Kaip rašoma teismo pranešime, nukentėjusieji neatvyko į posėdį ir neprisijungė prie jo nuotoliniu būdu, tad bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atidėtas.
„Į teismo posėdį neatvykus ir nuotoliniu būdu neprisijungus keliems nukentėjusiesiems, teismas, siekdamas išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiųjų interesus, bylos nagrinėjimą atidėjo“, – rašoma teismo pranešime.
Šią iš 92 tomų sudarytą bylą prokuratūra teismui perdavė pernai rugsėjį, ją pradėti nagrinėti ketinta gruodį, tačiau dėl karantino pirmasis posėdis buvo atidėtas.
„Nors karantinas dar nėra atšauktas, tačiau teismas, siekdamas kuo greičiau pradėti nagrinėti didelio visuomenės dėmesio susilaukusią bylą, kovo 18 dieną organizavo nuotolinį teismo posėdį“, – teigia teismas.
Byloje galutiniai kaltinimai pareikšti septyniems fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų – „Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas ir du darbuotojai – A.P. ir R.V. – bei pati bendrovė. Visi jie kaltinami sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.
J.Cicėnas bei juridinis asmuo taip pat kaltinami turto sunaikinimu dėl neatsargumo, o vadovas – ir dokumento suklastojimu.
Pasak Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės, bendrovės vadovas, žinodamas, kad yra viršyti leistini padangų kiekiai, davė nurodymą jas toliau kaupti ir laikyti tam neleistinose vietose, nepasirūpino gaisro gesinimo sistemų įrengimu patalpose ir tuo, kad padangos būtų kraunamos laikantis priešgaisrinių reikalavimų.
Sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei turto sunaikinimu dėl neatsargumo kaltinama ir įmonė „Vivatrans“. Turimais duomenimis, ši su „Ekologistika“ susijusi bendrovė savo patalpose neturėdama leidimo taip pat laikė dalį padangų.
Kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo pareikšti dviem Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus darbuotojoms Aušrai Bružienei ir Aušrai Kričenienei.
Jos kaltinamos tuo, kad pernai tikrindamos įmonę ir apsilankę jos patalpose nesiėmė priemonių ir neatliko veiksmų, kad nustatytų realų laikomų padangų kiekį, ar faktinis laikomas kiekis atitinka taršos leidime numatytą kiekį bei nemėgino nustatyti, ar padangos laikomos vietose, kur buvo suteikta tam teisė.
Iš viso byloje ketinama apklausti 133 nukentėjusiuosius, liudytojus ir civilinių ieškovų atstovus.
Teismui perduotoje byloje Kauno apygardos prokuratūra yra pateikusi daugiau kaip 5 mln. eurų dydžio civilinį ieškinį dėl valstybės patirtų išlaidų gesinant gaisrą. Bendra civilinių ieškinių suma šioje byloje siekia daugiau kaip 12 mln. eurų.
Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo 2019 metų spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.
Tyrimui vadovavusios prokurorės N.Urbonavičienės teigimu, gaisras kitų bendrovių vaizdo kameromis užfiksuotas apie 2 valandą nakties, praėjus dviem valandoms po to, kai įmonę paliko darbuotojai.
Gaisro priežastis tyrę ekspertai nustatė, kad to tiksliai pasakyti nėra galimybės. Vis dėlto jie konstatavo tris galimas gaisro kilimo priežastis: elektros sistemų pažeidimai, technologinio proceso pažeidimai arba pašalinis atviros ugnies šaltinis.
Pagal taršos leidimą įmonės patalpose galėjo būti ne daugiau kaip 1,9 tūkst. tonų padangų. Gaisro dieną jų buvo virš 5 tūkst. tonų.
Tiek bendrovės vadovas, tiek pareigūnės savo kaltę neigia.
Kitas teismo posėdis turėtų vykti balandžio 20 dieną.
