumo ir aiškumo buvo atmesti.

Pavyzdžiui, kaltinamosios A.Kričenienės kaltinime yra nurodyta, kad ji padarė neturtinę žalą. Tokiu atveju lyg ir turėtų būti ginamasi nuo 5,7 mln. eurų žalos padengimo reikalavimo, kur kalbama apie žalą Alytaus bendruomenei (nors ji ir niekaip neidentifikuota). Tuo tarpu kaltinime šiai kaltinamajai yra nurodyta jos padaryta neturtinė žala sudaro 6,2 mln. eurų, nors ši žala Aplinkos apsaugos departamento civiliniame ieškinyje nurodyta kaip turtinė žala. Tad nuo kurio reikalavimo ginti kaltinamąją Aušrą Kričenienę, stebisi advokatas.

Gaisrininkų bylai – atskiros procesinės privilegijos

Antra, teismui buvo nurodyta, kad negalima nagrinėti baudžiamosios bylos ir teisingai išspręsti bylą, kadangi ugniagesių, gesinusių gaisrą, bylą (dėl jų netinkamo pareigų atlikimo) dėl nesuprantamų priežasčių prokuratūra išskyrė į atskirą bylą.

Dar daugiau, minimoje byloje gaisrininkams, turimais duomenimis, nėra pareikšta jokio civilinio ieškinio ar civilinių ieškinių, nors akivaizdu, kad žala gamtai (vandeniui, orui) ir Alytaus bendruomenei yra tiesiogiai susijusi su gaisrininkų galimai netinkamu gaisro gesinimo organizavimu, netinkama statinio priešgaisrine priežiūra.

Tuo tarpu byloje tai, anot advokato, nei prokuratūrai, nei teismui nepasirodė reikšmingas faktas, todėl civilinis ieškinys pareikštas ne tiems, kurie galimai netinkamai gesino gaisrą, bet visai kitiems asmenims, kurie negalėjo daryti įtakos gaisro kilimui.

„Jau vien tai, kad gaisrinių tyrimų ekspertai savo išvadoje nenurodė ir net neužsiminė, kad „Ekologistikos“ gaisras kilo dėl buvusio per didelio padangų kiekio įmonės veiklavietėje, kelia rimtų abejonių. Nors abiejų aplinkosaugininkių gynyba prašė, kad jų atžvilgiu kaltinimai būtų išskirti į atskirą bylą, nes taip būtų galima ją greičiau ir geriau išnagrinėti, tokio prašymo teismas netenkino. Kodėl gaisrininkų byla yra išskirta į atskirą bylą, lieka neaišku“, – pastebi advokatas V.Rakauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“